-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Mano 36 metų sūnus Aleksandras dirbo toje pamainoje, tarp sužeistųjų jo nėra. Mudu su žmona ką tik grįžome iš kito miesto ir atlėkiau čia. Žmona neturėjo drąsos ateiti ir žiūrėti į pelenus, ji iš sielvarto pasiligojo. Aleksandras vienintelis mūsų vaikas, širdis plyšta iš skausmo. Manęs neima į frontą dėl amžiaus, o taip norėčiau juos visus iki vieno, visus. Jie išgamos, ne vieta tokiems žemėje“, – kalba tragediją išgyvenantis Aleksandras Diačenka.
Šį šešiasdešimtmetį vyriškį sutikau prie statybinių medžiagų parduotuvės „Epicentras“ kitą dieną po klaikaus gaisro, sukelto į ją atskridusių dviejų Rusijos raketų.
Sukrėstas miesto meras Igoris Terechovas apkaltino Rusiją pradėjus genocidą – Charkivo gyventojų naikinimą.
„Epicentras“ – pats didžiausias statybinių medžiagų ir įrankių prekybos tinklas Ukrainoje, turintis 73 parduotuves. Keturios iš jų sunaikintos dar karo pradžioje, tačiau tąkart niekas nežuvo – okupantai susprogdino uždarytas.
Tačiau tai, kas Charkive įvyko šeštadienį, tapo dar vienu Rusijos kariuomenės žiaurumo liudijimu.
Charkivo dangų dengia raketų sukeltų gaisrų juodi dūmai.
Tragedijos diena ir mane labai sukrėtė. Fotografuojant degantį prekybos centro pastatą policininkai sušuko, kad atskrenda dar viena raketa – turime keliolika sekundžių pasislėpti.
Okupantai pradėjo dar kartą leisti raketas, kad nužudytų į pagalbą atskubėjusius gelbėtojus ir medikus. Taip elgiamasi ne pirmą kartą.
Išgirdę pranešimą apie raketą, šalia buvę žurnalistai, gelbėtojai, medikai ir policininkai pasileido bėgti slėptis už gretimų pastatų. Po pusvalandžio toks pranešimas pasikartojo ir vėl visi rekordiniu greičiu puolė bėgti.
Abi raketos, pralėkusios pro mus, nusileido ant kitų taikinių. Viena nukrito į centrinį parką, kuriame tuo metu buvo daug žmonių. Laimė, ji nesprogo.
Antroji sprogo palikdama trijų metrų gylio duobę ir sužeisdama 25 praeivius miesto centre, visiškai šalia gyvenamųjų namų, kurių pirmame aukšte veikė pašto skyrius, kirpyklos, kavinės, parduotuvės, stomatologijos klinika.
Kiek žmonių tragedijos metu buvo 13 tūkst. kv. m užimančiame „Epicentre“ ir kiek jų žuvo, kol kas nežinoma.
Ugniagesiams liepsnas pavyko užgesinti tik po šešiolikos valandų, o gelbėtojai kol kas ištyrė ir išvalė vos trečdalį patalpų.
„Manęs neima į frontą dėl amžiaus, o taip norėčiau juos visus iki vieno, visus. Jie išgamos, ne vieta tokiems žemėje.“
A. Diačenka
Pirmadienio rytą po pusantros paros trunkančių paieškų rasti 16-os žuvusiųjų palaikai, dar vienuolika asmenų laikomi dingusiais be žinios. Spėjama, kad tąsyk prekybos centre galėjo lankytis ir vienišų pirkėjų, jų artimieji nepasigedo ir neieško.
Iš rastų palaikų pagal išorinius požymius buvo įmanoma nustatyti tik trijų asmenybes. Visi kiti sudegė taip, kad tapatybei nustatyti reikalingi DNR tyrimai. Iš susirinkusių giminaičių tragedijos vietoje specialiai pastatytoje palapinėje imami tyrimams reikalingi mėginiai.
Iš nelaimės vietos nuolaužos ir pelenai vežami į mašinų stovėjimo aikštelę, kur ekskavatoriai ir traktoriai metalines konstrukcijų dalis stumdo į krūvą, o pelenus darbuotojai perkasa kastuvais ieškodami kad ir pačių menkiausių žmogaus kūno liekanų. Pagal jas tikimasi nustatyti žuvusiųjų ir visiškai sudegusiųjų tapatybę.
Policininkai pelenuose ieško žmonių kūno dalelių.
Ekspertai nustatė, kad „Epicentre“ žmones pražudė nuotoliniu būdu valdomos raketos, kurios į taikinį pataiko su ne didesne kaip 10 metrų paklaida. Tai – dar vienas įrodymas, kad Rusija tikslingai žudo civilius.
Tragedija įvyko šeštadienį, truputį po 16 valandos. Vos už poros šimtų metrų nuo prekybos centro yra sankryža. Joje pasukus kairėn, kelias penkiolika kilometrų veda tiesiai į Lipcių gyvenvietę, kurią okupantai siekia užimti ir kur vyksta aršūs mūšiai.
Į tragedijos vietą atvykę du žurnalistai ukrainiečiai svarstė: gal iš šio prekybos centro buvo vežamos statybinės medžiagos Lipcių įtvirtinimams? Bet kam sprogdinti parduotuvę dieną, kai joje lankosi minios pirkėjų?
Į jų pokalbį įsiterpti nespėjau, nes policininkai vėl garsiai sušuko: atlekia dar viena raketa!
Gaisrininkai, policininkai, medikai ir žurnalistai strimgalviais puolė bėgti į kiemus už artimiausių pastatų.
Netoli manęs už sandėlio slėpėsi ir trys vaikinai apsaugininkų uniformomis iš kito, vos už penkiasdešimt metrų esančio maisto ir drabužių prekybos centro.
„Kai pagalvoju, kad raketa galėjo nuklysti ir pataikyti į mus, apima šiurpas, jaučiuosi lyg būčiau antrą kartą gimęs. „Epicentro“ darbuotojai pas mus ateidavo pavalgyti, su keliais šnektelėdavau, kartu parūkydavome, sunku suvokti, kad jie sudegė“, – kalbėjo vienas iš apsaugininkų.
Tiriamos raketų liekanos.
Grįžus prie ugnyje paskendusio pastato po pusvalandžio vėl pasigirdo pranešimas slėptis. Ketvirta raketa sprogo centre esančioje Mokslo gatvėje.
Vaizdas įvykio vietoje buvo šiurpus. Gatvėje žiojėjo trijų metrų gylio ir dešimties metrų pločio duobė, o iš šalia esančio penkiaaukščio gyvenamojo namo langų rūko dūmai. Name neliko nė vieno sveiko lango. Jie išdužo ir abipus gatvės esančiuose gretimuose namuose.
Jei bomba būtų pataikiusi į namą, jo griuvėsiai būtų palaidoję daugybę žmonių. Laimė, buvo šeštadienio vakaras, ir pirmame aukšte įkurtame pašte lankėsi vos keli žmonės, o kirpykla ir siuvykla nebedirbo.
Kitoje gatvės pusėje esanti stomatologijos klinika irgi nebeveikė, o greta esančios kavinės lankytojus nuo sužalojimų apsaugojo du dideli medžiai.
Sunkiausiai sužeistas trylikametis berniukas – skeveldra pataikė į kaklą. Medikai jo būseną vertina kaip kritišką. Dar 23 žmonės patyrė lengvesnius sužeidimus.
Gelbėtojams dirbant susprogdinto prekybos centro vietoje, dar kartą pasigirdo šauksmas slėptis, ir gatvė akimirksniu ištuštėjo.
Šį kartą raketa praskriejo pro Charkivą ir sprogo Lipciuose.
Charkivas nuo Rusijos sienos yra nutolęs tik 30 kilometrų, o nuo Belgorodo miesto, iš kurio dažniausiai šaudoma, raketos atskrenda per vieną dvi minutes.
Visgi praėjusį juodąjį šeštadienį raketos skriejo ne iš Belgorodo, bet iš lėktuvų.
Ukrainos oro erdvės žvalgyba nuolat informuoja, kai į orą pakyla raketų nešėjai, ir Charkive iš karto pasigirsta pavojaus sirenos.
Iki už penkių šimtų kilometrų esančio Kyjivo ar už tūkstančio kilometrų įsikūrusio Lvivo raketos nuo Rusijos sienos skrenda 5–10 minučių, o Charkive jos neretai sprogsta po keliolikos ar keliasdešimties sekundžių, dar nė nespėjus sukaukti sirenoms.
Charkivo merija pirmadienį mieste paskelbė gedulo dieną. Visame mieste iškeltos pusiau nuleistos Ukrainos vėliavos, perrištos juodais kaspinais.
Tačiau ukrainiečiams gedėti ir atsisveikinti su žuvusiaisiais okupantai neleidžia.
Vakar nuo pat ankstyvo ryto miestą vėl skrodė oro pavojaus pranešimai, ir niekas negalėjo garantuoti, kad gėles į tragedijos vietą nešantys miestiečiai nežus nuo naujų Rusijos kariuomenės atakų.
