P. Židonio nuotr.

Tvarkomoje gatvėje – protėvių palikimas

Ėmęsi tvarkyti Smėlynės gatvę, po nugremžtu jos asfaltu statybininkai aptiko lauko akmenų grindinį. Savivaldybės atstovas teigia, jog toks radinys traktuojamas kaip statybinės atliekos. Ir išties gatvės tvarkytojai juo dalijasi su gyventojais – kelininkams baigus darbus, vakarais čia suvažiuoja vietiniai. Kas glėbiais, o kas karučiais akmenis tempia namo.

Rožyno gyventojas Antanas Saunorius „Sekundei“ pasakojo praėjusią savaitę sumanęs apžiūrėti, kaip remontuojama Smėlynės gatvė, pamatė po nugremžta asfalto danga atsivėrusį grindinį iš nedidelių akmenų.
„Tai nebuvo kokie nors šlifuoti akmenys, iš kokių išklotų grindinių galima aptikti keliose centrinėse Vilniaus ir Kauno vietose. Smėlynės gatvės akmenukai nedidukai, labai daliai sudėti. Pasigrožėjau praėjusių amžių gatvės klojėjų darbu. Dar pasvarsčiau, kad mūsų protėviai dirbo ne prasčiau už šiandienos trinkelių klojėjus“, – teigė A. Saunorius.
Kitą dieną jis atkreipė dėmesį, kad ekskavatorius su visom žemėm kasė Smėlynės gatvės akmenis ir kaušais pylė į krovinines mašinas, o šios juos išgabendavo.
„O praėjusio sekmadienio vakarą, jau temstant, važiuoju ir savo akimis netikiu. Tvarkomoje Smėlynės gatvės atkarpoje tarp Geležinkelio ir Alyvų gatvių pamačiau triūsiančių žmonių. Jie rinko statybininkų paliktus grindinio akmenis“, – pasakojo A. Saunorius.
Kad tenka dalintis grindinio akmenimis su prašalaičiais, patvirtino ir patys statybininkai. Korespondentams vakar darbo metu nuvykus į Smėlynės gatvę, matyt, pamanęs, kad atvyko akmenų rinkėjai, vienas statybininkų paprašė dabar netrukdyti, o pasirinkti akmenų ateiti jiems baigus darbą.

Nugremžus Smėlynės gatvės asfaltą, atsivėrė grindinys. P. Židonio nuotr.

Išskirtinės vertės neturi

Smėlynės gatvę tvarko Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Ukmergės keliai“.
Statybos darbų vadovas Kęstutis Zimaitis patvirtino, kad nugremžus asfaltą, tvarkomose gatvės atkarpose nuo Geležinkelio iki Paliūniškio gatvių ir nuo Aguonų ir Bijūnų gatvių išties atkastas lauko akmenų grindinys.
Atkastų akmenų jau bemaž nebelikę, jie, pasak darbų vadovo, išvežti į gamybinės bazės sandėlius ir bus panaudoti ateityje.
„Kokios nors išskirtinės vertės tie akmenys neturi, kas kita, jei jie būtų buvę tašyti ar skaldyti“, – teigė K. Zimaitis.
Darbų vadovas patikino, jog statybininkai nė nekreipia dėmesio, kad grindinio akmenis žmonės vežasi sau.
„Visų vis tiek neišveš“, – pajuokavo K. Zimaitis.

Statybinės atliekos

Rekonstruojant Smėlynės gatvę, pasak darbų vadovo, nukasamas kone 1,2 metro sluoksnis.
Vietoje jo bus pilama 70 centimetrų smėlio, 20 centimetrų skaldos sluoksniai, o ant viršaus liejama asfalto danga.
Pasak K. Zimaičio, statybininkus piktina ne akmenų rinkėjai, o įžūlūs vairuotojai, bandantys važiuoti per pačią statybvietę.
„Dabar jie apsiramino, nebevažiuoja tiesiai ant mūsų“, – teigė darbų vadovas.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga patvirtino, jog gatvių grindinio akmenys tampa tvarkančiųjų tas gatves nuosavybe, tad niekas neturėtų į tuos lauko akmenis reikšti pretenzijų.
„Akmenys tikrai yra statybos atliekos“, – patvirtino vedėjas.

Grindinio akmenys, kaip neturintys vertės, gabenami į statybininkų gamybinės bazės sandėlius arba juos leidžiama išsivežti gyventojams. P. Židonio nuotraukos

Važiuoji į turgų – vežk akmenų

Istoriniai šaltiniai byloja, jog šiuo metu tvarkomos Smėlynės gatvės atkarpos pirmą kartą akmenimis buvo išgrįstos 1910 metais.
„Yra surinkta duomenų, jog nutarus akmenimis grįsti miesto gatves, Panevėžio valdžia reikalaudavo, kad atvykstantys į turgų aplinkiniai ūkininkai atvežtų ir gatvėms grįsti reikalingų akmenų. Koks akmenų kiekis buvo reikalaujamas pristatyti, nesu aptikęs“, – pasakojo Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkas Donatas Pilkauskas.
Po 30-ies metų gatvė buvo remontuojama ir pergrįsta darsyk.
„Turiu atkreipti dėmesį, kad dabartinė Smėlynės gatvė, besitęsianti nuo centrinės miesto dalies Piniavos link ir pasibaigianti ties miesto riba, sudaryta iš buvusių dviejų gatvių“, – teigė istorikas.
Anot jo, kitados būta Smėlio ir Piniavos gatvių. Smėlio gatvė driekėsi arčiau centro.
Ji, kaip ir kitos centrinės Panevėžio gatvės, pradėta akmenimis grįsti XIX amžiuje. Piniavos gatvė iš purvo imta vaduoti XX amžiuje.
Pasak istoriko, tiksliai atsekti, kur prasidėjo ir baigėsi Smėlio gatvė, o kur – Piniavos, sunkoka. Žinoma, kad ligoninė, buvusi mergaičių gimnazija (dabar – V. Žemkalnio) statyta būtent Smėlio gatvėje. O štai bendrovė „Maistas“, išaugusi į Panevėžio mėsos kombinatą, buvo įsikūrusi jau Piniavos gatvėje.
Už Piniavos gatvės tęsėsi Piniavos kelias.
1934 metais Panevėžyje dirbusiam advokatui Petraškevičiui šalia to kelio pasistačius vilą, Smėlio gatvė pervadinta Pilies vardu. D. Pilkauskas svarsto, kad tokį pavadinimą galėjo „sufleruoti“ pilaitę primenantis teisininko vasarnamis.
O štai sovietmečiu, 1952 metais, abi gatvės atkarpos pervadintos vienu – rašytojo Nikolajaus Gogolio vardu. Taip gatvė vadinosi net 27-erius metus. Dabartinis Smėlynės gatvės pavadinimas jai suteiktas 1989-ųjų pradžioje.