-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Vaikystėje buvau gabus, tačiau nemotyvuotas, negalėdavau padaryti darbo iki galo, visi pastebėdavo mano žioplas klaidas, – pasakoja 29-erių Vytas. – Atsisėdavau dirbti, o galva būdavo visiškai tuščia, užtat vidinė akis šokinėdavo nuo dirgiklių išorėje – garsų, vaizdų – prie dirgiklių viduje, jei išorėje jų neberasdavo. Buvau lyg televizorius su vienu metu įjungtais visais kanalais. Mane vadino tinginiu, plevėsa.“
Vis dėlto Vytas mokyklą baigė gana gerais pažymiais, kaip jis sako, ne todėl, kad daug dirbo, o todėl, kad užteko gabumų, ir įstojo studijuoti tiksliųjų mokslų. Bet universitete jis suprato, kad situacija yra sudėtingesnė, nei buvo manęs, – reikėjo sistemingai dirbti, o jo organizaciniai gabumai buvo niekiniai. Todėl ėmė ieškoti patarimų, kaip tvarkyti laiką, tačiau, kad ir ką būtų daręs, situacija nesitaisė. Susikaupti ir padaryti darbą iki galo pavykdavo tik paskutinę minutę. Tokia darbo strategija padėjo jam baigti bakalauro studijas, bet nebeveikė pradėjus mokytis magistrantūroje.
Vytui sunku palaikyti santykius su kitais žmonėms, ypač jei žmogus nutolsta, dingsta iš akiračio, – jis nebegali rašyti žinučių, skambinti. Tada žmonės įsižeidžia.
„Ką bedariau, nepadėdavo. Supratau, kad galiu sugalvoti, ką noriu daryti, ir netgi pradėti, bet negaliu rasti motyvacijos kiekvieną dieną sistemingai dirbti. Tai buvo kritinis momentas, kai supratau, kad man kažkas negerai“, – prisimena vyras.
Prieš dvejus metus, apimtas gilios depresijos, kad nesiseka tvarkyti savo gyvenimo, jis pateko į specialistų rankas. Šie nustatę, kad Vytas kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, ėmė jį gydyti. Dabar Vytas teigia, kad jaučiasi nepalyginti geriau: dirba ir kelia sau ilgalaikius tikslus, bet supranta, kad turės stengtis visą gyvenimą, vis dėlto dabar jis moka susikaupti.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, arba sutrumpintai ADS (angl. ADHD – attention and hyperactivity disorder), sergantys žmonės yra impulsyvūs, aktyvūs ir negali sukaupti dėmesio. Toks elgesys jiems sukelia daug rūpesčių ne tik mokantis ar dirbant, bet ir asmeniniame gyvenime.
„Kartais mums visiems nesiseka susikaupti. Taip nutinka, jei esame pavargę, patiriame išgyvenimų, tačiau jei taip yra nuo vaikystės, simptomai nuolatos kartojasi ir trukdo gyventi, pabaigti pradėtus darbus, – tai jau sutrikimas. Pavyzdžiui, viena pacientė, turėdama padaryti darbą, įsijungia ne tik kompiuterį, bet ir radiją, tuo pat metu tikrina žinutes telefone, skaito knygą ir gaminasi valgyti“, – pasakoja „IPS klinikos“ vadovė gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė.
„IPS klinikos“ vadovė gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė.
Dažnai ADS serga jauni talentingi, aukšto intelekto žmonės, tačiau jie skundžiasi, kad mokosi daugiau nei bendraamžiai, stengiasi, bet rezultatai būna prastesni nei kitų.
„Jų jausmai greitai įsiplieskia, bet greitai ir atvėsta. Kai tik naujumas ir pažinties pradžioje pašokęs adrenalinas ima slopti, juos apima nuobodulys, tampa sunku puoselėti santykius su kitu žmogumi, nors norisi. Panašiai atsitinka ir darbe – arba nuobodu, arba negali pritapti ar įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl jie dažnai keičia darbovietes.“ Dėl to šie žmonės labai išgyvena, laikui bėgant, ima nuvertinti save.
Paprastai aktyvumo ir dėmesio sutrikimas prasideda vaikystėje. Maždaug 40 proc. vaikų, kurių tėvai serga šia liga, irgi kenčia. Mūsų šalyje dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo iki šiol buvo gydomi tik vaikai. Tačiau apie 60 proc. jų liga kankina ir suaugus. Manoma, kad šis sutrikimas gali varginti nuo 3 iki 7 proc. suaugusiųjų.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui atsirasti turi reikšmės genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika, pavyzdžiui, gyvenimas užterštoje aplinkoje, maisto, kuriame yra daug pesticidų ir herbicidų, sunkiųjų metalų, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas, rūkymas besiformuojant vaisiui. Taip pat – labai mažas naujagimių svoris, neuroinfekcijos ankstyvoje vaikystėje.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą suaugusiesiems gali nustatyti tik patyrę specialistai. Vakarų šalyse, įtarus ADS, pacientai yra siunčiami į specializuotus centrus diagnozei patvirtinti ir kompleksiškai gydyti.
„Suaugusiesiems ADS dažniausiai nustatomas iš klinikinių simptomų“, – sako pirmojo Lietuvoje specializuoto suaugusiųjų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo gydymo centro vadovė T. Kuntelija-Plieskė, kuri studijavo ir gydymo praktikos įgijo Didžiojoje Britanijoje. Taip pat atliekami diagnostiniai testavimai ir tyrimai, kad nustatytų, ar sutrikimo nesukėlė organinė priežastis, pavyzdžiui, galvos smegenų traumos ar neurologinės ligos bei neuroinfekcijos.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys suaugusieji gydomi įvairiais būdais. Vienas iš veiksmingiausių yra vaistai, kurie padidina neuromediatorių dopamino ir noradrenalino kiekį galvos smegenyse. Tačiau vaistai veikia tik tam tikrą laiką. Paskui žmogus grįžta į ankstesnę būseną. Todėl labai svarbu, kad žmogus išmoktų ne tik prisitaikyti prie simptomų, bet ir juos valdyti. Tam padeda kognityvinė elgesio terapija. Per 13-os susitikimų ciklą su specialistu pacientai išmoksta valdyti labiausiai varginančius simptomus.
Šiuolaikinis mokslas pateikia vis daugiau įrodymų, kad žarnyne esančios bakterijos taip pat daro didelę įtaką psichiniams procesams. Todėl tokiems asmenims siūloma vengti pridėtinio cukraus, daugiau energijos gauti iš riebalų, o ne iš angliavandenių. Taip pat pastebėta, kad kai kurie maisto papildai, tokie kaip cinkas, magnis, B grupės vitaminai, omega 3 riebalų rūgštys, L-tirozinas, irgi gerina gebėjimą sukaupti dėmesį.
