-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Judėjimo negalią turinčiuosius ji kvietė gerokai pigiau naudotis pavėžėjimo paslaugomis, tačiau nurodytu telefonu paskambinus paaiškėjo, kad Aukštaitijos sostinėje šios nebeteikiamos nuo metų pradžios.
Panevėžio miesto savivaldybė nusprendusi pati stiprinti Socialinių paslaugų centre teikiamą pavėžėjimo paslaugą neįgaliesiems. Tačiau jau tris kartus skelbtas konkursas šioms paslaugoms pirkti neįvyko.
Panevėžietė Ona, nenorėjusi viešinti savo pavardės, praėjusią savaitę atvyko į miesto Savivaldybės priėmimo skyrių susitvarkyti tam tikrų reikalų. Skelbimo lentoje jos dėmesį patraukė didžiulė ryški socialinio taksi reklama negalią turintiems žmonės.
Skirtingai nei įprasti taksi ar pavežėjai, socialinis taksi yra pritaikytas vežti turinčiuosius negalią, o ir važiavimo kaina – perpus mažesnė nei įprastinė.
„Taip apsidžiaugiau, kad pagaliau galėsiu laisviau ir pigiau visur keliauti. Nežinau, ar mane supras kiti, bet labai gera, kai esi nuo nieko nepriklausomas ir be kitų pagalbos gali judėti“, – „Sekundei“ kalbėjo Onutė.
Tačiau euforiją netrukus pakeitė nusivylimas.
„Kartą man reikėjo į Vilnių pas gydytojus. Kad suspėčiau laiku, iš Panevėžio reikėjo išvažiuoti bent pusę septynių ryto, tačiau taip anksti nebuvo laisvų vairuotojų.“
Panevėžietė
Paskambinus reklamoje nurodytu telefonu, moteris išgirdo, kad socialinis taksi Panevėžyje nebevažinėja jau nuo metų pradžios.
Tokią paslaugą pagal projektą finansavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šiai atsisakius, ne visos savivaldybės sutikusios išlaidų naštą užsikrauti ant savo pečių.
„Taip ir likau nesupratusi: Panevėžio miesto savivaldybė šios paslaugos atsisakiusi, bet toliau ją intensyviai reklamuoja?“ – guodėsi panevėžietė.
Pasak Onutės, neįgaliesiems pavėžėjimo paslaugas teikia Panevėžio socialinių paslaugų centras, tačiau gauti jas itin sudėtinga.
Skirtingai nei taksi, čia automobilį su vairuotoju reikia užsisakyti iš anksto, jau prieš kelias savaites.
„Nesiskundžiu ir nedejuoju – jeigu iš anksto žinau, kad reikės tokios paslaugos, užsiregistruoju. Bet tą daryti reikia prieš kelias savaites, nes vairuotojų mažai, o ir tie patys serga ar atostogauja. Kartą man reikėjo į Vilnių pas gydytojus. Kad suspėčiau laiku, iš Panevėžio reikėjo išvažiuoti bent pusę septynių ryto, tačiau taip anksti nebuvo laisvų vairuotojų“, – su kokiomis problemomis tenka susidurti, pasakojo Onutė.
Anot pašnekovės, jeigu pavėžėjimo paslaugos reikia skubiai, Socialinių paslaugų centre negausi. Belieka kviestis paprastą taksi, kuris senjorams – per didelė prabanga.
„Viešasis transportas man sunkiai pasiekiamas, – teigia panevėžietė. – Nuo mano namų iki stotelės – puskilometris, bet man, kaip sunkiai vaikštančiai, tai sunkiai įveikiamas atstumas. O taksi pensininkei brangu. Kai reikia nedažnai, tai ir susimoku, bet kai reikėjo važinėti dėl reabilitacijos procedūrų beveik mėnesį, susidarė nemaža suma.“
Negalią turinti panevėžietė, atvykusi į miesto Savivaldybę, nudžiugo pamačiusi skelbimą, kviečiantį naudotis socialinio taksi paslaugomis. Tačiau jau netrukus paaiškėjo, kad nuo šių metų pradžios toks taksi panevėžiečių nebevežioja, pačiai Savivaldybei atsisakius šias paslaugas finansuoti. Pirmadienio popietę šis klaidinantis skelbimas buvo nuimtas. P. Židonio nuotr.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė patvirtino, kad šiuo metu neįgaliems asmenims pavėžėjimo paslaugą teikia tik Panevėžio socialinių paslaugų centras.
Iki šių metų pradžios mieste veikė ir socialinis taksi, bet tai buvo projektas, finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasibaigus projektui, nebeliko ir paslaugos.
„Šiuo metu skelbiami konkursai naujiems vežėjams Socialinių paslaugų centre, bet kol kas jų neatsiranda, – konstatavo R. Urbonavičienė. – Suprantame, kad dabartinė situacija neatitinka visų paslaugos gavėjų lūkesčių paslaugą gauti čia ir dabar, bet tikimės, kad ilgainiui visa tai išsispręs.“
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Gelmina Kielė pastebėjo, kad mieste nebelikus socialinio taksi, kiek išaugo pavėžėjimo paslaugų poreikis. Tačiau esą tikrai ne tiek, kad jie nespėtų patenkinti visų poreikių.
„Šiuo metu kaip tik vykdome viešuosius pirkimus, kad būtų galima šių paslaugų skaičių plėsti. Kol kas tris kartus skelbtas konkursas neįvyko, bet vasarą pavėžėjimo paslaugų poreikis yra sumažėjęs“, – patikino ji.
Tokiomis paslaugomis, direktorės pavaduotojos teigimu, dažniausiai naudojasi žmonės, turintys judėjimo negalią.
„Tad jiems aktualiau, kai yra slidu, tamsu, šalta. Ruošiamės, kad veikiausiai rudenį išaugs šios paslaugos gavėjų skaičius, tačiau kol kas tai tik prognozės“, – komentavo G. Kielė.
Ji pripažįsta, kad socialinis taksi yra patogesnis tuo, kad paslaugos galima sulaukti tą pačią dieną, o ir transportas pritaikytas turintiesiems negalią.
Centre paslaugą reikia užsisakyti iš anksto, tačiau ją taip pat galima gauti ir po oficialių darbo valandų ar savaitgaliais.
„Taip, kad žmogus paskambino ir mes važiuojame, tikrai nebus“, – sako G. Kielė.
Bet ir važiavimo maršrutai bei planai, pasak jos, paprastai dėliojami iš anksto.
„Dažniausiai yra vykstama į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat bankus, „Sodrą“, kitas valstybines institucijas. Paprastai tokie vizitai yra derinami iš anksto, tad problemų, kad kažko nebūtų nuvežę, tikrai nebuvo“, – patikina pavaduotoja.
Socialinio taksi paslaugas Panevėžio mieste iki pat šių metų pradžios teikusio Nacionalinio socialinės integracijos instituto Socialinio taksi programos vadovas Liutauras Vičkačka teigė, kad Panevėžio miesto savivaldybė žadėjusi skelbti viešuosius pirkimus socialinio taksi paslaugoms, tačiau iš kitų šaltinių juos pasiekusi informacija, jog jokių viešųjų pirkimų nebus.
„Kaip supratome, Panevėžio miesto savivaldybė nusprendė stiprinti šią paslaugą Socialinių paslaugų centre. Matome, kad centras taip pat skelbia viešuosius pirkimus tokiai paslaugai teikti, bet mūsų netenkino jų sąlygos, tad konkurse nedalyvavome“, – paaiškino L. Vičkačka.
Pasak jo, kai Panevėžyje veikė socialinis taksi, ši paslauga buvo labai populiari – užimtumas siekė apie 90 procentų.
Socialinis taksi nėra vien tik negalią turinčių žmonių vežimas – tai ir pagalba išeinant iš namų į automobilį, daiktų nunešimas, įsodinimas ir palyda.
Iš viso mieste dirbo vienas specialus automobilis, kurį aptarnavo du šiam darbui paruošti žmonės. Bet Savivaldybei atsisakius paslaugos, darbuotojus teko atleisti.
Dabar toks socialinis taksi veikia Vilniaus mieste ir rajone, Utenos, Švenčionių rajonuose, Klaipėdoje ir Kaune.
