-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prie visoje Lietuvoje organizuotos akcijos prisijungęs Panevėžio viešbutis „Romantic“ ją simboliškai minėjo savo patalpose padengęs stalą gedulingiems pietums.
Viešbučio direktorės Dovilės Šipelienės teigimu, jau pradedama abejoti, ar pavyks dar ilgiau patraukti šį vežimą.
„Valstybė lyg ir žadėjo pagalbą, bet kol sulaukėme pirmosios paramos, praėjo labai daug laiko. Tuo metu tarsi lengviau atsikvėpėme, jau ir vasarą šiek tiek galėjome dirbti. Dabar vėl jaučiame nerimą, kad atlaisvinus karantiną ir nuėmus subsidijas mes tiesiog neišgyvensime, laukdami sugrįžtančių klientų“, – mano D. Šipelienė.
Jos teigimu, nemaža dalis dirbančiųjų restoranų ir viešbučių srityje karantino pabaigos nesulauks – be valstybės pagalbos kai kurie verslai tiesiog bankrutavo. Jei ne valstybės parama už darbuotojų, esančių prastovose, subsidijas ir dalies GPM sumokėtų mokesčių grąžinimas, pasak direktorės, neabejotinai per visą šalį nuvilnytų masinių bankrotų banga.
„Dėl šios paramos vis dar dirbame. Bet jeigu pasibaigus karantinui ji iš karto bus nutraukta, lauks toks pat likimas kaip kai kurių kolegų – bankrotas“, – baiminasi Panevėžio verslininkė.
Anot D. Šipelienės, jau beveik visus metus nebesvajojama apie pliusinį mėnesio balansą.
Didžiausias laimėjimas – mėnesį baigti be nuostolių. Per karantiną „Romantic“ viešbutis klientus viliojo netgi tokiomis atrakcijomis, kaip už simbolinę kainą išsinuomoti kambarį ir visą naktį žaisti žaidimų konsole, buvo siūlomi išskirtiniai paketai norintiesiems tiesiog gerai išsimiegoti ar pasilepinti per pilnatį. Pasak D. Šipelienės, kai kurios atrakcijos sulaukė net užsienio klientų dėmesio ir didžiulio moralinio palaikymo, bet finansinės grąžos viešbutis negavo. Netgi pasiūlymas romantiškai pavakarieniauti restorano kambaryje vos už vieną eurą nesulaukė didžiulio susidomėjimo.
„Visa tai tik iš to nenugalimo noro išlikti. Deja, šiuo metu tokios akcijos labiau šildo savimeilę, nei leidžia išgyventi. Pavyzdžiui, kvietėme pasinaudoti pilnaties akcija – visi tik juokėsi iš tokio pasiūlymo, bet antrą kartą pasiūlius, sulaukėme kelių rezervacijų. Galvojome dar aktyviau siūlyti, taip kažkiek gal prisiuogautume“, – vilties nepraranda D. Šipelienė.
Pasak verslininkės, nors pandeminė situacija išlieka grėsminga ir ją palikti tik gyventojų sąmoningumui, kaip kad buvo padaryta Švedijoje, negalima, tačiau suvaržymai viešbučių ir restoranų verslui yra neadekvatūs. D. Šipelienė neabejoja: restoranai ir kavinės tikrai gali užtikrinti didesnį saugumą nei bet kuriame prekybos centre.
„Kodėl negali į restoraną ateiti viena šeima ar bendradarbiai, kurie visą dieną būna kartu vienoje patalpoje? Jeigu valstybė būtų sušvelninusi apribojimus, jau seniai galėjome dirbti. Saugumą galima užtikrinti tiek patalpose, tiek lauke, lauko terasose. Labai tikimės, kad bent vasarą pavyks atsigauti, žmonės vėl pradės keliauti, bet kaip iki tos vasaros išgyventi“, – sako verslininkė.
Viešbučio „Smėlynė“ vykdomasis direktorius Martynas Leonavičius teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos organizuojamą protesto akciją palaikantis morališkai. Lyginant su ankstesniais metais, kai pandemijos nebuvo nė šešėlio, viešbučio klientų srautas sumažėjo 90 proc.
„Panevėžys niekada nebuvo turistų miestas. Mūsų klientų didžioji dalis taip pat buvo verslo sektoriaus atstovai. Nors įmonės savo veiklos nestabdo, tačiau daugelis jų perėjo į nuotolinį darbą, į komandiruotes vyksta tik aukštesni vadovai ir tik tais atvejais, kai tam tikrų klausimų neįmanoma išspręsti per nuotolį“, – pasakojo M. Leonavičius.
Anot jo, praėjusią vasarą, po pirmojo karantino žmonės ėmė keliauti bent po Lietuvą, mėgautis SPA malonumais, tad didesniu klientų srautu galėjo pasigirti būtent tokias paslaugas teikiančios apgyvendinimo vietos. Į verslo klientus besiorientuojantis „Smėlynės“ viešbutis žymesnio pagerėjimo nepajuto.
„Dabar visiškas štilis. Visi norime dirbti, bet darbo nėra. Gerai, kad bent kolektyvas supranta, kokia situacija. Vieni, pavargę nuo tos nežinomybės, išėjo patys, bet didžioji dalis kolektyvo laukia prastovose“, – pasakojo viešbučio direktorius.
M. Leonavičiaus teigimu, jeigu ne valstybės skiriama pagalba darbuotojų prastovoms, tikriausiai būtų tekę uždaryti verslą. Kokios ateities perspektyvos, jis nesiryžta prognozuoti.
„Rezervai išsekę, pajamų nėra, o valstybės pagalba greitai taip pat baigsis. Jeigu situacija nepagerės, laukia labai blogi laikai. Arba reikės užsidaryti, arba ieškoti visai kitų sprendimų, kaip perorganizuoti verslą. Bet kokiu atveju po šio viruso pasaulis jau nebebus toks pat“, – įsitikinęs M. Leonavičius.
„Kvietėme pasinaudoti pilnaties akcija – visi tik juokėsi iš tokio pasiūlymo, bet antrą kartą pasiūlius, sulaukėme nors kelių rezervacijų.“
D. Šipelienė
Pačiame Panevėžio centre įsikūrusio viešbučio „Conviva“ direktorius Dainius Kisielius priėmė dar kitokį sprendimą – visus darbuotojus išleido į prastovas, o viešbutį užrakino neribotam laikui. Jis abejoja, ar valdžia išgirs restoranų ir viešbučių darbuotojų nebylų šauksmą, kai jau visus metus kalbama, kad verslai bankrutuoja.
Pasak verslininko, per visus šiuos metus nuo pirmojo karantino pradžios iki dabar viešbutis šiek tiek darbo turėjo tik tris mėnesius – nuo birželio vidurio iki spalio. Paskelbus antrąjį karantiną, veikla sustojo. Judėjimas tarp savivaldybių ribojamas, o norintiesiems atvykti iš užsienio tenka įveikti kone kryžiaus žygius ir išleisti krūvas pinigų vien greitiesiems testams atlikti. Vieninteliai likę klientai – panevėžiečiai, pageidaujantys izoliuotis atskirai nuo šeimos. Tačiau tokių, anot pašnekovo, per mėnesį pasitaiko vos 2–3, todėl dėl jų tiesiog neapsimoka dirbti.
„Jeigu per mėnesį darbuotojams tenka prižiūrėti 2–3 kambarius, einame į minusą. Todėl priėmėme sprendimą visiškai nedirbti. Labai gaila, kad teko tiesiog uždaryti viešbutį, bet šiuo atveju nieko nepakeisime“, – sakė D. Kisielius.
Verslininko teigimu, per antrąjį karantiną gerai bent tiek, kad valstybė į prastovas išleistiems darbuotojams visu šimtu procentų apmoka subsidijas. Per pirmąjį karantiną darbdaviams teko prisidėti 10 proc. Nieko neuždirbantiesiems ir tai buvo taip pat nemaži pinigai, kaip sako D. Kisielius, darbdaviui tai buvo peilis į nugarą.
„Gerai, kad bent darbuotojų išlaikymu rūpinasi valstybė. Verslas ir taip patiria didelių nuostolių – juk ir toliau tenka mokėti už nuomą, šildymą, kitus mokesčius. Per metus gauti 10 eurų, o išlaidų turėti už 100 eurų – nė vienas verslas taip nepatrauktų“, – teigė D. Kisielius.
Panevėžyje viešbučių negelbėjo nė verslininkų kūrybiški pasiūlymai išsinuomoti kambarį pažaisti konsole.
Komentarai
-
- Kati
- 13:50 2021.03.17
Rodyti visus komentarus (1)Žmonės bijo užsikrėsti, mažai važiuoja, nekeliauja, stengiasi išlaukti laiką, tai ką dabar tą vyriausybę kalti prie sienos.Tad ir musškiai nuolat žiūri ką daro kaimynai. Kentėkim visi. Tokios tokelės.