-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šokėjus į Kultūros ir poilsio parką jau prieš gerą mėnesį turėjusi pakviesti naujoji šokių terasa tebestovi tuščia.Maždaug 78 kv. m šokių terasa parke – viena iš miesto bendruomenės idėjų.
Panevėžio savivaldybės skelbtame 2021-ųjų bendruomenių iniciatyvų konkurse jai sulaukus didžiulio panevėžiečių susidomėjimo ir palaikymo, nutarta skirti lėšų jos statyboms.
Entuziastingai sutiktos terasos statybas tolino pandemija, vėliau ir Ukrainoje prasidėjęs karas, dėl kurio ėmė trikti žaliavų pristatymo grandinė.
Galop su terasos statybų viešųjų pirkimų konkurso laimėtoja – Panevėžyje įkurta bendrove „Avestris“ sutartis pasirašyta tik šių metų balandį, o liepą statybos jau turėjo būti baigtos.
„Rangovas statybas tikrai baigė laiku. Bėda, kad nuvykę įvertinti ir priimti darbų, pamatėme, jog išsiklaipiusi iš vadinamosios jūrinės faneros sumontuota danga. Šokiams tokia terasa netinkama“, – konstatavo Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji statybos inžinierė Ernesta Čibienė.
Anot inžinierės, radus trūkumų, kurie išryškėjo vos baigus statybas, o atsirado greičiausiai dėl atmosferos poveikio, kreiptasi į rangovus.
Šie puolė įrodinėti darbus atlikę gerai ir kaltino jūrinės faneros tiekėjus latvius.
„Kvietėme į Panevėžį ir pačius šios medžiagos gamintojus. Šie broką pripažįsta, bet vėlgi paaiškėjo, kad terasą stačiusi įmonė jūrinę fanerą pirko ne iš pačių gamintojų, o per tarpininkus“, – aiškino E. Čibienė.
Pasak jos, tyrimas dėl nekokybiškos dangos dar nėra baigtas. Vyriausioji statybos inžinierė neatmetė galimybės, kad problemą gali tekti aiškintis ir teisme.
Kultūros ir poilsio parke įrengti šokių terasą planuota dviem etapais.
Pirmuoju sumontuoti gręžtiniai pamatai, jie padengti drėgmei, šalčiui, kaitrai turintiems būti atspariems jūrinės faneros lakštais. Iki terasos nutiestas takas, įrengti suoliukai. Šie darbai kainavo kiek daugiau nei 20 tūkstančių eurų.
Planuojama įrengti ir naujosios terasos apšvietimą.
Antruoju statybų etapu numatyta įrengti kolonas, virš kurių bus pritvirtintas tentas, tapsiantis stogu šokėjams nuo kaitros ir lietaus. Žiemomis tentas bus nuimamas.
Pirmajame etape numatytus darbus atlikusios statybų bendrovės „Avestris“ vadovas Dainius Ciranka į „Sekundės“ klausimą, kada, jo manymu, šokėjai galės lipti į naująją terasą šokti, patikino, kad tokių linksmybių dar teks palaukti.
„Mačiau aš tą terasą. Nelygumų nepastebėjau, tačiau atkreipiau dėmesį, kad nepadarytas nuolydis, dėl to ant pagrindo renkasi vanduo“, – pakomentavo šokių entuziastas Robertas Špilkus.
Jo suburti panevėžiečiai šiuo metu renkasi šokti vienoje iš Kultūros ir poilsio parko cementinių terasų, iškilusių virš Nevėžio upės šlaito.
R. Špilkus pripažįsta, kad ir dabartinė terasa būtų puiki šokių vieta, išskyrus vieną trūkumą.
„Šokiams reikia jei ne parketo, tai bent jau lentų pagrindo. Jei bent viena iš dabartinių trijų parko terasų būtų uždengta lentomis, nieko geriau ir nereikėtų. Jei Savivaldybė skirtų lėšų, mes, šokėjai vyrai, terasą jomis uždengtume per porą dienų“, – neabejoja panevėžiečius šokti įkvepiantis Robertas.
Su antrąja puse, be poros ar tiesiog atsitiktiniai praeiviai susirenka nemokamai pašokti į cementinę terasą miesto Kultūros ir poilsio parke.
R. Špilkus pasidžiaugė, kad į šokių sūkurį atvyksta tikrai nemažai panevėžiečių – kaskart sulaukiama bent jau po dvidešimt šokėjų. Nors daugiausia šokančiųjų – nuo dvidešimties iki keturiasdešimties metų, pasak Roberto, laukiami bet kokio amžiaus norintieji šokti.
„Štai aš, 56-erių metų šokėjas, terasoje jaučiuosi puikiai“, – tvirtina panevėžietis.
Anot jo, šokama ir poromis, ir pavieniui. Šokančiąsias po vieną pakviesti į porą sako pasistengiantis ir jis pats.
„Labiausiai panevėžiečiai pamėgę salsą ir bačatą, tačiau šokame ir įvairius kitus šokius. Be to, Panevėžyje juk yra daugybė šokių mokyklų, šokėjų grupių, kurie, manau, taip pat mielai šoktų naujoje parko terasoje po atviru dangumi“, – naujo statinio populiarumu neabejoja R. Špilkus.
