-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Seniausiame miesto pastate 1925 metų sausį atidarytoje ekspozicijoje kone daugiausia buvo etnografijos eksponatų. Tad ir pasitikdami jubiliejų sumanėme parodą, kurioje į tradicinę mūsų krašto tekstilę – aukštaitiškas lovatieses – pažvelgtume naujai, XXI amžiaus žmogaus akimis.
Parodą „Etnografinis opartas Panevėžyje“ rengsime kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi miesto Dailės galerijoje.
Parodoje bus pristatomi optinio meno atstovo Kazio Varnelio (1917–2010) darbai ir Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose saugomos kaimo audėjų namuose pagamintomis staklėmis austos lovatiesės – kapos ar vadinamieji divonai, postmoderni tapyba bus gretinama su šimtamete tradicija. Parodą kuruos panevėžietės: Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Miglė Lebednykaitė bei parodos architektė Ieva Cicėnaitė.
Dailininkas Kazys Varnelis gimė Alsėdžiuose dievdirbio Kazimiero Varnelio šeimoje. Vaikystėje patirtas liaudies meno poveikis giliai įsirėžė į būsimo menininko sąmonę.
Mokydamasis Kauno meno mokykloje, paskatintas prof. Pauliaus Galaunės, K. Varnelis keliavo po Žemaitiją rinkdamas liaudies meno kūrinius. Taip giliai patirtas ir suvoktas liaudies menas tapo stipriu pagrindu tolesnei moderniai jo kūrybai.
Vėliau, jau gyvendamas Čikagoje, jis ėmė tapyti geometrinius motyvus. K. Varnelio paveikslų geometriniai motyvai siejasi su liaudies meno ornamentais, sutinkamais tradicinėje puošyboje. Tai kryželiai, eglutės, žvaigždės, spiralės, apskritimai, kvadratai. Savo kūryboje juos naudojo kaip simetriškai pasikartojančius formos elementus.
„Kaskart naujai interpretuojamas <geometrinis> motyvas padėjo išvengti pastovumo ir monotonijos, sukūrė muzikalumo įspūdį. K. Varnelio drobių muzikalumas leidžia išskirti bene pagrindinį dailininko darbų elementą – ritmą.“ (J. Rimkutė, Dailė, 2021)
Ritmiškas ornamento kartojimas simbolizuoja gyvenimo ritmą.
„Aš jaučiu, kad visas mūsų gyvenimas pulsuoja ritmu, ritmas atlieka svarbų vaidmenį mūsų egzistencijoje. Pavyzdžiui, mūsų širdies plakimas, ėjimas, netgi kalba. Kitaip tariant, ritmas – tai mūsų gyvenimo dalis ir visą laiką jis buvo naudojamas nuo pat primityviųjų ornamentų iki mūsų laikų įvairiose meno formose ir stiliuose.“ (K. Varnelis).
„K. Varnelio paveikslų ornamentai kartojami lyg liaudies dainų posmai, tas nuolatinis ėjimas pasikartojančiais ratais – lyg magiškas ritualas, lyg pagoniškas užkalbėjimas, lyg rožinio malda.“ (Ž. Mirinavičius, Acta Academiae Artium Vilnensis, 2007).
Ritmingai pasikartojantys raštai sutinkami ir liaudies tekstilėje. Derindamos ryškias kontrastingas spalvas, besikartojančius geometrinius struktūrinius elementus – apskritimus, kvadratus, vingiuotas linijas, žvaigždes – paprastos liaudies audėjos sukuria semantines ženklų struktūras, kurios savitai atskleidžia baltiškos kultūros palikimą ir lietuvišką dvasią.
K. Varnelis yra sakęs: „Jaučiuosi artimas tiems anoniminiams dailininkams, kurie šimtmečių būvyje kartojo tuos pačius ornamentus tūkstančius kartų.“
Beveik visos kaimo audėjos nelaikė savęs menininkėmis. Daugelis jų buvo puikios savo amato žinovės, perduodančios siūlų paruošimo paslaptis, raštus, audimo įrankius iš kartos į kartą. Tik viena kita išsiskirdavo subtilesniais raštais ar audimo technika. Pavyzdžiui, Panevėžio krašto audėjų audėja pripažinta Angelė Aleliūnienė (1925–2013), austi išmokusi iš savo mamos Barboros Sereikaitės-Mataitienės, pati kūrė raštus.
Kad būsimoji paroda būtų kuo turtingesnė ir įvairesnė, kreipiamės į „Sekundės“ laikraščio skaitytojus su prašymu.
Jei turite namuose išsaugoję geometrinių ornamentų raštais austų lovatiesių, derinant lininius ir vilnonius arba medvilninius ir vilnonius siūlus, prašytume nepagailėti ir padovanoti muziejui.
Gali būti, kad jūsų dovanota lovatiesė atsidurs parodoje „Etnografinis opartas Panevėžyje“.
Laukiame jūsų dovanų muziejui. Prašytume paskambinti telefonais: +370 45 45 43 25, +370 665 51027.
Vitalija Vasiliauskaitė – PKM vyresnioji muziejininkė, Etnografijos rinkinio kuratorė.
