L. Paulavičius neabejoja, kad valgyklos autentiškas stilius daugeliui sukels sentimentų. P. Židonio nuotr.

Miesto legenda – naujose rankose

Miesto legenda – naujose rankose

Panevėžyje duris atvėrė unikali vieta, kviečianti ne tik papietauti, bet ir laiko mašina persikelti į praeitį.

Prieš daug dešimtmečių minias tuometės Autokompresorių gamyklos darbuotojų pamaitindavusią valgyklą naujam gyvenimui prikėlęs panevėžietis Laimis Paulavičius pasistengė išsaugoti autentišką ano meto interjerą, tarsi čia būtų sustojęs laikas.

Joje liko tos pačios durys, anuomet prabangiai atrodžiusios lubos, tas pats baras, tie patys stalai, prie kurių pietaudavo didžiulės gamyklos administracija, čia netgi laiką skaičiuoja tas pats, vis dar veikiantis elektroninis laikrodis.

Pramonės g. 8, gamyklos patalpose, šią savaitę veiklą pradėjusios valgyklos durys atviros visiems. O kadaise šioje vietoje pietauti privilegiją turėjo ne bet kas.

Naujoji patalpų šeimininkė – įmonė „Laimės sentimentas“, pasak jos vadovo L. Paulavičiaus, išsinuomojo vieną iš buvusios valgyklos salių, kurioje pietaudavo tik gamyklos vadovai ir administracija.

„Dabar čia laukiami visi. Kviečiame pavalgyti ne šiaip valgykloje, bet savotiškame muziejuje. Net neabejoju, kad šitas stilius daugeliui sukels sentimentų“, – intriguoja valgyklos simboliniu pavadinimu „Laimės sentimentas“ šeimininkas.

Verslininkas turi planų išties šią legendinę vietą paversti muziejumi: ieško senų fotografijų, klausosi kadaise čia pietaudavusiųjų pasakojimų.

„Bandome surinkti šios vietos istoriją“, – sako L. Paulavičius.

Akivaizdu, kad tokiai aplinkai nelieka abejingi ne tik menantieji sovietinius laikus.

Vieni pasakoja, kaip kadaise dirbo gamykloje, kiti prisimena, kaip čia pietavo su tėčiu, ir kone visi pravėrę valgyklos duris puola fotografuoti kadaise labai prabangiai, o dabar unikaliai atrodantį interjerą.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Buvusioje Autokompresorių gamykloje valgykla veikė nuo 1985-ųjų.

Jos gyvavimas baigėsi kartu su 2008-ųjų ekonomine krize.

Nuo to laiko patalpos stovėjo neliečiamos, kol L. Paulavičiui netikėtai akys internete užkliuvo už skelbimo apie išnuomojamas patalpas.

„Daug kur dairėmės vietos kavinei, o atvažiavę apžiūrėti šitų patalpų, vos užėję supratome – mūsų vieta čia. Tokia išlaikyta aplinka, net tos pačios pagrindinės durys su laiko ženklais“, – pasakoja verslininkas.

Kasdieną staigmena

Pramonės gatvėje koncentruojasi didžiausios Panevėžio pramonės įmonės, tačiau aplinkui iki šiol nebuvo vietų, kur darbuotojams pavalgyti.

Visgi verslininkai orientuojasi ne tik į juos.

Nuo 9 iki 15 val. veikiančioje valgykloje iš pradžių bus siūlomi dienos pietūs, čia pietaujančių kasdien lauks kažkas naujo.

„Mūsų meniu nėra nusistovėjęs, kiekvieną dieną klientai ragaus kažką kitą. Nebus šablono visai savaitei – paliekame vietos staigmenoms ir norime atrasti tikrąjį panevėžietišką skonį“, – sako L. Paulavičius.

O nuo rudens planuojama valgykloje savaitgaliais organizuoti ir teminius pasaulio virtuvės vakarus. Kiekvieną mėnesį bus pristatoma skirtingos šalies virtuvė – jos istorija ir patiekalai.

„Kviesime ne tik interjeru pasigrožėti, bet ir paragauti kažko nekasdieniško“, – šypsosi L. Paulavičius.

Patirties įgijo Kipre

Panevėžietis juokiasi jau seniai jautęs draugų ir artimųjų spaudimą atidaryti kavinę. Anot jo, autentiškoje aplinkoje atidaryta valgykla – šeimos verslas, į kurį daug darbo ir jėgų įdėjo ne tik jiedu su žmona, abiejų tėvai, taip pat giminaičiai.

Nors kol kas pačiam daugiausia tenka organizaciniai rūpesčiai, L. Paulavičius sako, jog geriausia, ką mokantis – dirbti su maistu.

Virtuvė jam artima nuo mažens – mama dirbo virėja. Ir pats įgijo virėjo specialybę.

Visgi į nuosavą maitinimo verslą L. Paulavičius nenėrė stačia galva, pasikliaudamas tik studijuojant įgytomis žiniomis.

Didžiulės patirties panevėžietis pasisėmė dirbdamas restorane Kipre.

„Restoranas orientavosi į dienos pietus ir išvažiuojamuosius pobūvius. Teko pamatyti, kaip atrodo vestuvės su 1500–2000 svečių. Tokį skaičių žmonių aptarnauti mūsų 30 darbuotojų kolektyvui buvo tikrai iššūkis. Gavau labai gerą patirtį“, – pasakoja unikalios valgyklos Panevėžyje savininkas.

Galerija

Komentarai

  • Dirbau jaunystėj auto kompresorių valgykloje.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų