Lietuvos ekonomikos paveikslas pasitinkant 2022 metus

Lietuvos ekonomikos paveikslas pasitinkant 2022 metus

Ateinantys metai Lietuvos ekonomikai turėtų būti tolesnio augimo metai, nepaisant to, kad laukia seniai nefiksuota infliacija, o darbuotojų stygius išliks opia problema – tą savo prognozėse numato šalies ūkio rodiklius sekantys ekspertai.

ELTA apibendrina, kokią bendrojo vidaus produkto (BVP), gyventojų pajamų, infliacijos ir darbo rinkos dinamiką kitais metais regi svarbiausios šalies finansinės institucijos ir didieji komerciniai bankai.

Apžvalga parengta pagal Finansų ministerijos (FM), Lietuvos banko (LB), bei SEB ir „Swedbank“ bankų besibaigiant 2021 m. pristatytas ekonomikos prognozes.

Finansų ministerija: algų augimas infliaciją lenks

Viena pagrindinių Finansų ministerijos žinučių kitiems metams – gyventojų pajamų didėjimas viršys prognozuojamą infliaciją, todėl perkamoji galia nemažės. Naujausiame ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatytas 9,7 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU) popieriuje augimas 2021 m. ir 9,3 proc. kitąmet.

Anot ministerijos, šiemet algas labiausiai didino išaugusi darbuotojų paklausa, kvalifikuotų specialistų stygius bei padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Kitais metais atlyginimų šuolį labiausiai lems iki 730 eurų pakilsianti minimali mėnesinė alga (MMA), gausėsiančios mokytojų, gydytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų pajamos, taip pat bendra situacija darbo rinkoje.

Baigiantis šiems metams, FM vertinimu, vidutinė metinė infliacija sudarys 4,5 proc., o 2022 m., nusistovėjus energijos išteklių kainoms, ji turėtų sulėtėti iki 4 proc. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, du trečdalius kainų šuolio sudaro išoriniai veiksniai, visų pirma – būtent rekordinės energetinių žaliavų kainos. Visgi santykinai didesnį poveikį kainų lygiui darys paslaugų kainų infliacija, kurią skatins MMA ir VDU augimas bei stipri paklausa.
FM teigimu, nuo 2020 m. nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,4 proc. punktais – iki 7,1 proc., o dirbančiųjų skaičius išaugo 0,8 proc. Kitais metais prognozuojami dar geresni rodikliai.

„Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc. Taigi 2022 metais tiek nedarbo lygis, tiek ir užimtumo rodikliai pasieks priešpandeminį lygį“, – teigia ministerija.
Metams baigiantis FM taip pat atnaujino BVP prognozę: numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2021 m. pabaigoje bus paaugusi 4,8 proc., ateinančiais metais BVP kils 3,7 proc., o 2023–2024 metais – po 3,5 proc. kasmet.

Lietuvos bankas: darbuotojų stygiaus klausimas išliks opus

Savojoje projekcijoje Lietuos bankas džiaugiasi, kaip pavyzdingai Europos mastu šalies ekonomika atlaikė pandemiją, tačiau įspėja dėl gilėjančių darbuotojų trūkumo ir infliacijos problemų. LB ekspertų vertinimu, nors nedarbo rodikliai jau beveik sugrįžo į priešpandeminį lygį, laisvų darbo vietų Lietuvoje daugiausia per 13 metų.

„Lietuvos ekonomikoje darbuotojų stygiaus problema vėl tapo itin opi. O tai yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių ir itin spartų darbo užmokesčio kilimą: šių metų trečiąjį ketvirtį jis per metus pakilo 9,9 proc.“, – rašoma LB apžvalgoje. 2022 m. bankas prognozuoja 8,2 proc. VDU augimą.

Jo specialistai, kaip ir FM, nurodo, kad tik apie trečdalį infliacijos, kuri metų pabaigoje buvo beveik dviženklė, lemia su Lietuvos vidaus ekonomine raida sietini veiksniai. Visame pasaulyje stebimas seniai regėtas kainų kilimas, anot LB, nulemtas sutrikusių pasaulinių prekybos grandinių ir kilusių žaliavų kainų, kurios esą turėtų stabilizuotis kitų metų pirmąjį pusmetį.

Vidutinė metinė infliacija 2021 m., LB skaičiavimais, sieks 4,5 proc., – 3,4 proc. daugiau nei prieš metus. 2022 m. infliacija sudarys 5,1 proc. LB ekspertų prognozuojama, kad, nors infliacija tebebus aukšta 2022 m. pradžioje, antrąjį pusmetį ji turėtų slopti.

LB prognozuojamas Lietuvos BVP augimas sieks 5,1 proc. 2021 m. ir 3,6 proc. ateinančiais metais.

Kainų pikas laukia pačioje metų pradžioje

SEB prognozėmis, gyventojams sunki turėtų būti metų pradžia, kuomet kainų šuolis bus aukščiausias. Banko skaičiavimais, infliacijos pikas laukia žiemą ir pirmąjį kitų metų mėnesį sieks apie 10 proc.: tuomet elektros kaina gali padidėti maždaug dešimtadaliu, gamtinių dujų – trečdaliu.

Tačiau energetinių išteklių kainos tarptautinėje rinkoje nuo ateinančio pavasario bus gerokai mažesnės, ir tai slopins kainų kilimą kitų metų antrą pusmetį, mano SEB ekspertai.

Jų skaičiavimais, vidutinė metinė infliacija 2021 m. Lietuvoje bus 4,5 proc., kitąmet padidės iki 5,4 proc., o 2023 metais jau sieks 2,3 procento.

Naujausia vieno didžiųjų komercinių bankų prognoze, 2022 m. VDU kils 8,7 proc. Tam įtaką turės 13,5 proc. išaugsiantis MMA, kitąmet išliksianti didelė darbuotojų paklausa, kuri vers darbdavius kelti atlyginimus. Nuo naujųjų iki 460 eurų pakeltas neapmokestinamasis pajamų dydis, SEB ekonomistų teigimu, darys teigiamą įtaką mažiausiai uždirbančiųjų pajamoms.

Tikimasi, kad šoktelėjusios kainos ir didėsiančios išlaidos už šilumą, elektrą ir dujas 2022 m. pradžioje gali keisti gyventojų vartojimo įpročius, o mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia pirmąjį kitų metų ketvirtį gali smukti. Visgi kitąmet prognozuojamas didesnis išlaidumas paslaugoms, gyventojai bus mažiau linkę taupyti.

„Kitąmet gyventojų taupymo norma mažės, ir noras išlaidauti liks didelis, todėl net ir padidėjusi prekių kaina lems, kad prekybininkams 2022 metai turėtų būti neblogi metai, kai kainas padidinti vartotojams nebus ypač sudėtinga“, – nurodoma SEB ekonomikos apžvalgoje.

Banko ekonomistų prognozuojamas nedarbo lygis 2021 m. bus 7,1 proc., o kitąmet kris iki 6,5 proc. Lietuvos ūkio augimo prognozė panaši į LB: šiemet šalies BVP bus ūgtelėjęs 4,9 proc., 2022 m. tikimasi 3,6 proc., o dar po metų – 3,3 proc. BVP augimo.

Geras gyvenimas gali vesti į pasiūlos krizę

„Swedbank“ savojoje apžvalgoje pažymi tolesnį Lietuvos ekonomikos augimą, kurį slopintų nebe pandeminiai suvaržymai, o augančios gyventojų perkamosios galios nulemtas pasiūlos trūkumas, ką banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra pavadinęs „gero gyvenimo krize“.

Anot jo, daliai vartotojų didžiausią nerimą kelia ne augančios kainos, o stringanti naujų prekių paklausa, pavyzdžiui, nesulaukiant naujausio automobilio arba išmaniojo telefono modelio. Rekordinės gyventojų pajamos bei santaupos augina vartojimą, kurio pasiūla patenkinti negali, dėl ko į neregėtas aukštumas kyla ir kainos.

Visgi, ekonomisto teigimu, dalis visuomenės jaučia tik neigiamas ekonominio klestėjimo pasekmes, kuomet tenka daugiau pajamų skirti ženkliai išaugusioms energijos bei prekių ir paslaugų sąskaitoms padengti.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad po 2021 m. šalies ūkis bus ūgtelėjęs 5 proc., 2022 m. kils 3,3 proc., o dar po metų augimas išliks panašus. Šiemet bankas numatė 11 proc. atlyginimų didėjimą, kitiems metams prognozuoja 8,4 proc. VDU kilimą.

Tuo tarpu vidutinė metinė infliacija, „Swedbank“ ekspertų manymu, ateinančiais metais išsilaikys ties 4,4 proc. riba. Sparčiai augantys atlyginimai, ir nuo naujųjų metų kylančios pensijos ją turėtų nusverti, kadangi daugeliui perkamoji galia didės, neabejoja „Swedbank“.

Kitais metais nedarbo lygis, banko skaičiavimais, mažės nuo 7 iki 6,5 proc., o užimtumas kisti nuo 1,2 iki 1 proc. Visgi banko ekspertai sutinka, jog darbuotojų trūkumas bus juntamas dar labiau nei šiemet.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų