V. Kapučinskas nesistebi, kad nenusidriekė eilė besiveržiančiųjų vadovauti Muzikiniam teatrui: kaimo kultūros centro vadovo atlyginimas trečdaliu didesnis nei miesto kultūros įstaigų direktorių. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Kultūros darbuotojų ieškoma su žiburiu

Sparčiai gyventojų netenkančiame Panevėžyje darbuotojų su žiburiu ieško ne tik pramonė. Aukštaitijos sostinė pajuto ir kultūrininkų stygių.

Pasibaigus miesto teatrų ilgamečių vadovų kadencijoms, Savivaldybė nesulaukia norinčiųjų ir gebančiųjų juos pakeisti. Jau metus be nuolatinio vadovo dirba ir Panevėžio muzikos mokykla, o pats Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius vedėjo neturi pusmetį.

Savivaldybė antrą kartą skelbia konkursus teatro „Menas“ ir Muzikinio teatro direktorių pareigoms. Skelbtuose prieš pusantro mėnesio į vadovus pretendavo tik po vieną kandidatą. Nors ir buvo vieninteliai, nepasirodė tinkami imtis atsakomybės už dviejų miesto kultūros šviesulių perspektyvą – nė vienas nesurinko minimalaus balų skaičiaus.

Finansiškai neapsimoka

„Meno“ ir Muzikinio teatrų dabartiniai vadovai nusprendė iš šalies stebėti jų įpėdinių paieškas. Kol tokių neranda, Savivaldybė su ilgamečiais direktoriais sutartis pratęsė iki tol, kol atsiras konkursų laimėtojai.

Muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas nesistebi, kad nenusidriekė eilė besiveržiančiųjų vadovauti šalyje vardą turinčiai kultūros įstaigai.

„Kaimo su 15–20 namų kultūros centro vadovas gauna trečdaliu didesnį atlyginimą nei aš. Nedidelio miestelio kultūros organizatorius man paskambinęs negalėjo atsistebėti, kad tiek uždirbu. O atsakomybė tikrai didžiulė. Bandėme kalbinti moterį iš rajono kultūros centro, tikrai būtų puiki vadovė. Sako, širdis nori, bet daugiau gaunu kaime dirbdama“, – teigė V. Kapučinskas.

Anot jo, tokia pati situacija ir be nuolatinio vadovo besiverčiančioje miesto Muzikos mokykloje.

„Mokytojas metodininkas, dirbantis keturias dienas nuo 12.30 iki 18.30 val., uždirba 150 Eur mažiau už direktorių. Tai kas už tiek norės eiti vadovauti ir prisiimti atsakomybę?“ – retoriškai klausia V. Kapučinskas.

Traukiasi, kol ploja

Tinkamų vadovų neatsiranda, V. Kapučinsko nuomone, ir dėl ne vien periferijos, bet ir visos Lietuvos išgyvenamos asmenybių krizės. Racionalus jaunimas įvertina, kad toks darbas reikalauja pernelyg didelės atsakomybės ir per mažai atlyginamas. Pasak V. Kapučinsko, tokių mohikanų kaip jis pats ir prie Panevėžio kitų teatrų ištakų stovėję kadenciją baigę vadovai, dirbę iš idėjos, dabar retenybė.

Vis dėlto V. Kapučinskas, daugiau nei ketvirtį amžiaus laikęs Muzikinio teatro vairą, dalyvauti konkurse ir likti direktoriumi dar bent vienai penkerių metų kadencijai atsisakė.

„Man jau 67-eri. Per daug gerbiu kolektyvą, kad nusenęs vadovaučiau. Iš visur reikia išeiti, kol tau ploja, o ne kai jau švilpia“, – teigia ilgametis vadovas.

Vis dėlto sulaukęs pamainos V. Kapučinskas sako iš teatro neplanuojantis trauktis. Norėtų likti darbuotis meno vadovu.

„Dar šiek tiek pabūsiu, pažiūrėsiu, kaip sekasi naujam direktoriui. Man nėra visiškai tas pats, kas su Muzikiniu bus. Nenoriu, kad po manęs būtų tvanas“, – planuoja V. Kapučinskas.

Anot jo, Muzikinį teatrą paliekantis pakilime – teatras gerai žinomas šalyje, lankomumas auga, tiesa, ne panevėžiečių, o atvykstančiųjų sąskaita.

„Šiaulių turizmo centras pas mus po du autobusus žiūrovų į spektaklį atveža. Iš Anykščių, Ukmergės, Rokiškio žmonės renkasi. O panevėžiečiai ateina į 10–12 spektaklių po premjeros ir toliau laukia naujos. Vieta gera. Tik reikia žmogiškumo naujam direktoriui. Muzikantai, kaip ir visi menininkai, kartais būna sudėtingos asmenybės“, – pataria V. Kapučinskas.

Periferijai sunkiausia

Direktorius tiesmukas: nėra baisesnio įstatymo nei įvedusio kadencijas kultūros įstaigų vadovams. Pasak V. Kapučinsko, jei Panevėžyje neįmanoma surasti, kas pakeistų kadenciją baigusiuosius, ką darys tokie miesteliai kaip kad Kelmė. Jo nuomone, savivaldybės ir be tokio įstatymo turėjo visus svertus atleisti prastai dirbančius vadovus ir įlieti naujo kraujo.

„Užtenka nepatvirtinti vadovo veiklos ataskaitos – ir jis atleistas. Jokios problemos atsikratyti netinkančiais nėra. Bet reikėjo Kėvišą išvyti, dėl to ir įstatymas atsirado“, – įžvelgia Panevėžio muzikinio teatro vadovas.

Nacionaliniam operos ir baleto teatrui 15-iolika metų vadovavusį 63-ejų Gintautą Kėvišą Kultūros ministerija iš pareigų atleido motyvuodama, jog direktorius sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Nustebino kandidatai

Kadenciją baigęs teatro „Menas“ direktorius Kęstutis Vaičiulis irgi abejoja, ar už esamą darbo užmokestį atsirastų suinteresuotųjų kelti Panevėžio kultūros lygį.

„Atlyginimai vadovų nedideli, darbo per akis, o vietinių nesame užsiauginę. Iš tų, kurie mūsų teatro studijoje mokosi aktorinio meno, niekas negrįžta į Panevėžį, pasirenka platesnius vandenis – kiną, televiziją, renginių vedimą. Tik turėk laiko, noro ir sveikatos visur suktis. Žiūrėkit, kokia žvaigžde užaugo panevėžietis Dominykas Vaitiekūnas“, – svarsto K. Vaičiulis.

Teatro vadovas neslepia, jog įvestos kadencijos jį žeidžia.

„Visada sakiau, kad jei manęs nebereikia, tai ir nebereikia“, – apsisprendimą nedalyvauti konkurse motyvavo K. Vaičiulis.

Dabar jis prisipažįsta nebesąs toks kategoriškas. Sako jau parašęs konkursui reikalingą pateikti teatro viziją, nors dokumentų į Savivaldybę dar nenunešęs.

K. Vaičiulio pozicija sušvelnėjo pamačius, kas domisi teatro direktoriaus vieta.

„Pamačiau mergaites, kurios norėjo vadovauti „Meno“ teatrui. Tikrai būtų jį sugriovusios. Manau, po penketo metų teatro iš viso nebebūtų likę. Kai ta audra praūžė, pakasiau pakaušį, parašiau, kokį teatrą toliau matau, ir nebesakau kategoriško ne“, – prasitaria K. Vaičiulis.

K. Vaičiulio kategoriška pozicija nedalyvauti konkurse sušvelnėjo pamačius, kas domisi teatro „Menas“ direktoriaus vieta. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Per maži blaškytis

Esamą tvarką, verčiančią kultūros įstaigas kas penkerius metus ieškoti vadovų, panevėžietis vadina kvailoka nesąmone. Anot jo, Lietuva pernelyg maža, kad net meno srityje vieni kitus vertintų kaip priešus.

„Mūsų tik trys milijonai ir nėra ko čia blaškytis, mėtytis. Man visai nesuprantama, kodėl Lietuvai esant tokiai mažai, mano dukra, pavyzdžiui, negalėtų dirbti „Meno“ teatre. Ji išvažiavusi į užsienį, ten puikiai gyvena, bet jei būtų pasilikusi čia, prasidėtų kalbos, esą uošvių kraštas Lietuva, į teatrą per „blatą“ atėjo. Gydytojų dinastijos labai ryškios ir tas yra gražu. Tų pačių architektų taip pat. Bet vis bandoma tame įžiūrėti kažko negero“, – piktinosi K. Vaičiulis.

Jausmas – kaip prieš mirtį

Trečiąjį po Savivaldybės sparnu esantį Lėlių vežimo teatrą nuo bevaldystės išgelbėjo prieš daugiau nei tris dešimtis metų jį įkūręs ilgametis direktorius Antanas Markuckis, dalyvavęs konkurse ir dar penkeriems metams paskirtas jo vadovu.

Besidominčiųjų jo vieta neatsirado.

„Gal vis dėlto žmonės yra protingi? Lėlių teatrų specialistų nėra daug – trys tokie teatrai Lietuvoje. Tai labai specifinė sritis“, – sako garsusis lėlininkas.

Visiems šalies teatrams pritaikytas vienodas taisykles ir nustatytas kadencijas vadovams A. Markuckis vertina kaip Kultūros ministerijos visiškai beprasmį kišimąsi į savivaldybių vidaus reikalus.

„Įstatymas Vilniaus primestas miesteliams. Kultūros ministerija tegul rūpinasi jai pavaldžiomis įstaigomis, nes pati jas finansuoja, ir nesikiša į savivaldybių reikalus. Šios turi visus svertus pačios kontroliuoti savas“, – mano A. Markuckis.

Anot jo, mėnesiai iki konkurso į direktoriaus vietą kolektyve kėlė tokią įtampą, dėl kurios stojo kūrybinis procesas.

„Tai buvo psichologiškai labai sunkus laikas ir kolektyvui, ir man. Jausmas kone toks kaip žinant, kad iki mirties liko mėnuo. Kaip man reikėjo jaustis, kai pats tą teatrą sukūriau prieš 33-ejus metus, jam vadovavau, sukūriau per 20 darbo vietų ir turiu kažkam įrodinėti, kad galiu toliau dirbti? Jei būčiau buvęs jaunesnis, bent 30-ies, būčiau smarkiai pagalvojęs, ar išvažiuoti į užsienį, ar likti čia“, – neslepia garsiojo Lėlių vežimo teatro siela A. Markuckis.

Dirba be vadovų

Panevėžio savivaldybei nesėkmingos paieškos į Muzikos mokyklos bei Kultūros ir meno skyriaus vedėjų vietas.

Mokykla be nuolatinio vadovo likusi nuo pernykščio birželio pabaigos, kai po kilusio skandalo dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo iš pareigų pasitraukė Gvidas Vilys. Išėjęs iš Panevėžio buvęs Muzikos mokyklos direktorius jau kurį laiką vadovauja Pasvalio savivaldybės Švietimo ir sporto skyriui.

Panevėžio kultūros strategai – Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius vadovo neturi nuo vasario, kai ilgametė vedėja Loreta Krasauskienė perėjo vadovauti Civilinės metrikacijos skyriui.

Muzikos mokyklos direktoriaus pareigoms eiti Savivaldybė jau skelbė du konkursus, į Kultūros ir meno skyriaus vedėjo vietą – vieną.