D. Juška (viduryje) šią žiemą tapo lengvosios atletikos uždarų patalpų Lietuvos jaunimo čempionu bei šalies suaugusiųjų gretose liko ketvirtas. (A. Pliadžio / LLAF archyvo nuotr.)

Iš kultūrizmo – į sprinterių elitą

Iš kultūrizmo – į sprinterių elitą

Panevėžys turi vieną pasaulio plaukimo 100 metrų distancijos čempioną Simoną Bilį, galbūt mūsų miestą netrukus garsins lengvosios atletikos sprinteris Džiugas Juška?

Lipo lyderiams ant kulnų

Kol kas 18-metis lengvaatletis Džiugas Juška negali pasigirti skambesnėmis tarptautinėmis pergalėmis, tačiau lengvosios atletikos specialistai Panevėžyje vieningai tvirtina – mūsų vargingo maniežo bėgimo takais seniai nebėgo toks greitas, perspektyvus, turintis ypatingas fizines savybes lengvaatletis.

D. Juška šią žiemą lengvosios atletikos uždarų patalpų varžybose ne kartą pirminė apie save. Lietuvos čempionate, kuris vyko Klaipėdoje, panevėžietis pateko į 60 m bėgimo rungties finalą ir buvo jauniausias finalininkų sprinterių gretose.

Nuotolį jis įveikė per 6,97 sek. ir suaugusiųjų įskaitoje užėmė 4-tą vietą. Džiugas nusileido tik pripažintam sprinteriui Ryčiu Sakalauskui (6,84 sek.), Ugniui Savickui (6,85) ir Kostui Skrabuliui (6,90).

Jaunimo įskaitoje Džiugas džiaugėsi šalies čempiono titulu. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose 60 m bėgime D. Juška vėl užėmė 4-tą vietą (7,02), pozicijas užleidęs tiems patiems varžovams.

Vasario pabaigoje panevėžietis varžėsi Minske vykusiose tarptautinėse varžybose, kur užėmė 3-ią vietą. 60 metrų bėgime nuotolį Džiugas įveikė per 7,00 sek. bei nusileido tik prancūzui (6,88 sek.) ir Ukrainos sprinteriui (6,96 sek.).

Kartais D. Juška jėgas išbando 200 m bėgimo rungtyje, čia jo geriausias rezultatas – 21,85 sek. Jis pagal galimybes dažnai kartu su kitais Panevėžio sprinteriais dalyvauja 4×100 estafetėje.

Šio sezono rezultatai nebuvo patys geriausi, nes nepavyko pagerinti 60 m bėgimo rungties asmeninio rezultato (red. – 60 m bėgimo rungties asmeninis rekordas – 6,94 sek.), bet buvau visai šalia. Kol kas neturiu išskirtinės pergalės, kuria galėčiau didžiuotis, bet, manau, ateityje bus“, – įsitikinęs D. Juška.

Klystate, jei manote, kad Džiugas su lengvąja atletika draugauja nuo vaikystės. Atletiško kūno paauglys iš pradžių domėjosi kultūrizmu, lankė ne vieną sporto klubą, kur siekė išryškinti savo raumenis.

Lengvoji atletika pasimaišė netikėtai, teko sudalyvauti vieneriose varžybose. Kadangi pasisekė, tai pasilikau iki šiol“, – paaiškino trenerio Pavelo Fedrorenkos auklėtinis D. Juška.

Stebina specialistus

Trenerio P. Fedorenkos ir Džiugo keliai susidūrė 2013-aisiais. Rudenį su D. Juška su draugais užsuko į manieže vykusią lengvosios atletikos treniruotę. „Jis mokosi Minties gimnazijoje, o ten dirba buvusi mūsų kolegė Giedrė Kraujelienė.

Kai ji pamatydavo gabesnius sportui vaikus, atsiųsdavo juos į maniežą, išbandyti lengvąją atletiką. Taip į maniežą užsuko ir Džiugas“, – pasakojo 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių maratono distancijos dalyvis P. Fedorenka.

Iš pradžių į Džiugą nelabai kreipiau dėmesį. Dažnai į grupes ateidavo jaunimas, išbandydavo bėgimą, kažkiek pasportuodavo ir dingdavo. Pamačiau, kad jis turi išskirtines savybes, pradėjau galvoti, kaip jį sudominti lengvąja atletika.

Jis ateidavo su draugais kartą per savaitę. Kiek vėliau sužinojau, kad Džiugas lanko dar ir sporto klubą, užsiiminėja kultūrizmu. Jis buvo gana tvirtas, kultūristo stoto vaikinas. Jis iš karto mane nustebino per atliekamus testus, Džiugas akivaizdžiai visus pranokdavo, supratau, kad laikas su juo rimtai užsiimti, skirti jam daugiau dėmesio“, – apie sutiktą talentingą sprinterį kalbėjo lengvosios atletikos specialistas.

Pasak jo, Džiugas iškart išsiskyrė iš kitų bendraamžių. „Jis – reaktyvinis, pasižymėjo didžiuliu greičiu, sprogstamąja jėga, turi labai staigų pirmą judesį. Iki šiol nebuvau matęs tokio jaunuolio, turinčio panašias savybes“, – kalbėjo P. Fedorenka.

Tačiau lengvosios atletikos kelio pradžia nebuvo klota rožėmis: Džiugą stabdė traumos. „Tuo metu jam buvo 15-ka metų, kažkada dėdamas kamuolį į krepšį nesėkmingai nusileido, susilaužė blauzdikaulį. Gerą pusmetį jo nemačiau.

Vėliau sugrįžo 2014-aisiais, atlikome kelias treniruotes, buvo uždarų patalpų jaunių „Nevėžio taurės“ varžybos, įtraukiau jį į 60 m bėgimo rungties varžybas. Beveik be pasiruošimo ir su keliomis treniruotėmis Džiugas ne tik užėmė antrą vietą, bet ir pasiekė aukštą rezultatą. Jis – kaip neapjodinėtas, jaunas žirgas. Bėgti moka iš emocijų. Tąkart Džiugas nustebino“, – šypsosi P. Fedorenka.

Tuo metu D. Juška dar tebelankė sporto klubą, bet po truputį jį treneris palenkė į savo pusę, nes reikėjo daugiau darbo įdėti lengvosios atletikos treniruotėse. Pasak Pavelo, kultūrizmas sukausto žmogaus judesius, tad sprinteriui iš jo naudos nedaug.

Džiugas netrukus tapo savo amžiaus čempionu, ėmė lenkti ir vyresnius atletus. Pajuto pergalių ir azarto skonį, užsivedė, suprato, kad yra lyderis ir gali pasiekti gerų rezultatų“, – pasakojo D. Juškos treneris Pavelas Fedorenka.

Turinčio tokių savybių jaunuolio aš dar nebuvau sutikęs. Ir kolegos man sako, kad Džiugas išskirtinis žmogus. Turėjome mes sprinterių, visada jų buvo, geresnių ar lėtesnių. Tačiau Džiugas juos jau dabar pranoksta savo rezultatais. Jau antri metai esame gana rimtame sportiniame režime“, – pasakojo lengvosios atletikos treneris.

Šiemet Džiugo pagrindinis tikslas – patekti į Europos jaunimo iki 20 metų čempionatą, kuris vyks liepos mėnesį Italijoje. Iki to laiko jam reikia įvykdyti 100 m bėgimo rungties normatyvą – 10,75 sek. Džiugo asmeninis rekordas – 10,73 sek., tereikia per artimiausius šio pusmečio startus pakartoti asmeninį rekordą.

Treneris neabejoja, kad Džiugas įvykdys normatyvą, bet nori, kad sportinės formos piką Džiugas pasiektų vasaros pirmoje pusėje prieš Europos jaunimo čempionatą.

Ieškos rėmėjų

Pirmasis vasaros sezono startas Džiugo laukia gegužės antrą savaitgalį Alytuje – „Dzūkijos taurė 2017“. Tai bus kontrolinės varžybos ir pirmas sportinės formos įvertinimas. Realu, kad D. Juška Europos čempionato normatyvą pasieks birželio pradžioje Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybose, prieš jas vyks dar Klaipėdos atviras lengvosios atletikos čempionatas. Taip pat šansą jis turės birželio antrą savaitgalį vyksiančiose Latvijos prezidento taurės varžybose.

Labai džiaugiuosi, kad jis nėra to jaunatviško charakterio, kuris leidžia energiją vėjais. Džiugas labai nori būti geriausiu ir pasiekti gerų rezultatų. Svarbu, kad Džiugas sieja ateitį su sportu. Potencialas didžiulis, po keletos metų jis turėtų būti greičiausias sprinteris Lietuvoje. Svarbu neskubėti ir protingai siekti progreso“, – teigia P. Fedorenka.

Pasak Pavelo, Džiugas išskirtinis tuo, kad jis nesitreniruoja kiekvieną dieną.

Greičiausias gyvūnas pasaulyje gepardas per 10 sekundžių pagauna grobį ir vėliau gali 20 valandų miegoti. Tad Džiugas iš tų sportininkų, kurie maksimaliai atlieka darbą treniruotėse ir turi ilsėtis. Džiugo geriausias režimas – dvi dienos treniruočių ir būtinai diena poilsio“, – pasakojo lengvaatlečio treneris.

Džiugas šiuo metu dvyliktokas. Kol kas pats jaunuolis nežino, ką veiks artimiausią rudenį. Galbūt rinksis Panevėžio kolegiją arba išvyks studijuoti į Vilnių ar Kauną. Dar viena alternatyva – po vidurinės mokyklos atlikti privalomąją karinę tarnybą.

„Džiugo pasirinkimo laisvė, bet labai norėčiau, kad jis liktų Panevėžyje. Tačiau tam reikia paramos, ieškoti rėmėjų, kad Džiugas galėtų koncentruotis tik į sportą ir aukščiausius rezultatus“, – teigė P. Fedorenka.

Pasak jo, greitai atsiras ryklių, kurie norės Džiugą matyti savo gretose. Treneris omenyje turi lengvosios atletikos klubą „COSMA“, kuriame sportuoja beveik visi geriausi Lietuvos lengvaatlečiai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų