-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Liberiškyje vienintelės parduotuvės, įkurtos kaimo daugiabutyje, savininkas Arūnas Matolis pripažįsta: ją išlaiko sveikatos nebeturinčios senutės, retai benuvažiuojančios į Panevėžio parduotuves, ir pusamžiai iš pašalpų besiverčiantys vyrai.
Senutės užsuka duonos, mėsos, kartais – grietinės, vyrų pagrindinis pirkinys – pigiausias alus, A. Matolio žodžiais, „dustas“.
„Jaunų žmonių, galima sakyti, Liberiškyje nebėra. O tie, kurie nebe visai jauni, bet dar dirbantys, važinėja į Panevėžį, į Liberiškio parduotuvę užsuka nebent savaitgaliais ko nors pritrūkę“, – teigė parduotuvės savininkas.
A. Matolis mena laikus, kai ir Liberiškyje veikė kelios parduotuvės, o ir jis pats dar vieną turėjo ir Naujamiestyje.
„Šitaip jau niekada nebebus. Ir ne todėl, kad žmonių kaimuose mažėja. Mūsų valstybė, tiksliau, tie, kas ją valdo, suinteresuota išlaikyti didelius prekybos centrus, o tokių kaip mes nebereikia. Tad gyvename ties išlikimo riba“, – teigė verslininkas.
Iš žmonos, kuri jo įkurtoje parduotuvėje dirba ir pardavėja, ir valytoja, ir buhaltere, jis išgirdęs, kad nuo lapkričio su prekių tiekėjais nebegalės atsiskaityti grynaisiais.
„Pavyzdžiui, atveža mums tiekėjai sausainių už 20–30 eurų. Dabar sumokame grynaisiais, o nuo lapkričio tuos 20–30 eurų turėsime pervesti per banką. Tik atrodo, kad tai niekai. Tačiau už kiekvieną pervedimą bankai irgi ima mokestį“, – užgriūsiančius sunkumus vardijo A. Matolis.
Kaip valstybės paslaugą bankams A. Matolis įvardijo ir tai, kad pardavėja-buhalterė jo žmona sau atlyginimą taip pat privalo pervesti per banką, o paskui ieškoti, kur išsigryninti pinigų.
Liberiškyje kadaise veikė kelios parduotuvės, dabar vos išgyvena viena. P. Židonio nuotr.
Liberiškio parduotuvės savininkas guodžiasi bent jau anksčiau pasirūpinęs malkų, jomis kūrena parduotuvę, tad brangstantis pastatų šildymas šįkart negąsdina. O štai pabrangus elektrai, prekes iš penkių turimų šaldiklių teko sukrauti į du. Kiti išjungti. Jau pamirštas metas, kai buvo šaldomas alus ar vaisvandeniai.
„Mažiau žmonės perka ir maisto prekių. Pastebim pagal tai, kad dažno gaminio baigiasi galiojimo laikas, tad valgom jį patys, šeriam šunį“, – pasakojo A. Matolis.
Kad kaime viena pagrindinių prekių – „bambalinis“ alus, patvirtino ir Daniūnuose sovietmečiu veikusios valgyklos patalpose parduotuvę turinti Neringa Rimkutė.
Kaip kitą populiariausią prekę verslininkė įvardijo pieną ir jo produktus. Mat kaime mažai kas belaiko gyvulių, tad to, ką anksčiau užsiaugindavo, prisimelždavo, dabar ieško parduotuvėse.
„Kiek pastebiu, pirkėjai mūsų krašte visada būdavo taupūs, pirkdavo tik būtiniausius produktus“, – patikino parduotuvės savininkė.
Ji svarsto, kad galbūt tai lėmė, jog jau užsidarė dvi anksčiau Daniūnuose veikusios maisto produktų parduotuvės.
N. Rimkutė džiaugiasi bent su elektros tiekėjais anksti sudariusi sutartį, pagal kurią kaina parduotuvei nepadidinta. Tačiau žinia, kad sutartis baigsis ir elektros kaina tikrai šoks, verslininkę gąsdina. Baisu savininkei ir dėl augančių atlyginimų: nuo kitų metų teks didinti minimalų užmokestį sau ir samdomai pardavėjai.
Žibartoniuose savo pačios namuose įkūrusi parduotuvę Violeta Rupšienė pasakoja dar neseniai už joje išnaudojamą elektrą mokėjusi vidutiniškai po 200 eurų, dabar jau kloja po 500 eurų per mėnesį.
„Ir tiek moku labai taupydama. Palikau tik kelis įjungtus šaldiklius“, – kalbėjo verslininkė.
Anot jos, bene labiausiai pastaruoju metu brango aliejus, saldumynai, pieno produktai, ypač brangi tapo grietinė. Tad prekyba saldumynais sumažėjo, o aliejų ir tai, kas gaminama iš pieno, žmonės perka – juk tai pagrindinis lietuvių maistas.
„Prekių asortimentą tikrai sumažinome. Anksčiau atsiveždavome kelių rūšių pomidorų padažo, kelių rūšių konservų, šaldytos mėsos ar žuvies. Dabar rinktis nebelabai ir yra iš ko“, – sako V. Rupšienė.
Vasarą verslininkė prekiavo gerokai mažiau ledų rūšių nei ankstesniais metais.
„Pastebėjau, kad žmonės laukia akcijų. O akcijas dažniausiai taikome tuomet, kai produktų galiojimas – į pabaigą“, – dėmesį atkreipė parduotuvės savininkė.
Žibartoniuose šiuo metu veikia dvi parduotuvės. V. Rupšienė mena, kad kitados jų būta net penkių.
Tarp Panevėžio rajono parduotuvių internete minima esanti Maženiuose, tačiau jos savininkas Audrius Kazlauskas patikino parduotuvę šiame kaime uždaręs prieš keletą metų.
„Pirkėjų parduotuvėje buvo, tačiau pajutau, kad išlaikyti pardavėją pernelyg daug kainuoja, nebeatsipirkdavo išlaidos“, – pasakojo A. Kazlauskas.
Nuo Maženių arčiausiai esančios parduotuvės – Velžyje ir Katinuose, iki jų po septynis kilometrus.
„Kiek žinau, dabar žmonės maistą perka Panevėžyje. Tas, kuris važiuoja, priperka ir kaimynams“, – sako A. Kazlauskas.
Kad buvo priversta uždaryti Jotainiuose veikusią parduotuvę, pripažino buvusi jos savininkė Vilma Varnienė.
„Prekės brango, pirkėjų mažėjo, tad mažėjo ir apyvarta. Be to, 23-ejus metus rūpindamasi parduotuve pavargau“, – neslėpė V. Varnienė.
Užsidarius V. Varnienės valdytai parduotuvei, Jotainiuose liko dar viena.
