Daiktų internetas dar labiau išplečia išmaniųjų įrenginių panaudojimo galimybes ir lengvina mūsų kasdienybę.

Išmanioji dantų pasta – visai ne utopija

Išmanioji dantų pasta – visai ne utopija

Jau 2034-aisiais metais, pametę raktus ar užmiršę, kur pasidėjome akinius, jų ieškosime naudodamiesi „Google“ paieškos sistema, gaisro signalizacija jums paskambins iš namų pranešti, kad įsijungė ir gresia realus pavojus, o dantų pasta, besibaigiant tūtelei, užsakys naujos dantų pastos. Tokį ateities gyvenimą prognozuoja interneto tėvu vadinamas futuristas Vintonas Cerfas. Tačiau, pasak informacinių technologijų ir internetinio saugumo specialisto Viktoro Alešiūno, tai, kad besibaigianti dantų pasta pati užsakys naujos – palyginti niekai, jei žvelgtume į dar tolimesnes technologijų prognozes.

Pasak Jungtinės Karalystės informacinių technologijų įmonės „Ai Build“ IT specialisto V. Alešiūno, gyvename visiško išmanumo eroje, kai beveik visi elektroniniai daiktai, turintys įjungimo ir išjungimo mygtuką, dabar yra dar ir „protingi“. Be to, turime galimybę visus juos jungti į bendrą ekosistemą – daiktų internetą, kuris dar labiau išplečia šių įrenginių panaudojimo galimybes ir lengvina mūsų kasdienybę. Tačiau, anot V. Alešiūno, tobulėjančios technologijos atneša ir iššūkių mūsų saugumui, už kurį esame atsakingi ir patys.

Naudoja to nė nežinodami

Pasak V. Alešiūno, „daiktų internetas“ (angl. „Internet of Things“, IoT), yra palyginti nauja sąvoka visuomenėje, bet – ne technologijų pasaulyje.

„Kai apie daiktų interneto idėją buvo tik pradėta kalbėti, tai galbūt ir atrodė kaip iš fantastikos srities. Tačiau išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams, daugelis vartotojų tokią sistemą naudoja kasdien, net jei nežino, kaip ji tiksliai vadinasi“, – teigia V. Alešiūnas.

Ką tai reiškia? Daiktų internetas yra tai, ką technologijų entuziastai vadina prietaisų – daiktų, integravimu į interneto tinklą. Beveik bet kuris daiktas ar objektas gali tapti daiktų interneto įrenginiu, jei tik jį galima prijungti prie interneto ir yra įmanoma valdyti ar perduoti informaciją. „Pavyzdžiui, naudodami išmanųjį telefoną, belaidžiu ryšiu visiškai nesudėtingai galime prisijungti prie kitų prietaisų – belaidžių garsintuvų, ausinių, televizoriaus, išmaniojo laikrodžio, vaizdo kameros ar net šaldytuvo. Taip šiuos įrenginius paprasta valdyti per atstumą ir matyti informaciją apie juos“, – pasakoja V. Alešiūnas.

Ateities įrenginiai

Informacinių technologijų ir saugumo specialistas prognozuoja, jog greitai mūsų namuose gali atsirasti visiškai įprastas prie daiktų interneto prijungtas išmanusis šaldytuvas, kuris nusiųs elektroninį laišką, kai trūks pieno ar kiaušinių, nešiojamasis sveikatos prietaisas, kuris paskambins pagalbos tarnyboms, kai ištiks širdies priepuolis, ar išmanusis žadintuvas, kuris įjungs kavos virimo aparatą tada, kai tik jūs išjungsite žadintuvą ir išlipsite iš lovos.

„Tai ateities įrenginiai, sujungti tinkle, kuriame galite pasiekti bet kokią informaciją, kad ir kuriam pasaulio krašte būtumėte. Net ir toli nuo namų galite prisijungti prie visko, kas jums liko svarbu namuose. Tai futuristo svajonė, bet kartu ir galvos skausmas saugumo ekspertams“, – sako V. Alešiūnas.

Arčiau, nei atrodo

Dažnas gali pagalvoti, kad daiktų internetas – kažkur dar labai toli esanti idėja, o prieš tai minėtų pavyzdžių virtimas kasdienybe – tolimos ateities svajonė. Bet, anot IT specialisto V. Alešiūno, iš tiesų ši technologija ar jos elementai jau seniai naudojami skirtingų pramonės šakų, o kasdienių „žaisliukų“ pilnas internetinės prekybos puslapių lobynas.

Pavyzdžiui, sparčiai pasaulyje išpopuliarėjusi kūno rengybos apyrankė yra pirmoji tokio tipo koncepcija. Tai yra nešiojamasis prietaisas, registruojantis, kiek žingsnių žengiate, kokį atstumą nuvažiuojate, kiek kalorijų sudeginate ir net kada ir kaip gerai miegate. Kai prietaisas patenka į belaidės bazinės stoties veikimo sritį, jis visus tuos duomenis apie jus pateikia internetiniame profilyje, kurį galite naudoti save stebėti.

„Atrodo, kad tai labai įdomus, patogus būdas įgyti formą, tiesa? Bet kai internetas saugo visus jūsų asmeninius sveikatos ir veiklos duomenis, galite įsivaizduoti, kokia vertinga ši informacija gali pasirodyti kitiems žmonėms“, – pabrėžia V. Alešiūnas.

Jo manymu, rinkodaros specialistai tikrai norėtų sužinoti, ar jūs stengiatės gerai išsimiegoti, ar kovojate su antsvoriu, arba kaip dažnai ir kiek keliaujate. O štai išmaniosios kameros gali būti nulaužtos, kad įvairaus plauko piktadariai galėtų jus šnipinėti tiesiog tiesiai iš jūsų namų.

„Tie patys išmanieji šaldytuvai galėtų lengvai atskleisti jūsų valgymo įpročius ir maisto pasirinkimus , o tai – tikra aukso kasykla rinkodaros specialistams. GPS įrenginys jūsų automobilyje, kuris atrakina jūsų namus ir atidaro garažą, kai grįžtate namo, gali pranešti potencialiems vagims, kai esate toli nuo namų“, – perspėja saugumo specialistas.

Pasak IT specialisto V. Alešiūno, „daiktų internetas“ yra palyginti nauja sąvoka visuomenėje, bet – ne technologijų pasaulyje.

Saugumo spragos

Pasak V. Alešiūno, iš esmės bet kokie jūsų asmeniniai duomenys, kurie patenka į internetą, tampa žmonių sąžiningumo išbandymu.

„Plečiantis daiktų interneto tinklui, beveik viskas, kas jums priklauso, priklauso ir internetui. Vadinasi, ir kitiems žmonėms. Tokių įrenginių surinktų duomenų pavojai saugumui ne visada akivaizdūs, tačiau kai pažiūri, kiek informacijos apie tave atskleidžia, – tai kelia nerimą“, – sako V. Alešiūnas.

Tai kurgi yra silpnosios daiktų interneto vietos? Pavojus, anot IT ir internetinio saugumo specialisto, kyla kiekvienoje sistemos „sankryžoje“. Kitaip tariant, kur įrenginiai jungiasi prie interneto ir kur tie duomenys perduodami į saugią paskirties vietą.

V. Alešiūnas sako, jog saugumo ekspertai turės išspręsti amžiaus galvosūkį, kaip apsaugoti įrenginį ar jutiklį bei duomenis atvirame tinkle.

Ateities daiktų interneto klestėjimo metu, kuris tikrai ateis labai greitai, į šiuos jutiklius bus įtraukti namų termostatai ir apšvietimas, sveikatos stebėjimo prietaisai, automobilių stebėjimas ir navigacija bei neaprėpiama išmaniųjų prietaisų gausa.

„Tai reiškia, kad kiekvienas „protingas“ jutiklis, kurį įtrauksite į savo gyvenimą, taps dar viena potencialia saugumo spraga“, – pabrėžia specialistas.

Šiuolaikinio gyvenimo atributai

V. Alešiūno tvirtinimu, daiktų internetas vykdo perversmą ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir įvairiose verslo šakose, valstybės infrastruktūros lygmeniu.

„Galima sakyti, kad informacinių technologijų prietaisai ir daiktų internetas tapo gyvenimo atributais. Visose verslo srityse valdymas vykdomas internetu ir skaitmeniniais prietaisais, sąveikaujančiais per tinklą. Duomenys tinklu perduodami atliekant sąveiką tarp įrenginių – interneto daiktų“, – akcentuoja IT specialistas.

Anot jo, daiktų internetas suteikia galimybę gauti duomenis apie tai, kaip naudojami fizinio pasaulio daiktai. Vartojamų daiktų aprūpinimas davikliais leidžia verslui gauti tikslesnę informaciją apie vartotojų įpročius, elgseną ir poreikius. Tai padeda tobulinti produktus, efektyviau organizuot jų tiekimą.

Pasak V. Alešiūno, tokia analizė padeda verslui ne tik įvertinti situaciją rinkoje, bet ir priimti būtinus sprendimus.
„Verslo surinkta informacija turi būti pateikta laiku, ji turi būti teisinga, patikima, aiški, nesidubliuojanti, nes netikslumai gali iškreipti duomenų analizės rezultatus. Daiktų internetas gali išspręsti šią problemą, nes duomenys renkami automatiniu būdu. Daiktų interneto technologija galima surinkti daugiau ir tikslesnės informacijos, nes kiekvienas IT įrenginys, prijungtas prie tinklo, pateikia savo veiklos informaciją“, – daiktų interneto naudą verslui akcentuoja V. Alešiūnas.

Sukurta žmogaus

Pasak V. Alešiūno, kaip ir už bet kokios kitos technologijos, už daiktų interneto slepiasi ne kas kitas, o žmogus – inžinierius.

„Pabandykime įsivaizduoti, su kokiomis problemomis susiduria inžinierius, kurdamas daiktų interneto įrenginį, skirtą, pavyzdžiui, atsiųsti jums elektroninį laišką tuomet, kai jūsų balkone augantį pomidorą reikia palaistyti. O pagalvoti išties yra apie ką. Pirmiausia, įrenginys bus lauke, todėl reikia užtikrinti jo apsaugą nuo nepalankių aplinkos sąlygų – vandens, dulkių“, – sako M. Alešiūnas.

Taip pat labai svarbu, kad jo baterija veiktų kuo ilgiau, o galbūt įrenginys gali naudoti saulės energiją? Tuomet būtina parinkti saulės elementą, kurio efektyvumas būtų pakankamas.

„Norint realybėje kurti mūsų kasdieniame gyvenime pritaikomus daiktų interneto sprendimus, būtina turėti įgūdžių ir praktikos fizikos, elektros inžinerijos srityse, mechanikos inžinerijos žinių. Juk teisingo drėgmės jutiklio parinkimas – nemenkas iššūkis. O kur dar teisingų medžiagų parinkimas, remiantis medžiagų inžinerijos patirtimi“, – pabrėžia V. Alešiūnas.

Išmaišęs pasaulį

V. Alešiūnas jau aštuonerius metus yra Jungtinės Karalystės technologijų įmonės informacinių technologijų ir internetinio saugumo skyriaus specialistas. Baigęs studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, norėjo pamatyti daugiau pasaulio, tad tobulintis išvyko į JAV, vėliau į Jungtinę Karalystę.

„Esu dirbęs JAV, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Belgijoje, – įspūdingą patirties bagažą sukaupė V. Alešiūnas. – JAV padarė didelį įspūdį dėl žmonių mentaliteto, bendravimo. Iš tikrųjų visos šalys paliko malonius prisiminimus ir žadu jas aplankyti dar ne vieną kartą.“

Sienų neliko

Prieš ketverius metus jis grįžo į Lietuvą ir dabar darbuojasi čia. Savo pasirinkimą grįžti į gimtinę motyvuoja labai paprastai – sparčiai plečiantis technologijų tinklui, visas pasaulis tapo lengvai aprėpiamas ir pasiekiamas, o dirbti namuose pasirodė daug maloniau.

„Jeigu esi geras IT specialistas, perspektyvų netrūksta ir Lietuvoje, – įsitikinęs Viktoras. – Darbdaviai, žinoma, labiau linkę ieškoti vienos srities specialisto, kuris puikiai moka dirbti su tam tikra programavimo kalba, sistema, technologija, nes reikalingos spręsti užduotys yra konkrečiai apibrėžtos. Manau, pasiūla atitinka rinkos paklausą, tačiau darbdaviai dažniausiai ieško darbuotojų, jau turinčių konkrečią patirtį, ir taip atmetama dalis studentų, kad ir gabių, bet, deja, neturinčių patirties.“

Pasak jo, šiandien išnyksta atstumai tarp pasaulio šalių, taip pat išnyksta socialiniai skirtumai. Informacinių technologijų specialistui dabar nuotoliniu būdu pasiekiama dar daugiau mokomosios medžiagos nei tradiciniu būdu, suteikiama galimybė gauti naujausią informaciją esamuoju laiku.

„Manęs dažnai klausia, ar nenorėčiau gyventi užsienyje. Ir pats dažnai pagalvoju, kad būtų gerokai smagiau gyventi šalyje, kur orai šiltesni, jūra atrodo gėlesnė, tačiau manau, kad Lietuvos į kitą šalį iškeisti nebenorėčiau“, – sako V. Alešiūnas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų