A. Šiaučiūnas įsitikinęs: matematiniai gebėjimai ir įgūdžiai yra vienos svarbiausių ateities darbuotojų kompetencijų.

Gyvenimo kokybę kuria matematiškai

Preciziško tikslumo reikalaujančios matematikos ir fizikos studijos atveria plačias karjeros galimybes. Tuo įsitikino Airijoje šiuo metu apsistojęs panevėžietis duomenų mokslininkas Arnas Šiaučiūnas, kasdien nagrinėjantis matematinės fizikos paslaptis ir lengvai pritaikantis jas kasdienybėje.

Iš Panevėžio kilusio mokslininko Arno Šiaučiūno biografijoje – stažuotės Toronto, Ženevos, Berlyno, Edinburgo universitetuose, skaitytas pranešimas prestižiniame, geriausiu pasaulyje laikomame Masačusetso technologijų institute (MIT).
Ir jau penkerius metus A. Šiaučiūnas yra privačios Airijos pardavimų įmonės mokslo darbuotojas, taip pat dėsto matematinę fiziką Golvėjaus nacionaliniame universitete. Šioje mokslo įstaigoje prieš ketverius metus pats Arnas apsigynė mokslų daktaro laipsnį.
A. Šiaučiūno kasdienis darbas – sudėtingi skaičiavimai, duomenų vertinimas ir analizė bei pritaikymas kintančiam ir vis greitėjančiam gyvenimo tempui.
„Jei paprasčiau – esu duomenų mokslininkas. Štai žurnalistai, rašytojai yra pratę savo pastebėjimus, istorijas užrašyti žodžiais, o aš savo išvadas turiu pateikti matematiškai. Tik tuo mes ir skiriamės“, – šypteli A. Šiaučiūnas.

Kasdienybės palengvintojai

A. Šiaučiūnas juokiasi, jog net ir šiame technologijų amžiuje retas išgirdęs frazę „duomenų mokslininkas“ iš karto supranta, apie ką kalbama. Tačiau tikriausiai labai nustebtume sužinoję, kaip dažnai su duomenų mokslo rezultatais mums tenka susidurti kasdienybėje – specialiu algoritmu parinktos reklamos internete ar nuolaidos parduotuvėje, transporto spūsčių prognozės telefone ar mobiliosios programėlės, kurios šiandien ypač palengvina gyvenimą. Pasak Arno, robotika, dirbtinis intelektas ir kitos skaitmeninės naujovės nemaža dalimi paremtos duomenų mokslu ir kuriamos bei tobulinamos tam, kad pagerintų visų žmonių kasdienio gyvenimo kokybę.
Anot A. Šiaučiūno, duomenų mokslas – puikus pasirinkimas smalsiems, daug kuo besidomintiems žmonėms ir tiems, kurie kasdien nori mokytis, augti ir tobulėti.

„Kad ir kaip nuobodžiai skambėtų, bet norint būti geru duomenų mokslininku, teks skaityti ir mokslinius straipsnius, ir sekti pasaulines naujienas bei tendencijas. Kas šiandien atrodo kaip geriausias sprendimas, nebūtinai toks bus po kelių mėnesių. Mano darbas jokiu būdu nėra tik sėdėjimas prie kompiuterio. Tai nuolatinis problemų sprendimų ieškojimas ir labai glaudus bendradarbiavimas su kolegomis“, – mitus apie uždaro būdo, kiek kvaištelėjusius ir tik skaičių pasaulyje skendinčius matematikus griauna panevėžietis.

Užtikrinta darbo vieta

Technologijų amžius diktuoja savo sąlygas, o poreikis formuoja paklausą. Arnas įsitikinęs, jog matematiniai gebėjimai ir įgūdžiai yra vienos svarbiausių ateities darbuotojų kompetencijų.
Pasak duomenų mokslininko, tiek pasaulinės, tiek Lietuvos darbo rinkos tendencijos gana aiškios – reikalingi specialistai, turintys gebėjimų dirbti aukštųjų technologijų pramonėje, o matematinės specialybės, tokios kaip duomenų mokslininko ar statistiko, jau kurį laiką yra paklausiausiųjų dešimtuke.
„Jau nebestebina faktas, jog tarptautinės įmonės, iš pirmo žvilgsnio neturinčios nieko bendro su matematika, ieško būtent matematikos studijas baigusių darbuotojų. Kodėl? Todėl, kad šios studijos apima visus būtiniausius gebėjimus – analitiškumą, loginį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą greitai mokytis ir fiksuoti informaciją. Šios savybės yra būtinos, norint įgyti pranašumą profesiniame kelyje“, – įsitikinęs Arnas.
Anot jo, duomenų analitikas ar mokslininkas reikalingas kone kiekvienoje įmonėje, tad dėl darbo vietos šie gali būti ramūs. Mažesnėse įmonėse galbūt dirbs vienas ar keli asmenys, o didesnėse jau dabar yra formuojami didžiuliai skyriai ar departamentai.

„Pavyzdžiui, jei įmonė nori planuoti savo pirkimus ar pardavimus, nori stebėti reklamos poveikį rinkoje, sekti socialinių tinklų vartotojų vartojimo įpročius ir siūlyti produktus, reikalingas duomenų mokslininkas. Jei valstybinio sektoriaus įmonės nori optimizuoti veiklą, prognozuoti šalies raidą, priimti racionalius politinius sprendimus, paremtus turimais duomenimis, joms taip pat būtinas duomenų mokslininkas ar bent jau analitikas“, – sako A. Šiaučiūnas.

Žvaigždžių stebėjimą keitė programavimas

Nors šios technologinės mokslo srities užuomazgos siekia praėjusį tūkstantmetį, Arnas sako, jog rinkdamasis studijų kryptį mažai ką apie ją žinojo.
Studijuodamas matematinę fiziką Edinburgo universitete, pasirinko astrofizikos specializaciją. Tikėjosi daug teorijos ar romantiško žvaigždžių stebėjimo naktimis, bet akis į akį susidūrė su modeliavimu, didžiaisiais duomenimis ir programavimu, o šis iš esmės pakeitė supratimą apie duomenų mokslą.

„Būtent tada supratau, kad iš pirmo žvilgsnio nuobodus skaičių kratinys gali atskleisti mūsų, kaip žmonijos, evoliuciją ar net aprašyti dar sunkiai įsivaizduojamas juodąsias skyles. Duomenų interpretavimas ir pavertimas informacija mane žavėjo labiausiai. Suvokimas, jog tie patys dėsniai egzistuoja už šimtų šviesmečių ir čia pat, verslo duomenyse, kuriuos šiandien analizuoju, tebežavi ir dabar“, – pasakoja mokslininkas. Jo pasirinktos studijos buvo labai plačios – teko mokytis ne tik matematikos, fizikos, bet ir galvą sukti dėl chemijos lygčių, elektronikos užduočių, klaidžioti informacinių technologijų, vadybos ar ekonomikos džiunglėse. Tokie moduliai tuomet atrodė menkai susiję su pagrindine studijų kryptimi, tačiau vėliau šios įgytos žinios pasirodė labai naudingos ir A. Šiaučiūnui atvėrė labai daug kelių.
Pasak Arno, mokslo pasaulyje, ypač matematinėje fizikoje, labai vertinamos tarptautinės stažuotės, tad galima sakyti, jog šiandien šis perspektyvus mokslininkas iš Aukštaitijos sostinės gyvena ant lagaminų. Nors koronaviruso krizė visame pasaulyje kiek sulėtino ir akademinio mokslo tempą, buvęs panevėžietis tikisi, jog neilgai trukus vėl galės laisvai keliauti, tobulėti ir dalytis žiniomis.

„Mokslas sėkmingais vystomas ne užsidarius tarp keturių sienų, o aktyviai bendradarbiaujant su kolegomis iš viso pasaulio“, – įsitikinęs talentingasis matematikos fizikas.

Kalbėjo skaičiais

Tai, kad yra visiškas „tiksliukas“, o ne humanitaras, A. Šiaučiūnas sako supratęs, kai dar būdamas devynerių su tėvais išvyko iš Panevėžio gyventi į Jungtinę Karalystę. Buvo priverstas integruotis į anglakalbę pradinę mokyklą, tad tėvai įvairiausiais būdais bandė vienturtį sūnų išmokyti skaityti ar bent jau jungti raides. Visgi Arnas mintis kur kas mieliau išreikšdavo skaičiais – jais buvo numargintos visos sąsiuvinių paraštės. Žinoma, vėliau matematikai gabus vaikas persilaužė ir puikiai išmoko anglų kalbą, tačiau mokyklos suole bene metus sėdėjo visiškai nemokėdamas skaityti, bet sugebėdamas atlikti sudėtingus matematikos veiksmus.

„Prieš išvykstant į Jungtinę Karalystę mama dirbo pradinių klasių mokytoja ir toks mano neraštingumas tiesiog vedė ją iš proto“, – dabar prisiminęs juokiasi A. Šiaučiūnas.

Jis pats įsitikino, jog mokslo pasaulyje svarbi tiek kalbos, tiek fizikos, matematikos ar informatikos simbiozė. Pasaulyje šiuo metu itin akcentuojamas STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) mokymas mokyklose bei universitetuose, nes šių sričių specialistų labiausiai trūksta. Pasak A. Šiaučiūno, Lietuvai, o išskirtinai Panevėžiui, dabar itin reikėtų investuoti į žmogiškąjį kapitalą, nes pasaulį labiausiai nustebinti mes galime labai paprastai – motyvuotais ir išsilavinusiais žmonėmis.