Tinkama gerti sula pradeda bėgti, vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4–5 laipsnių, tokia sula bėga 1–2 savaites. Klevai sulą ima duoti maždaug savaite anksčiau nei beržai.
Sula gaunama medžio kamieno apačioje pragręžus nedidelę, kelių centimetrų gylio skylutę, į kurią įstatomas latakėlis sulai surinkti. Baigus rinkti sulą, skylutė užkemšama šakele ar mediniu kamščiu, užtepama sodo tepalu arba derva, kad neįsimestų puvinys.
Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 ar daugiau litrų sulos. Klevai sulos duoda ne tiek daug, tačiau ji būna cukringesnė. Iš beržų, nedarant jiems žalos, galima saikingai leisti sulą net 10 metų.
Sula geriama šviežia ir konservuota, kartais – rauginta, be saldiklių ir saldinta. Svarbu tai, jog suloje yra nemažai mineralinių medžiagų. Šviežioje beržų suloje nustatyti devyni makro- ir mikroelementai.
Apstu geležies, vario, kalio, kalcio, azoto, bario, fosforo, magnio, natrio, nikelio, taip pat įvairių rūgščių, eterinių aliejų, saponinų. Šie lengvina atsikosėjimą ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Sulą ypač rekomenduotina gerti žmonėms, sergantiems angina, turintiems furunkulų (šunvočių), sunkiai gyjančių žaizdų. Tokiais atvejais sulos kompresai dedami ir ant žaizdų.
Beržų sula gerina medžiagų apykaitą, todėl ypač rekomenduojama gerti laikantis dietos.
Beržų sula padeda kepenims neutralizuoti kenksmingas medžiagas: alkoholį, sočiuosius riebalus, trigliceridus, maistinius priedus ir dažiklius, pesticidus, konservantus. Teigiama, kad sula padeda sergantiesiems tuberkulioze, reumatu, stiprina organizmą, gerina medžiagų apykaitą. Po žiemos žmogaus organizmui labai trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl šis gėrimas yra labai naudingas.