P. Židonio nuotr.

Automobilio nėra – baudos už greitį plaukia

Automobilio nėra – baudos už greitį plaukia

Pasitaiko kuriozų, kai parduotas automobilis save buvusiam savininkui primena netikėtomis baudomis.

Taip nutiko ir panevėžiečiui Ramūnui Junevičiui. Jis savąją „Citroen Cynthia“ į naujas rankas perleido dar prieš dešimt metų, o šią žiemą sulaukė žinios, jog už pasilakstymą parduota mašina teks sumokėti 800 eurų.

„Po tokių naujienų gali ir infarktą gauti“, – prisipažįsta 49-erių panevėžietis, paprašęs žurnalistų padėti išsiaiškinti su valstybės tarnybomis dėl, jo teigimu, didelės ir nesąžiningos klaidos skiriant baudas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

R. Junevičių nemaloni žinia iš policijos pasiekė šių metų pradžioje. Panevėžiečiui atsiųstame oficialiame laiške nurodyta, kad jo vardu registruotas automobilis „Citroen Cynthia“ praėjusių metų rudenį tris kartus nutvertas kelyje viršijęs leistiną greitį. Be to, mašina tuo pačiu metu važinėjo ir neperėjusi techninės apžiūros.

Tokie rimti KET pažeidimai užfiksuoti Palangos, Tauragės ir Klaipėdos miestuose.

Susumavus visų šių kelionių baudas nustatytam automobilio savininkui nurodyta sumokėti 800 eurų baudą.

Nebuvo nė Lietuvoje

„Aš savo mašinos nebeturiu jau 10 metų. Galiu parodyti pirkimo–pardavimo sutartį, kurią anuomet sudariau su pirkėju. Išregistravau ją tada. Bet jei čia taip viskas vyksta, tai man ateityje visko gali „pripiešti“, – nuogąstauja R. Junevičius.

Tą patį pirkimo–pardavimo dokumentą jis tvirtina tuoj pat pateikęs ir Panevėžio kelių policijos pareigūnams bei „Regitrai“. Pastarosios duomenys informacinėje bazėje, pasak pašnekovo, patvirtino, kad pajūrio pareigūnų nubausta transporto priemonė po panevėžiečio turėjo dar du naujus savininkus.

Be to, R. Junevičius dievagojasi: kai rudenį buvo užfiksuoti jam neva primesti KET pažeidimai, pats viešėjo Londone.

O ir grįžęs į Lietuvą vėliau irgi nieko panašaus negalėjo pridirbti, nes jau pustrečių metų yra praradęs teisę vairuoti. Panevėžietis neslepia, kad jo keliones apribojo du nesuderinami dalykai: alkoholis ir vairas.

Tačiau kaip pašnekovas besiteisintų ir kiek tik argumentų pateiktų, jo problemos dėl buvusio turto nesibaigia.

„Kreipiausi į Kelių policijos biurą Panevėžyje, ten man pasiūlė aiškintis su kolegomis Palangoje, Klaipėdoje ir Tauragėje. Bandžiau ir ten skambinti, bet nepavyksta. Niekas nieko man nepaaiškina, kas čia nutiko“, – sako Ramūnas, galiausiai policijos paragintas išeities ieškoti per teismą.

Pasiekė antstolius

Būtent taip R. Junevičius tvirtina dabar ir darysiantis. Jis žada prašyti nemokamos valstybės teisinės pagalbos, nes gyventi ilgus mėnesius su reguliariai tuštėjančia banko sąskaita, anot jo, bus per sunku ir nesąžininga.

„Pažeidimai pajūryje padaryti, berods, lapkritį. Mus pranešimas apie baudas pasiekė jau šių metų pradžioje. Kol lakstėme per visas karantinuotas institucijas ir jose niekaip negalėjome rasti teisybės, atėjo ir antstoliai“, – pasakoja panevėžietis.

Jis tiksliai nežino, kiek bendrą baudų sumą padidino skolų išieškotojai, pridėdami savo paslaugų kainą. Tačiau jų veiksmus tariamas „kelių erelis“ prasitaria jau spėjęs pajusti.

„Nors mums sakė, kad dar nenuskaičiuos tų pinigų nuo sąskaitos, šimtas eurų jau dingo“, – atsidūsta Ramūnas.

Statybininko profesiją turintis panevėžietis šiuo metu bedarbis. Jis nuo karantino pradžios registruotas Užimtumo tarnyboje ir kas mėnesį gauna apie 211 eurų darbo paieškos išmoką.

Panevėžietis neslepia turintis ir daugiau skolų. Jis gyvena su drauge, ši taip pat nedirba.

Duomenys iš registro

Lietuvos kelių policijos tarnyba ne kartą yra aiškinusi, kad pranešimai dėl užfiksuotų KET pažeidimų yra siunčiami transporto priemonės savininkui pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis. Žmogus, nors ir pardavęs transporto priemonę, gali sulaukti žinios apie baudą, jei jis registre yra nurodytas turto savininku.

Kelių transporto priemonių registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija, jo duomenų tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“.

Dažniausia tokie atvejai pasitaiko, kai nusižengimą padaręs asmuo nustatomas ne tiesiogiai. Užfiksuojamas tik „nusikaltimą“ padaręs automobilis ir jo valstybinis numeris.

Tačiau policija akcentuoja, kad pulti į paniką dėl svetimų baudų nereikia. Svarbiausia netylėti: kiekviename šios tarnybos pranešime yra nurodytas el. paštas, kuriuo asmuo policijos įstaigai privalo pateikti būtiną informaciją arba informuoti apie protokole surašytus (pastebėtus) neatitikimus. Informaciją galima siųsti ir raštu policijos įstaigai.

Ne pirmas atvejis

„Regitra“ atskleisti žiniasklaidai informacijos, susijusios su konkretaus asmens duomenimis, neturi teisės. Todėl „Sekundės“ paprašyti šios įmonės atstovai negalėjo patvirtinti, ar R. Junevičius tikrai nebėra savo buvusio automobilio savininkas.

Bendrovės atstovė spaudai Emilija Bardauskienė tegalėjo suteikti bendrą komentarą, kodėl panevėžietis galėjo pakliūti į tokią keistą situaciją.

Anot jos, seniau pirmasis į „Regitrą“ turėdavo kreiptis pardavėjas ir pranešti apie parduotą transporto priemonę, o pirkėjas nuosavybės įsigijimą patvirtindavo jau registruodamas automobilį savo vardu. Jei per numatytą terminą pirkėjas to nepadarydavo, automobilis būdavo automatiškai išregistruojamas ir dalyvavimas su juo viešajame eisme būdavo draudžiamas. Pasak E. Bardauskienės, praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai naujasis automobilio savininkas nevykdydavo savo prievolių, kitaip tariant, per nustatytą laiką nesikreipdavo į „Regitrą“ su prašymu įregistruoti mašiną jo vardu.

„Tai tikriausia vienas tų atvejų, kai šio asmens automobilį įsigijęs pirkėjas neįgyvendino prievolės ir jo neregistravo savo vardu. Bet jei buvęs savininkas deklaravo „Regitrai“, kad nebėra mašinos savininkas, turi pirkimo–pardavimo sutartį, viskas įrodoma ir išsprendžiama“, – teigia „Regitros“ atstovė spaudai.

Dažniausiai, anot jos, panašios problemos dingsta, kai policijai pateikiama pirkimo–pardavimo sutartis. Tuomet galima tikėtis, kad bauda už svetimą automobilį bus anuliuota.

„Bet kokiu atveju žmogus turi kreiptis individualiai į mus, į policiją ir, manau, viskas sustos į savas vietas“, – patikino E. Bardauskienė.

Tai, anot jos, ne pirmas atvejis, kai baudos už KET pasiveja ne tuos asmenis, kuriuos reikia.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų