-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokioms optimistinėms jų viltims išsipildyti, regis, nebus lemta. Panevėžio rajono poliklinikos vadovybė neslepia: medikų rajone kritiškai trūksta. Dirbti kaime jų nevilioja net dosni alga ar papildomos išmokos.
Į Panevėžio rajono tarybą kone 500 ramygaliečių ir aplinkinių kaimų gyventojų kreipėsi su prašymu sureguliuoti medicinos paslaugų teikimą Ramygalos ambulatorijoje.
Rašte teigiama, kad šeimos gydytojams atostogaujant ar sergant jų niekas nevaduoja. Antra šeimos gydytoja pacientus priima tik penktadieniais nuo 8 iki 13 valandos.
„Nesant galimybės kreiptis į šeimos gydytoją, netenkame medicininių paslaugų užtikrinimo, negalime gauti siuntimų pas kitus specialistus ar kitos medicininės pagalbos“, – teigia gyventojai.
Jie prašo, kad šeimos gydytojai Ramygalos ambulatorijoje dirbtų kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 valandos ar net ilgiau.
Ramygalos seniūnaitės Salvinos Kievinienės teigimu, Ramygaloje ir aplinkiniuose kaimuose gyvena daug senyvų žmonių. Jiems šeimos gydytojas – itin reikalingas.
Pasak S. Kievinienės, anksčiau ambulatorijoje kiekvieną dieną dirbdavo dvi gydytojos, ilgainiui liko viena. Antroji dirba tik penktadieniais.
„Dabar viena gydytoja išėjo atostogų, kurių metu susirgo. Dvi tris savaites jos nebuvo, o kita gydytoja atvažiuoja tik penktadienį“, – pasakoja seniūnaitė.
Prireikus ramygališkiai gali kreiptis į rajono Savivaldybės polikliniką Panevėžyje, tačiau joje eilės pas gydytojus – ilgos.
„Kalbant apie sveikatos apsaugą, kaimuose artėja tragedija.“
A. Pocius
„Ramygala yra miestas. Čia pas gydytojus suvažiuoja ir iš aplinkinių kaimų. Dvi gydytojos visas darbo dienas yra būtinybė. Aišku, gal prabanga, kai visur jų trūksta, bet Ramygaloje labai to reikia“, – tvirtino S. Kievinienė.
Anot jos, vietiniai norėtų, kad ir šeštadieniais būtų galimybė susileisti vaistų ar gauti kitas medicinos paslaugas, tačiau apie tai, seniūnaitės manymu, telieka pasvajoti, tad prašyme Savivaldybei apie tai nė neužsiminta.
Ramygalos miesto-Garuckų kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Marozienė patvirtino, kad nors ambulatorijoje dirba dvi šeimos gydytojos, gyventojams netinka jų darbo laikas.
„Žmonių netenkina toks paslaugų neužtikrintumas – sunku gauti siuntimus, kreiptis į kitus medikus“, – sako R. Marozienė.
Pasak jos, iš atokesnių kaimų žmonėms paprasčiau atvažiuoti į Ramygalą, o ne polikliniką Panevėžyje. Be to, ir pasiekti miestą sudėtinga.
„Seniūnijos teritorija didelė. Kaimai atokiai nutolę nuo paties centro – Ramygalos. Susisiekimas čia didelė bėda“, – teigia bendruomenės pirmininkė.
N. Šinkūnienės teigimu, Panevėžio rajono poliklinikoje iš 24-ių šeimos gydytojų 14-a jau sulaukę pensinio amžiaus, o medikų iki 40-ies metų tėra vos keli. P. Židonio nuotr.
Ramygalos ambulatorija priklauso Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai. Šios vyriausiosios gydytojos Neringos Šinkūnienės teigimu, kiekvieną dieną Ramygaloje dirbanti šeimos gydytoja per atostogas susižalojo.
Visgi, anot jos, ramygaliečiai nebuvo palikti likimo valiai.
„Priima arba kitas gydytojas, arba pacientus poliklinikos automobiliais vežame į polikliniką mieste. Nematau jokios problemos“, – aiškino N. Šinkūnienė.
Anot jos, susižalojusi gydytoja pacientus vis tiek konsultavo nuotoliniu būdu, tačiau prireikus gyvos konsultacijos nuspręsta pacientus atsivežti į rajono polikliniką.
Praėjusį antradienį Ramygaloje buvo keli poliklinikos automobiliai, kuriais planuota į miestą vežti pacientus – juos būtų priėmęs gydytojas. Tačiau, tvirtina N. Šinkūnienė, neatsirado nė vieno paciento. Ketvirtadienį – tik vienas.
O sirgusi medikė šią savaitę jau grįžta į darbą.
Gydytojų trūkumas, pasak N. Šinkūnienės, opi problema visoje Lietuvoje, bet ypač – regionuose.
„Aš jau prieš penkerius metus sakiau, kad pradėsime ridentis į bedugnę, o dabar ridenamės visu tempu, bet mes dar ne dugne“, – teigia Panevėžio rajono poliklinikos vadovė.
Anot jos, šioje gydymo įstaigoje didžiausia yra šeimos gydytojų problema. Iš 24 gydytojų 14 jau sulaukę pensinio amžiaus, o medikų iki 40-ies metų tėra vos keli.
„Kiekvieną dieną juos atakuoja po 4–5 privačias poliklinikas, siūlančias „išsinešti su visa kėde“, – pasakoja N. Šinkūnienė.
Pačioje rajono poliklinikoje mieste šeimos gydytojų pakanka, tačiau didžiausia bėda – darbas kaimų ambulatorijose.
Poliklinikos vadovės teigimu, nuo vasaros gydytojo reikės Krekenavoje.
Ji pasakoja bandžiusi kalbinti jauną gydytoją, kadaise dirbusią rajono poliklinikoje, vėliau išėjusią į privačią kliniką. Pastarosios savininkai, apie tai išgirdę, suskubo medikei gerokai pakelti atlyginimą.
N. Šinkūnienės teigimu, bandant pritraukti į Panevėžio rajoną medikų, ieškoma motyvavimo priemonių, kurias vyriausioji gydytoja vadina saldainiais.
„Jaunų gydytojų į regioną prisiviliojame nebent visokiais „pyragėliais“ ir „saldainiais“, – pripažįsta poliklinikos vadovė.
Ji pažymi, kad net dideli atlyginimai nebemotyvuoja dirbti regionuose. Pasak N. Šinkūnienės, juose daug pagyvenusių žmonių, tad čia medikams darbo krūvis gerokai didesnis nei didmiesčio privačioje klinikoje.
Rajono meras Antanas Pocius baiminasi, jog į regionus neprisikviečiant dirbti medikų, ateityje gresia kilti tokiai pat problemai, su kokia jau susiduria uždaromos kaimo mokyklos.
„Neatmetu, kad ateityje gali tekti imtis ir drastiškų priemonių. Galbūt organizuoti vežimą vienų pas kitus ar dar kažką“, – svarsto meras.
Anot jo, ambulatorijos kaimuose negali būti lygiavertis konkurentas privačioms klinikoms, jaunus medikus viliojančioms ir gerokai didesniais atlyginimais, ir kitokiomis darbo sąlygomis.
„Jei Sveikatos apsaugos ministerija nesiims drastiškų priemonių, tikrai regionuose turėsime rimtų problemų dėl gydytojų ir ne tik jų. Girdime, kad ir slaugytojai išgaudomi į privačias įstaigas. Kalbant apie sveikatos apsaugą, kaimuose artėja tragedija“, – prognozuoja A. Pocius.
Pasak mero, rajono Savivaldybė svarstė finansiškai remti medikus rezidentus, tačiau ir tokia paskata nebeveiksminga.
„Nė vienas nenori įsipareigoti už tam tikrą sumą atidirbti. Situacija labai sudėtinga“, – pabrėžia rajono vadovas.
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje politikai pritarė siūlymui padidinti kompensacijas į darbą kaimuose važinėjantiems specialistams, tarp jų ir medikams.
„Anksčiau tokią paramą vadinome skatinimu, o dabar tai būdas sulaikyti. Ateis laikas, gal ir kultūros darbuotojai nebenorės važiuoti dirbti į kaimus. Didžiulis galvos skausmas“, – nerimauja A. Pocius.
