Atveria žmogaus organizmo paslaptis

Atveria žmogaus organizmo paslaptis

Panevėžietis fizikas inžinierius Tadas Kartanas ieško patikrintų, bet nestandartinių sprendimų medicinos, biotechnologijų, gamybos bei komunikacijos technologijų srityse. Doktorantūros metu aiškinęsis, kas sukelia neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio, mokslininkas šiuo metu domisi technologijomis ir tyrimais, kurie padėtų pažaboti sunkiausias žmonijos ligas.

Energijos šaltinis – šeima

Panevėžietis Tadas Kartanas šiuo metu darbuojasi fiziku inžinieriumi vienoje iš Kembridžo technologijų slėnio įmonių. Šįmet sukako dešimt metų, kai jis atvyko į Jungtinę Karalystę studijuoti.

T. Kartanas svarsto, jog jo mokslininko kelias prasidėjo tuomet, kai jis gimė. Nuo mažens patiko tyrinėti pasaulį.

Tadui labai pasisekė, kad mokytojai pastebėjo jo potencialą – pradėjo dalyvauti matematikos, fizikos olimpiadose, įstojo į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos Olimpas“. Ten prasidėjo universitetinės fizikos įžanga, laboratoriniai darbai ir moksliniai namų projektai – teleskopo konstravimas, pamąstymai, kodėl dangus mėlynas ar kaip susidaro kamuoliniai žaibai. Vėliau gabus panevėžietis įstojo į prestižinį Kembridžo universitetą, kur pasuko pritaikomosios fizikos keliu ir specializavosi biofizikos, nanotechnologijų bei analitinės chemijos disciplinose. Ir jau keletą metų dirba mokslo konsultacijų bei inžinerinėse įmonėse.

„Save realizuoju spręsdamas įvairias problemas ir galvodamas, ko mums trūksta, kas galėtų drastiškai pakeisti dabartines, gal jau kiek pasenusias technologijas. Nors darbas ir atima nemažai energijos, stengiuosi jos pasilikti ir savo mylimai žmonai bei dukrytei. Jos mano ramybė, energijos šaltinis ir gyvenimo prasmė“, – sako Tadas.

Nors T. Kartano darbas atima nemažai energijos, mokslininkas stengiasi jos pasilikti ir savo ramybės uostui: mylimai žmonai bei dukrytei. Asmeninio albumo nuotr.

Proveržis medicinoje

Šiuo metu T. Kartanas pluša technologijų konsultacijų ir produktų kūrimo įmonėje „The Technology Partnership (TTP)“. Šioji vienija nemažą inžinierių bei mokslininkų komandą, ieškančią patikrintų bei nestandartinių sprendimų medicinos, biotechnologijų, gamybos bei komunikacijos technologijų srityse.

Tado specializacija daugeliui skamba kaip negirdėta kalba: mikroskysčių lustų ir mikroelektromechaninių sistemų (angl. „MEMS“) dizainas, jų modeliavimas ir gamyba. Tokio tipo technologijos palaipsniui pritaikomos prietaisuose, kuriuose reikia sumažinti naudojamų medžiagų kiekius, automatizuoti vykstančius procesus, pagreitinti veikimą ar mažinti sąnaudas. Tai ypač aktualu kraujo diagnostikoje bei vaistų tyrimų pramonėje.

„Pavyzdžiui, plukdant pavienes ląsteles žmogaus plauko storio spiralės formos kanalėlyje, galima atskirti vėžines ląsteles nuo sveikųjų ir jas naudoti kuriant asmeninę gydymo terapiją“, – aiškina mokslininkas.

Idėjos, keičiančios gyvenimus

Studijuoti užsienyje T. Kartanas apsisprendė vienuoliktoje klasėje. Kembridžo universitete tuomet studijavę draugai paskatino rinktis matematiką su integruota fizika. Tuo laiku tai atrodė vienas geriausių pasirinkimų, suteiksiantis daugybę galimybių ateityje. Tačiau po pirmųjų studijų metų T. Kartanas suprato, jog praktinė veikla ir fizikinė intuicija jam labiau prie širdies, todėl perėjo į gamtos mokslų fizikos studijų programą, kurią tęsė iki magistrantūros. Studijų metu jį labai sudomino biofizika – biologinio pasaulio aprašymas matematine kalba. Po magistrantūros studijų panevėžietis įstojo į integruotą nanotechnologijų doktorantūros programą, mokėsi dirbti ir komunikuoti su mokslininkais iš įvairiausių sričių.

„Doktorantūros metu dirbau mokslinėje grupėje, bandančioje suprasti, kas sukelia neurodegeneracines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą. Nors, atrodytų, jog tai problema, kurią galėtų spręsti tik biochemikai, mokslininkai iš kitų disciplinų išties gali pateikti visiškai kitokį požiūrį ir nebijoti bandyti naujų dalykų. Kartais iš pažiūros keistos idėjos gali būti genialios ir keičiančios mūsų gyvenimą“, – sako Tadas.

Mokykloje jis niekada nemanė, jog būdamas fiziku galėtų padėti aiškintis žmogaus organizmo paslaptis. Pasak Tado, studijos – tai tik pradinė stotelė, kuri padeda susirasti pirmąjį darbą, vėliau gyvenimas ir profesinė veikla dažnai pasuka visiškai netikėta linkme.

Panevėžietis T. Kartanas šiuo metu pluša technologijų konsultacijų ir produktų kūrimo įmonėje „The Technology Partnership (TTP)“, kuri vienija nemažą inžinierių bei mokslininkų komandą.

Lemtingas atsitiktinis pokalbis

Paklaustas, kokia buvo pirmoji tiesioginė sąsaja su tuo, ką daro dabar, T. Kartanas pamena atsitiktinį pokalbį koridoriuje su gerbiamu prof. Tuomu P. J. Knowlesu apie jo daromus tyrimus. Po to sekė penkių minučių vizitas laboratorijoje ir jau po mėnesio joje panevėžietis pradėjo savo doktorantūros darbus.

„Sudomino mikroskysčių lustų technologijos, prie to ir praleidau didžiąją savo studijų laiko dalį, – prisimena fizikos mokslų daktaras. – Šiuo metu man įdomiausios sritys yra mikrolašelių technologijos, pavienių ląstelių tyrimai bei diagnostikos įrangos kūrimas. Mano nuomone, tai perspektyvios sritys, kur dar ilgai reikės inovacijų, tikėtina, turėsime nemažai proveržių.“

Užpatentavo matavimo metodus

Doktorantūros metu T. Kartanas kūrė naujus metodus baltymų biofizikiniams matavimams atlikti. Pasak Tado, baltymai – tai gyvybės pagrindas, organizmų statomoji medžiaga, o baltymų tarpusavio sąveika lemia daugelio organizmo funkcijų veiklą.

„Mano darbo tikslai buvo sukurti metodus išmatuoti baltymų masę, jų dydį bei elektrinį krūvį – šios charakteristikos gelbsti nuspėti baltymų veiklą. Teko projektuoti, eksperimentuoti ir tobulinti įvairias mikrolustų technikas: miniatiūrinius purkštukus, mikromaišiklius, elektroforezės bei difuzinius matuoklius. Man pasisekė, jog dirbau kartu su labai talentingais žmonėmis, pavyko išspausdinti keletą mokslinių straipsnių bei užpatentuoti mūsų sukurtus matavimo metodus“, – nuveiktais darbais džiaugiasi mokslininkas.

Stadija, kai išradimai žlunga

T. Kartano darbas susijęs ne tik su fundamentalaus mikrolustų veikimo principo kūrimu, bet ir jų gamyba. Anot Tado, pademonstruoti technologijos veikimą kelis kartus nėra labai sunku, daug sudėtingiau tai paversti produktu, kuris tiksliai veiktų, kaip kad spausdintuvas, televizorius ar telefonas.

„Tenka ilgai sukti galvą bei eksperimentuoti, kol atrandame būdus pagaminti mikrolustus naudojant pigius bet patikimus masinės gamybos metodus. Technologijos gali pasiekti mus visus tik sumažinus jų kainą ir užtikrinus patikimumą. Šioje stadijoje daugelis išradimų žlunga arba būna pakeisti kitais sprendimais“, – aiškina fizikas.

Anot jo, technologinių produktų kūrimas yra ganėtinai ilgas procesas, kuriam reikia koordinacijos ir nemažai investicijų. Todėl komandos nariai, jų pasitenkinimas darbu ir bendra atmosfera yra bene svarbiausi dalykai dirbant. Tai, Tado manymu, turi labai didelę įtaką įmonių sėkmei, bet dažnai klaidingai nuvertinama to svarba.

Mokslinė bendruomenė Panevėžyje

Tado teigimu, Lietuva yra inovatyvių technologijų šalis, lyderiaujanti lazerių bei biotechnologijų srityse. Šįmet tik per plauką profesorius Virginijus Šikšnys negavo Nobelio premijos už inovacijas genų inžinerijos srityje.

„Labai gaila, nes tikrai turėjome šansų. Kita vertus, prof. Virginijaus Šikšnio darbai įrodo, kad Lietuvoje buvo ir bus vykdomi aukščiausio lygio moksliniai tyrimai“, – pabrėžia mokslininkas.

Anot T. Kartano, daugelis labai klysta manydami, jog Panevėžys neturi savo mokslo bendruomenės – čia veikia Panevėžio mechatronikos centras, vadovaujant prof. Dariui Viržoniui vykdomi įvairiausi robotikos, dirbtinio intelekto bei mikro-, nanotechnologijų tyrimai.

„Labai smagu matyti, kaip Panevėžyje auga mokslinė bendruomenė.“

T. Kartanas

„Teko girdėti, jog į Panevėžį grįžo dr. Rimantas Kodžius, kuriantis antrinių žaliavų perdirbimo metodus. Labai smagu matyti, kaip Panevėžyje auga mokslinė bendruomenė. Labai norėčiau ateityje bendradarbiauti ir prisidėti prie jos augimo“, – dirbti gimtajam miestui nusiteikęs mokslininkas.

Ateityje T. Kartanas norėtų kurti technologijas, kurios siūlytų unikalius sprendimus, gelbėtų gyvybes ar palengvintų gyvenimą. Pasak jo, būtų nuostabu tą daryti Lietuvoje.

Ateities gali ir nebūti

Galėtų pasirodyti, jog inovacijos – tai tik kažkas to, ko mums prireiks ateityje. Anot T. Kartano, liūdna tiesa ta, kad ateities gali ir nebūti. Klimato kaita bei koronaviruso pandemija skatina pabusti ir susitelkti.

„Tikiu, jog žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų padės rasti ilgalaikius sprendimus, užtikrinsiančius gyvybės tęstinumą. Kiekvienas iš mūsų galime prie to prisidėti, pavyzdžiui, rūšiuodami šiukšles, valgydami mažiau mėsos ar į darbą važiuodami dviračiu“, – pabrėžia mokslininkas.

Kita vertus, anot Tado, technologijos gerina mūsų gyvenimą, daro jį patogesnį bei ilgesnį.

„Mūsų laukia šviesi ateitis, tik reikia dirbti kartu ir spręsti kylančias problemas sutelkiant visas jėgas“, – pabrėžia mokslų daktaras.

T. Kartanas apgailestauja, jog ateities kūrėjų – mokslininkų ar inžinierių, trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pasak jo, šių laikų darbo rinka juda labai greitai, nespėjama ruošti specialistų. Taip pat esama spragų edukacinėje sistemoje, o jas reikia spręsti nedelsiant.

„Mums reikia daugiau dėmesio skirti kartais nematomiems visuomenės šviesuoliams – mokytojams. Juk tai jie sudomina, perteikia žinias ir paruošia tolesniam gyvenimui. Viliuosi, kad Lietuva atras valios ir kryptingai spręs šią opią problemą visais lygmenimis“, – teigia T. Kartanas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų