Atsargiai – infarktas kėsinasi į vis jaunesnius!

Tyrimai parodė, jog pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jiems yra padidėjusi infarkto arba insulto rizika. Statistika patvirtina, kad žmonės visiškai teisūs.

Nuo miokardo infarkto šalies ligoninėse gydoma daugybė pacientų. Deja, neretai medikams nepavyksta jų išgelbėti – sergantieji tampa kraujotakos ligų epidemijos aukomis. Kokios yra infarkto ypatybės ir kaip rūpintis savimi, kad širdis būtų sveika?

Manote, infarktas – pagyvenusiųjų liga? Vidutinio amžiaus žmonės taip pat priklauso rizikos grupei. Dažniausiai širdies infarkto grėsmė kyla vyrams sulaukus 45 metų, o moterims – perkopus 40 metų. Tačiau pastebėta, kad ši grėsminga liga užklumpa vis jaunesnius žmones.

Laiku suteikus pagalbą, pacientą galima išgelbėti. Tačiau net ir tokiu atveju klastinga liga neretai pakerta žmogų psichologiškai.

Jūs turbūt žinote, kad padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas iš pagrindinių veiksnių, grasinančių širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip infarktas ir hipertonija.

Beje, moterys infarktą patiria netgi dažniau nei vyrai (seniau infarktas laikytas didesne vyrų problema).

Pagal neseniai atliktus kardiologų tyrimus matyti, jog 45–54 metų moteris infarktas ištinka du kartus dažniau nei jų bendraamžius vyrus. Kaip paaiškinti tokius skirtumus?

Specialistai priėjo prie išvados, kad perkopusių per 40 metų moterų kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis didėja daug labiau nei jų bendraamžių vyrų.

Atsirado grėsmingų tyrimų duomenų, kad vis daugiau moterų miršta nuo infarkto, nes neįvertina jo grėsmės.

Dažniausi infarkto simptomai – spaudimas, deginimas, skausmas kairėje krūtinės pusėje, trunkantis ilgiau kaip 20 minučių, oro trūkumas, sąmonės praradimas. Tačiau būna ir nestandartinių požymių – skauda skrandį, pakaušį, pykina.

Jeigu pajutote tokius simptomus, kvieskite greitąją nedelsdami. Nebijokite persistengti, daug blogiau neįvertinti situacijos pavojingumo.

Kas sukelia infarktą?

Cholesterolis – neatskiriama mūsų organizmo dalis. Iš jo sudarytos visos mūsų ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai, tulžies rūgštys, kurios padeda virškinti maistą.

Tačiau šįsyk turėtume kalbėti apie du skirtingus cholesterolius – blogąjį ir gerąjį.

Gerasis cholesterolis turi ypatingą savybę: sugeba valyti organizmą, taigi taip tarsi saugo mus nuo ligų. Tačiau blogasis cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui sukelia pavojingas širdies ir kraujagyslių ligas: insultą, infarktą bei kitas.

Cukrinis diabetas taip pat jau seniai laikomas vienu pagrindinių infarkto rizikos faktorių. Remiantis naujausia statistika, galima teigti, kad diabetas padidina tikimybę susirgti grėsminga širdies liga net 5 kartus, o jei vienas infarktas jau buvo, pavojus, kad ištiks kitas, padidėja 10 kartų.

Susirūpinti turėtų ne tik jau sergantys cukralige žmonės, bet ir tie, kurių gliukozės kiekis kraujyje per didelis. Ištikus infarktui šis veiksnys gali turėti neigiamos įtakos tolesnei ligos eigai. Todėl vidutinio ir vyresnio amžiaus sulaukusieji turi nevengti fizinio krūvio, daugiau judėti, jei svoris per didelis – atsikratyti antsvorio, nepiktnaudžiauti saldumynais. O jei cukriniu diabetu jau sergama, reikia griežtai vykdyti gydytojo nurodymus, tada net ištikus širdies priepuoliui tikėtina palankesnė ligos baigtis.

Ramybė – dorybė

Emocinė įtampa, stresas, nemokėjimas užmiršti kasdienių rūpesčių, nuovargis infarktą išprovokuoja kur kas dažniau. Infarkto kaltininkai paprastai būna ir fiziniai veiksniai – nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, rūkymas. Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, hipertonija, širdies nepakankamumas, insultas. Didelę įtaką, ypač vadinamajam ankstyvajam infarktui turi paveldėjimas.

Anksčiau vidutinio amžiaus žmones infarktas ištikdavo retai, dabar vis dažniau. Tai siejama su vis greitesniu gyvenimo tempu ir nuolatiniu stresu. Be to, ankstyvojo infarkto prognozės būna blogesnės, dažna pasekmė – invalidumas.

Todėl vis svarbiau išmokti valdyti emocijas, nepasiduoti blogai nuotaikai. Teigiama nuostata ir dvasios ramybė būtinos ne tik išsaugoti sveikatą, bet kartais – ir gyvybę.

Norėdamas užbėgti ligai už akių, pirmiausia žmogus turėtų sureguliuoti savo mitybą – stengtis valgyti kuo mažiau gyvulinės kilmės riebalų, o rinktis kuo daugiau daržovių ir vaisių. Vartoti maistą, kuriame yra omega-3 riebalų rūgščių. Kartu riboti druskos, cukraus vartojimą. Širdies veiklai svarbu gauti pakankamai kalio, magnio, seleno, jodo, vitaminų.

Po infarkto – depresija

Po ištikusio infarkto dažniausiai pacientai nusiteikia pesimistiškai: „Infarktas – siaubas! Tapau neįgalus, mano gyvenimas pasibaigė.“

Kai kuriais duomenimis, kas trečias patyręs infarktą žmogus išgyvena depresiją. Tačiau vyresnio amžiaus sulaukusieji jos liga nelaiko ir į gydytojus kreiptis neskuba.

O depresiją reikia gydyti, kitaip ji progresuoja, ramybę ir gyvenimo džiaugsmą praranda ne tik patys ligoniai, bet ilgainiui – ir šeimos nariai. Todėl išgyvenusiojo infarktą artimieji turėtų atkreipti dėmesį į jo psichologinę būseną ir, jei ji verčia sunerimti, kreiptis į specialistą.