Panevėžio miesto poliklinika. P. Židonio nuotr.

Apie bėdas prakalbusiam direktoriui išjungė mikrofoną

Apie bėdas prakalbusiam direktoriui išjungė mikrofoną

Sveikatos apsaugos ministerijos bei savivaldybių administracijų ir poliklinikų vadovų praėjusią savaitę vykusiame nuotoliniame pasitarime Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas ministerijos atstovams bandė išsakyti apie besitvenkiantį problemų pūlinį, tačiau iš karto buvo nutildytas – išjungtas jo mikrofonas.

K. Valantinas sutinka, kad galbūt ne laikas buvo kalbėti apie problemas, tačiau daugiau kaip dvi savaites kapsėjusi įtampa pasiekė epogėjų. Anot jo, jau po poros savaičių turėtų prasidėti masinis skiepijimas, bet kai kurios su tuo susijusios problemos užstrigo dar praėjusiais metais.

„Prisipažįstu, esu kaltas, bet tiek visko susikaupė, kad pratrūkau ir pradėjau kalbėti ne savo laiku. Jau dvi savaites norėjau išsakyti susikaupusias problemas“, – sako K. Valantinas.

Jo teigimu, didžiausia bėda, kad sklandus skiepijimo procesas, karščiavimo klinikos, mobilaus punkto bei kiti darbai, susiję su pandemijos valdymu, kraunami tik ant poliklinikų pečių

„Reikėtų ministerijos klausti, kodėl privačios klinikos negali skiepyti savo pacientų. Labai trūksta slaugytojų. Kartais ir privačios klinikos mums atsiunčia savo darbuotojų, bet slaugytojo negali skirti visai savaitei – geriausiu atveju pusdieniui. Kai nežinai, kas ateis į pagalbą, labai sunku sudarinėti ir darbuotojų grafikus. Su žmogiškaisiais ištekliais išties sudėtinga“, – tvirtino poliklinikos direktorius.

Tebelaukia pažadėto atlygio

Rasti papildomų žmonių, kuriuos galbūt būtų galima įdarbinti, pasak direktoriaus, misija neįmanoma. Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo praėjusio pavasario žada kompensuoti išlaidas mobiliajam punktui ir karščiavimo klinikai, tačiau iki šiol tai ir liko tik pažadais. O poliklinikos biudžeto rezervai išsisėmė.

„Dar pavasarį žadėjo: tik dirbkite, neišsilakstykite, sumokėsime visas patirtas išlaidas. Bet iki šiol mūsų poliklinika neatgavo 124 tūkst. tiesioginių išlaidų už mobiliojo punkto veiklą, karščiavimo kliniką bei kitus su pandemija susijusius darbus. Poliklinikai tai dideli pinigai. Ankstesniais metais visi darbuotojai gaudavo po tryliktą algą, praėjusių metų pabaigoje jų negalėjome paskatinti jokiomis premijomis. Man taip pat buvo paskirta premija, bet jos atsisakiau, nes prieš darbuotojus negerai jausčiausi, žinodamas, kad jiems negalime išmokėti“, – kalbėjo K. Valantinas.

Atidirba ir už privačias klinikas

Panevėžio poliklinikos direktoriaus teigimu, didžiausią įtampą kelia logistiniai klausimai. Dažniausiai penktadieniais pranešama, kiek kitai savaitei miestui numatyta vakcinų. Kone per dieną reikia sukviesti žmones skiepytis, pagal tai sudaryti darbuotojų darbo grafikus. Kiekvienam kviečiamajam paskiriamas konkretus laikas minučių tikslumu, nes kitu atveju, kaip sako K. Valantinas, skiepų kabinetas virstų Gariūnais.

Kita problema ta, anot poliklinikos vadovo, kad privačios šeimos klinikos tik pateikia visų į prioritetą patenkančių savo pacientų sąrašus, o juose yra ir nenorinčių skiepytis, neapsisprendusių. Dar kiti iš pradžių atsisako, o vėliau persigalvoja. K. Valantino nuomone, privačios klinikos turėtų padaryti savo namų darbus – jiems atsiųsti tik tų žmonių sąrašus, kurie išties nori skiepytis.

„BioNTech & Pfizer“  vakciną turime suskiepyti per kelias dienas. Pavyzdžiui, kitą savaitę gausime per 1200 vakcinos dozių, todėl turime per labai trumpą laiką suregistruoti tokį kiekį žmonių. Bet juk galima tiesiog padaryti savaitės pertrauką ir tuomet turėtume daugiau laiko pasiruošti sklandžiam vakcinavimui. Tuomet nebūtų tokio bėgimo ir įtampos. Reikia suprasti, kad mūsų pajėgumai irgi riboti“, – kalbėjo K. Valantinas.

Renkasi vakcinas

Savotišką duobę vakcinuojantiems medikams iškasė ir Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija. Iš pradžių buvo teigiama, kad  „AstraZeneca“ vakcina galima skiepyti tik jaunesnius kaip 55-erių metų amžiaus žmones, o jau po savaitės nuspręsta šia vakcina skiepyti visų amžiaus grupių žmones. Tarp žmonių tai sukėlė nepasitikėjimą.

„Nenoriu nieko kaltinti, nes klysti yra žmogiška, bet šioje vietoje padaryta klaida. Pirmadienį senjorus taip pat skiepijome šia vakcina. Iš 250 žmonių apie 40, sužinoję, kad bus skiepijami „AstraZeneca“, apsisuko ir išėjo. Mums, kaip įstaigai, tai nėra didelė tragedija, nes šitą vakciną galime šaldytuve laikyti iki pusmečio. Bet „Pfizer“ vakciną turime suvartoti per kelias dienas. Dėl šitos dar neturėjome bėdos, bet tik laiko klausimas, kai dėl tam tikrų priežasčių žmogui neatėjus skiepytis ją tiesiog teks išpilti“, – teigė K. Valantinas.

Direktorius neslepia, kad nepageidaujamų reakcijų į vakciną pasitaiko, bet tai nėra masinis reiškinys. Pavyzdžiui, vienam jaunam poliklinikos darbuotojui net keturias dienas laikėsi aukšta temperatūra, laužė kaulus ir kankino panašūs į gripą simptomai. Anot K. Valantino, geriau kelias dienas pakentėti nei toliau gyventi nuolatiniame karantine.

„Profesorius A. Laiškonis yra pasakęs: jeigu po skiepo nėra reakcijos, yra gerai, o jeigu yra reakcija – super. Vadinasi, skiepas tikrai suveikė. Labai norisi tikėti, kad vakcinacija bus paskutinis mūšis su virusu“, – teigė K. Valantinas.

Komentarai

  • Ką pasiekė? Epogėjų? E? Rimtai?

    • Jau,net, Sveicarijoje,nuo,skiepų mirė 16 žmonių !

  • Tai kad baisu šią vakcina skiepytis. Ji nėra iki galo ištirta. Kokios gali būti po skiepo pasekmes, niekas tiksli taip ir nežino. O gal kas ir žino, bet tyli, nesako.

  • Vat skaitau ir dabar kilo mintis. Visi teigia, kad šie skiepai visiškai kitokios sudėties, negu senieji. Jie yra saugesni už bet kokius senesnius. Visi teigia, kad tai normali reakcija į skiepą, nes ir kiti skiepai iššaukia tokias reakcijas. Klausimas. Kodėl tokie saugūs, nepanašūs į senesnius skiepus šie skiepai iššaukia tokias baisias reakcija?Kodėl po tokių šaunių mokslininkų sukurtų skiepų galima susirgti taip pat? Visi rėks sutaupysi ligononės pinigus, nes sirgsi lengvesne formaKur įrodymai, kad tai bus lengva forma. Visi protinguoliai teigia, kad organizmas visų skirtingas, tai ir skirtingai galima susirgti pasiskiepijus: sunkiai arba lengvaiTai dabar galvoju, kam skiepytis, kai per visus metus neužsikrėčiau. Pradžioje tikrai kokius tris mėn užsisakinėdavom maisto į namus. Po to vasarą dirbau stovykloje su skirtingais vaikais iš įvairių šeimų. Po to atėjo rugsėjis. Vėl vaikai sugužėjo iš įvairių šeimų. Atėjo antras karantinas. Jokio maisto į namus. Ėjau ramia sąžine į saugiausius maisto prekybos centrus: Iki, Maxima, Norfa, Rimi. Tiesa – laikiausi visų higienos normų, jeigu su savimi turėdavau pirštines- gumines užsidėdavau, jei ne – ir nereikėdavo. Pasiskiepijau tik nuo erkinio ensifalito- atėjo laikas trečiam skiepui – 02-18 d. Jokių požymių nejaučiau. Skiepijaus, nes gyvenu, dirbu prie miško ir labai jame mėgstu būti. Klausimas kam skiepytis, tokiais saugiais skiepais, kai tavo organizmas yra stiprus ir pats atmeta visas coronos bacilas? Tiesa, labai sirgau kažkada pasiskiepijus nuo gripo. Dabar išmečiau iš norų sąrašo šiuos skiepus ir jau senai jokiais gripais nesergu

    • Puiku, kad geras Jūsų imunitetas ir prieš virusus atsilaikote. Bet yra ir kitokių faktų: stovi dar neplaidota urna 52 metų pažįstamo vyro, kuris nei šalutinių ligų turėjo ir pakankamai saugojosi… Tokių daug…

      • Netikiu, vadinasi plaučiai silpni buvo. Kažkas buvo. Kiek nuo paprasto gripo mirdavo su komplikacijosmis? Ar kas rašė? Aš ne prieš skiepus. Rašiau, kad esu pasiskiepijus nuo erkinio ans. Tačiau tie skiepai laiko patikrinti. Nepernešu, kai tau bruka skiepus ant greičio padarytus ir teigia, kad tai mokslininkai šaunuoliai padirbėjo. Tai tarybiniais laikais mokslininkų skiepai išrasti yra menkaverčiai, nes taip pat iššaukia šalutinius požymius. Tai, kaip dabartiniai mokslininkai su tokia pažanga, neišranda vaistų nuo šio viruso, kodėl diabetu ir kraujo vėžiu serga mažučiai vaikai. Kur tie šaunūs mokslininkai?

        • Tai ne religija, kad tikite ar netikite. Tai liga nuo kurios serga ir miršta visame pasaulyje. Todėl ir skiepijasi. Savo stiprų imunitetą saugokite, o nuomonę pasilikite sau.

          • Ko puolat žmogų jo nuomonė irgi turi būti išgirsta.

      • -daug tai kiek? Keleta ant šimto tukstančiu?

        • Atsakyti
    • rudeniop nesiskiepijusius niekur nebeileis, nes reiks tureti skiepu pasa. istatymo projektas jau yra, laukiama ES parlamento atmaškės, o ji tikrai bus. tai vaikšįčiok po mišką ir toliau, Kaščėjau

  • Rudenį rašė, kad AstraZeneca bus daugiau 3-čio pasaulio neturtingoms šalims skirta vakcina, kurios neturi techninių – finansinių galimybių užtikrinti temperatūrinius režimus.

    • O Lietuva- ne trečio pasaulio šalis? Tik kai kurios asabos -turi išskirtines teises. Viskas pagal taisykles.

      • Atsakyti
  • Nežinau kaip reaguoti į šį pasisakymą: „Direktorius neslepia, kad nepageidaujamų reakcijų į vakciną pasitaiko, bet tai nėra masinis reiškinys.“ Gal direktorius tegul leidžia žmonėms palikti atsiliepimus poliklinikos FB puslapyje? Nes kiek stebiu – nepageidaujamos reakcijos sulaukia iki 80% po Astra Zenica vakcinos. Gal iki medikų neateina tas grįžtamasis ryšys?

    • pip[izdy su 80 procentų- pats suskaičiavai, loche

  • Vietoj to kad išradinėti vakcinas geriau išrastu vaistus

  • Kaip rašo Anglijos spauda Astra Zeneca kuria alternatyva skiepams ,t.y.tabletes ir nosies purškalai nuo koronos.Tad dabar tie kurie pasiskiepijo ar skiepysi yra ,,medžiaga ,, moksliniu tyrimu. Mokslininkai pamatė kad virusa galima iveikti tabletėmis.Kitaip sakant še tau boba ir devintinės .Kitaip sakant kas norit bukit bandomieji triušiai ,,vardan mokslo,,

Rodyti visus komentarus (16)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų