-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tuo patikėjo ilgus metus vadybininko duoną krimtęs panevėžietis Rolandas Jasilionis, kai sulaukęs 46-erių nusprendė liautis vaikytis pinigą.
Naujas – masažuotojo – kelias jį atvedė ir ant čempionų pakylos.
Visiems įprasta girdėti apie sporto, muzikos, meno konkursus ar varžybas. Pasirodo, savo čempionatus turi ir masažo meistrai.
Vienas tokių – Baltijos čempionatas, tarptautiniu lygiu neseniai praūžęs Kaune.
Čia rinkosi dešimtys masažuotojų iš Lietuvos, kaimyninės Latvijos, taip pat Ukrainos, Estijos, Danijos, Sakartvelo, Olandijos, Slovėnijos.
Išrinkti geriausieji dar šiais metais vyks toliau varžytis į pasaulio masažuotojų čempionatą.
„Mūsų viršvalandžiai biuruose atima valandas iš šeimos, o laiką sustabdo tik geros emocijos.“
R. Jasilionis
Nugalėtojų medalį į Panevėžį parsivežė ir dar visai naujokas šioje srityje Rolandas Jasilionis.
Studentų ir neseniai masažo mokslus baigusiųjų laisvo stiliaus masažo kategorijoje jis pelnė 1 vietą ir buvo antras bendrojoje įskaitoje.
„Gruodį baigiau tęstines masažo studijas, tad nedrįsau tvirtai stoti šalia profesionalų. Tačiau nugalėjęs savo kategorijos konkurentus, sulaukiau aplinkinių komentarų, jog buvau pasirengęs varžytis ir profesionalų lygmeniu“, – pirmaisiais pasiekimais patenkintas panevėžietis.
O paklaustas, kas lėmė naujoko sėkmę, vyras pradeda ilgą pokalbį apie atrastą pašaukimą jau beveik perlipus gyvenimo pusamžį.
Bėgant metams R. Jasilionį vis dažniau lankė mintys, kas gyvenime svarbiausia. Panevėžietis sako pajutęs, kad daryti gera kitam žymiai prasmingiau, nei pasirašyti dar vieną pelningą pardavimų sandorį. P. Židonio nuotrauka
„Mano močiutė turėjo jautrias, išties stebuklingas rankas. Jų prisilietimai visada suteikdavo daug malonumo ir skleisdavo gerą energiją. Visą vaikystę turėjome galimybę gyventi kartu – močiutė mane, judrų berniuką, glostydama rankomis sugebėdavo nuraminti ir užmigdyti“, – pamena Rolandas.
O suaugęs ir pats ėmė pastebėti, kad taip pat veikia savo mažus vaikus: sūnų Arą ir dukrelę Saulę. Šiems gimus, tėčio lengvi nugarėlių masažai pasidarė nepamainomi vakaro ritualai prieš miegą.
„Nemokėjau tada dar jokių technikų, tiesiog glostydavau intuityviai – kaip vaikams būdavo geriau. Švelniais rankų prisilietimais pasidalindavau ir su žmona. Jau tada buvo aišku, kad tai yra kažkas ypatingo. Iš tiesų masažas ir yra dviejų asmenų pasikeitimas energija. Vienų žmonių prisilietimai mums mieli, kiti – atstumia “, – pastebi pašnekovas.
Dabar Rolandas jau tvirtai žino, jog masažas – ne tik mechaninių judesių derinys, ne tik anatomija, bet kartu ir artimas santykis tarp dviejų žmonių.
O galbūt į visa tai, anot jo, įsijungia ir kažkas daugiau.
„Tai būsena, kai kito kūnas kalba, o tavo rankos jo klausosi. Kažkokia aukščiausioji energija, kaip ją įvairios religijos bevadintų: Dievas, či ar kosmine jėga – tikiu, visgi yra“, – svarsto R. Jasilionis.
Prestižiniame konkurse Rolandui reikėjo atlikti laisvo stiliaus masažą. Varžybos truko dvi dienas, kurios, pasak pašnekovo, tikrai neprailgo.
Gerų emocijų renginyje turėjo pasikrauti ir panevėžiečio žmona Asta. Ji buvo savo sutuoktinio modelis varžybose ir valandų valandas mėgavosi mylimojo rankomis.
„Ji mano didžiausia rėmėja šitame kelyje. Žmona ir paskatino keisti gyvenimą“, – prisipažįsta R. Jasilionis.
Dabar jis turi net keturias profesijas.
Gimęs ir užaugęs Panevėžyje, baigęs vidurinę mokyklą stojo studijuoti teisės.
Tačiau šių mokslų nepakako ir R. Jasilionis dar kibo į verslo vadybos bakalauro studijas.
O specialybių sąrašą papildė ir visuomenės sveikatos vadybos magistro diplomas.
„Daug metų dirbau pardavimų srityje: stengiausi sudaryti kuo pelningesnius sandorius, kuo daugiau parduoti. Ir tai man tuomet visai tiko bei patiko“, – teigia panevėžietis.
Jo nuomone, jaunystėje daugelis nori kuo geresnio gyvenimo sau ir šeimai. Tačiau tada labiausiai vilioja materialūs dalykai.
Bet su amžiumi ima graužti gyvenimo prasmės kirminai.
„Einant metams vis dažniau ėmiau mąstyti, kas gyvenime svarbiausia. Jaučiau, kad daryti gera kitam žymiai prasmingiau, nei pasirašyti pelningą pardavimų sandorį. Naujas automobilis, apstatyti namai – po mirties mes viso to nenusinešim. O geras žodis, padėka mus dar ilgai lydi“, – svarsto R. Jasilionis.
Pasak R. Jasilionio, būsena, kai masažuoja, nenusakoma: aplink dingsta viskas: šeima, namai ir pasaulis. L. Kvedaraitės nuotrauka
Aukštuosius mokslus baigęs ir sėkmingą karjerą padaręs Rolandas perlipęs keturiasdešimtmetį nusprendė versti gyvenimą aukštyn kojom. Jis pasiryžo stoti į paprasčiausią profesinę mokyklą mokytis masažuotojo profesijos.
„Man nė kiek ne gėda pasakyti, kad mokiausi „profkėje“. Ją baigiau su pagyrimu ir labai tuo didžiuojuosi. Turėjau tokius mokytojus, kurie davė daugiau, nei jiems priklausė. O svarbiausia – dabar galiu teikti kitiems sveikatą“, – džiaugiasi Rolandas.
Sveikata, pasak pašnekovo, jam buvo prioritetas dar nuo paauglystės.
„Kaip ir visi berniukai mėgau sportą: žaidžiau krepšinį, ūgtelėjus sudomino svarmenys ir štangos. Judėti mane labai skatino tėtis. Jis buvo asmeninis treneris sporto salėje. Tėtis mane pripratino prie sveikos mitybos bei pirties“, – apie dar vieną svarbų pomėgį užsimena R. Jasilionis.
Laisvalaikiu jis mokosi lietuviškos tradicinės pirties paslapčių pirties akademijoje. Savo pamokas panaudoja draugams, mielai besilankantiems ramybės oaze tapusiuose sveikuolio namuose Paviešečių kaime, visai netoli Panevėžio.
„Sunku buvo palikti ankstesnį darbą, jame praleidau 8 metus. Gaila buvo skirtis su kolegomis. Viską teko pradėti nuo nulio. Kai pradėjau masažuoti, pirmas savaites nė miegoti negalėjau dėl streso“, – prasitaria Rolandas.
Pasak jo, slėgė atsakomybė prieš šeimą, žmoną. Tačiau ji sutuoktiniu tikėjo ir pasitikėjo.
„Visą laiką, kol mokiausi masažuoti, ji buvo mano modelis namuose. Žmonai vos ne kas vakarą darydavau kelių valandų masažus, kol ji jau puikiai galėjo įvertinti mano darbo rezultatus. Mokėjo atskirti, ką dariau gerai, ko pritrūko“, – šypsosi masažuotojas.
Astai sveikas gyvenimo būdas irgi nesvetimas. Tai suvienijo ir sustiprino porą.
„Ji atlieka jogą, labai mėgsta pirtį. Su žmona gyvename arti gamtos ir į savo mitybą mielai įtraukiame natūralias gėrybes. Turime savo daržą, auginame avietyną, šiluogyną, vynuogyną. Mūsų namuose seniai neberasi cukraus. Vasarą pievose renku vaistažoles ir jomis stengiuosi kovoti prieš ligas bei negalavimus“, – pasakoja R. Jasilionis.
Sutuoktiniai daug keliauja: tiek po Lietuvą, tiek užsienio šalis. Dažnai važiuoja prie jūros, kur Asta ant kranto medituoja stebėdama per didžiules bangas aitvaruojantį vyrą.
O dabar A. Jasilionė mokosi vesti labai seną iš Indijos kilusį savęs pažinimo žaidimą „Lila“. Jo metu dalyviai atlieka užduotis, kurios padeda suprasti pačias slapčiausias savo sielos kerteles.
„Lila“ (arba Leela) išvertus iš sanskrito reiškia „žaidimas“. „Lila“ moko mus į gyvenimą žiūrėti kaip į žaidimą – kiekvieną akimirką priimti atvira širdimi. Tai padeda prasiskverbti į savo išminties gelmes, atsakyti į įvairiausius klausimus. Šis žaidimas gali trukti ir visą dieną, kol surandi savo atsakymus“, – paaiškina Rolandas ir nedrąsiai prisipažįsta tokį žaidimą išbandęs prieš devynerius metus, kai užklupo labai sudėtingas gyvenimo etapas.
Asta – antroji R. Jasilionio žmona. Pirmoji santuoka iširo, priversdama Rolandą palikti, kas brangiausia, – du savo vaikus. Šie liko gyventi su mama.
„Skyrybos man buvo labai sunkios. Kol buvome jauni, kūrėme namus, norėjome, kad jie būtų gražūs, visko reikėjo – ūkiniai reikalai mus galbūt ir paskandino“, – atsidūsta pašnekovas.
Jis puikiai atsimena akimirką, kai pirmą kartą suprato, jog darbas iš šeimos vagia tokį svarbų laiką kartu. Diena, kai tėvas leidosi su mažais vaikais į dviračių žygį, jam buvo laimingiausia tuose metuose.
„Supratau, kad dirbdamas nematau jų džiaugsmo, nuotykių, išdaigų. Mūsų viršvalandžiai biuruose atima valandas iš šeimos. Iš tiesų laiką sustabdo tik geros emocijos, todėl dabar to labiausiai ir siekiu“, – įsitikino Rolandas.
O po kurio laiko jis pamilo moterį, rastą socialiniame tinkle. Pora susitiko, pabendravo, dar tą patį vakarą nuėjo į miesto šventę ir nutarė kartu save išbandyti šokių pamokose.
Ir dabar R. Jasilionis įsitikinęs, kad tai puikus būdas vyrui pažinti savo išrinktąją.
„Šokių aikštelėje vyras ir moteris taikosi vienas prie kito – taip ir gyvenime. Ilgai šokome ir dabar dar tai darytume, jei pamokos vyktų“, – šypsosi Rolandas.
R. Jasilionis džiaugiasi artimais santykiais su savo vaikais. Palaiko juos ir neskuba žarstyti pastabų bei patarimų.
Tačiau skatina jaunimą atsakingai ieškoti savo vietos pasaulyje.
„Jaunystėje mums labai reikia materialinio pagrindo, tai yra natūralu. Tik vėliau suprantame tikrąsias vertybes“, – teigia pašnekovas.
Jis pataria jaunuoliams daugiau klausyti širdies renkantis būsimą profesiją ir darbą. Mažiau žiūrėti, kas tuo metu populiaru, madinga ar labai perspektyvu. Jo paties pavyzdys parodė, kad reikia eiti ten, kur traukia.
„Negaliu pažadėti, kad mano gyvenimas nebesikeis. Manau, atradau savo tikrą pašaukimą, bet kaip klostysis toliau, negaliu atsakyti“, – likimo iššūkiams atviras R. Jasilionis.
Tačiau jis tikras, kad dar tikrai tobulės kaip masažuotojas ir planuoja vėl grįžti į jų čempionatus.
Paklaustas, ar masažas pakeitė ir paties asmenybę, Rolandas tvirtai atsako, kad nauja specialybė duoda grįžtamąjį ryšį.
„Būsena, kai masažuoji, nenusakoma. Aplink viskas dingsta: šeima, namai ir pasaulis. O kai žmogus pasako, kad tu jį išrinkai po dalelę ir paskui vėl sudėjai kaip naują žmogų, atperka viską. Atsiranda aukštesnė prasmė gyventi“, – pokalbį baigia panevėžietis.
