-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau nuo vasario panevėžiečiai už išleistą kubinį metrą vandens mokės vidutiniškai penkiasdešimt centų brangiau.
Įmonės „Aukštaitijos vandenys“ generalinio direktoriaus Sauliaus Venckaus teigimu, nekeičiant kainų bendrovės būtų laukęs tiesus kelias į bankrotą.
Panevėžiečiai gali guostis, kad ir po pabrangimo už vandenį jie mokės gerokai mažiau nei kitų miestų gyventojai.
„Turbūt sviesto pakelis daugiau pabrango. Čia ne tokia suma, kurios gyventojai negalėtų susimokėti.“
S. Venckus
Šią savaitę Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus „Aukštaitijos vandenų“ įkainius.
Daugiabučių gyventojai už 1 kub. m vandens ir nuotekų sutvarkymą mokės 2,37 euro ( šiuo metu 1,86 euro). Individualių namų gyventojai – 2,34 euro (šiuo metu – 1,83 euro).
Motyvuojama, kad tokį kainų šuolį lėmė daugiau nei 30 proc. pabrangę energijos ištekliai.
Pasak S. Venckaus, 51 centu brangstantis vandens kubas tėra minimalus didėjimas, lyginant, kiek kartų išaugo elektros kainos.
Kituose miestuose kubinis metras vandens brangsta ir visu euru. Pavyzdžiui, molėtiškiai už tokį kiekį vandens moka 4,66, anykštėnai – 4,54, kaimyninių Šiaulių gyventojai – 3,41 euro.
„Elektros kainoms išaugus kartais, kitos išeities ar rezervų, kaip išlaikyti dabartines vandens ir nuotekų tvarkymo kainas, nėra“, – teigė S. Venckus.
Jau nuo vasario 1-osios panevėžiečiai brangiau mokės ir už geriamąjį vandenį bei nuotekas – vienas kubinis metras pabrangsta 51 centu. P. Židonio nuotr.
S. Venckus tikina, jog ir pati įmonė ieško būdų sutaupyti.
Šiuo metu projektuojama saulės elektrinė, tačiau joje pagaminamos elektros energijos nepakaks užtikrinti net minimaliausiems poreikiams.
Per metus „Aukštaitijos vandenys“ suvartoja apie 10 milijonų kilovatvalandžių elektros energijos, 20 proc. jos pasigamina pati, o likusi yra perkama.
„Kai pasistatysime saulės elektrinę, galėsime užtikrinti 22 proc. savo elektros poreikio. Reikia labai didelių galių, kad būtų užtikrinami visi mūsų poreikiai, tai pareikalautų didžiulių investicijų. Tokį kiekį elektros išgauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių būtų labai sudėtinga“, – pripažįsta S. Venckus.
Be to, saulės jėgainių plėtrą stabdo ir neapibrėžtumas dėl jų perspektyvų. Panevėžio vandens tiekėja dar spėjo gauti valstybės paramą projektuojamai saulės jėgainei, tačiau šiuo metu dėl didžiulio poreikio parama nebedalijama, o projektavimo darbai vėluoja.
Pagal naują tarifą už vandenį ir nuotekas panevėžiečiai mokės nuo vasario 1-osios.
Kiek tokios kainos išsilaikys, bendrovės vadovas negalėjo atsakyti.
Pasak S. Venckaus, vienas žmogus per mėnesį suvartoja vidutiniškai 2 kub. m vandens, tad jam sąskaita nuo vasario 1-osios išaugtų apie eurą.
„Turbūt sviesto pakelis daugiau pabrango. Čia ne tokia suma, kurios gyventojai negalėtų susimokėti. Juk ta pati elektra pabrango kartais, o ne keliais procentais kaip vanduo“, – teigė S. Venckus.
