Cukruota motinystė su pipirais

Cukruota motinystė su pipirais

Panevėžietę Bertą Garuckę, geriau žinomą Cukrinio avinėlio vardu, socialiniuose tinkluose seka dešimtys tūkstančių.

Ji paprastai, be jokių patosų ar blizgučių kalba apie buvimą mama, prasmingas veiklas kartu su septynerių metų dukrele Adele, dalijasi greitais, gomurį kutenančiais receptais visai šeimai ar kelionių įspūdžiais.

Toks Bertos kūrybinis polėkis neliko nepastebėtas. „Nickelodeon“ – vienas populiariausių pasaulyje pramogų vaikams prekės ženklų – paskelbė kasmetinius „Kids’ Choice Awards“ apdovanojimus, kuriuose Cukrinis avinėlis tapo vienu iš keturių mėgstamiausių nuomonės formuotojų nominantų Lietuvoje.

Daugiau nei 70 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose turinčios B. Garuckės kasdienybė nebūna nuobodi ir monotoniška.

„Drąsiai galiu sakyti, kad ši veikla, kurią paverčiau darbu, yra tokia, kuria gyvenu ir mėgaujuosi. Bet svarbiausia man visada šeima ir mamos vaidmuo“, – sako ji.

Receptai į tinklaraštį

Nuo vaikystės Berta mėgo sukiotis virtuvėje. Vėliau patiekalus ėmė ir fotografuoti. Vieną dieną tiesiog nutarė receptais pasidalyti socialiniuose tinkluose. Tai buvo tarsi užrašinė, kuria atvėrė ir draugams.

„Pamažu pradėjo jungtis vis daugiau žmonių, augo susidomėjimas, pradėjau rašyti ne tik draugams, bet ir mane sekantiems nepažįstamiems žmonėms“, – pasakoja panevėžietė.

Per tiek metų tinklaraštis labai sparčiai keitėsi ir augo – iš pradžių jis buvo vien tik apie maistą ir receptus, vėliau atsirado įvairios pasidaryk pats idėjos, paskui, kai Berta susilaukė dukrelės, – ir motinystės atradimai, mažų rankučių veiklos, taip pat įvairios lankytinos vietos, kelionės, namų dekoro idėjos ir daugybė kitų dalykų.

B. Garuckė labai norėtų dalytis dar daugiau – idėjų ir minčių galvoje apstu, tik ne visas spėja įgyvendinti.

Kasdienybės revoliucija

Prieš septynerius metus, gimus dukrai Adelei, Bertos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

Keitėsi viskas – nuo įprastos rutinos iki didelio tempo, nuo laiko sau iki darbų, nuo pomėgių iki laisvalaikio.

„Atrodo, juk turėjau devynis mėnesius pasiruošti artėjančiai motinystei – skaičiau knygas, naršiau internete, klausiau mamos ir draugių patarimų. Bet praėjus kelioms valandoms po taip ilgai laukto pasimatymo su dukrele, suvokiau, kiek daug ko neįvertinau.“

B. Garuckė

O ir pati pradžia su naująja šeimos nare glėbyje nebuvo lengva.

„Atrodo, juk turėjau devynis mėnesius pasiruošti artėjančiai motinystei – tiek laiko skaičiau knygas, naršiau internete, klausiau mamos ir draugių patirčių bei patarimų. Bet praėjus vos kelioms valandoms po taip ilgai laukto pasimatymo su dukrele, suvokiau, kiek daug ko neįvertinau“, – atvirauja Berta.

Anot B. Garuckės, kad ir koks būtų džiugus laikotarpis, kai šeimoje atsiranda kūdikis, jis taip pat ne mažiau ir sudėtingas, reikalaujantis kantrybės, jėgų ir laiko prisitaikyti prie naujo šeimos nario, naujų vaidmenų, taisyklių bei rutinos.

„Ir ypač prie bemiegių naktų, kurių tikrai buvo labai daug“, – juokiasi Berta.

Mokosi iš dukros

Dabar B. Garuckė įsitikinusi, jog motinystė išties suteikia moteriai supergalią labiau pažinti ir atrasti save.

Sako pati be didelio vargo išmokusi atlikti kelis darbus vienu metu.

„Supratau, kad turiu kantrybės. Ir gana nemažai, – šypteli Berta. – Išmokau daugiau kalbėti ir klausyti. Dukros gimimas man padovanojo galimybę tapti geresniu, labiau užjaučiančiu, mylinčiu, atviresniu žmogumi, nei buvau iki jos.“

Ji prisipažįsta išmokusi ir leisti sau būti netobula, įtemptoje dienotvarkėje rasti vietos poilsiui, kelionėms, mėgstamoms knygoms.

„Nebebandau visur suspėti, nes laiminga, nepervargusi mama tikrai yra lygu laiminga šeima ir laimingas vaikas. Gavau galimybę dar kartą patirti vaikystę. Dukrytė mane vis dar moko gyventi dabartimi. Ir būti laiminga visiškai neieškant tam priežasties“, – sako B. Garuckė.

Berta Garuckė nemano, jog yra veiklesnė nei kitos mamos. „Labai svarbu atrasti veiklą, kuri būtų mėgstama, – tuomet ir tas veiklumas tampa labai natūralus procesas“, – tikina septynmetės Adelės mama. Asmeninio albumo nuotraukos

Neieškoti tobulybės

Tinklaraštininkė pastebi, kad gimus kūdikiui labai natūrali būsena yra nepasitenkinimo savimi jausmas, mat tuo metu norisi būti tobula visur.

Tačiau realybė, anot B. Garuckės, greitai leidžia suprasti, kad tobulybės nėra.

„Svarbu suprasti, kad esi gera. Tiek kaip mama, tiek kaip žmona, tiek kaip moteris“, – pabrėžia.

Berta neslepia – kartais išties išlenda kaltės jausmas, kad nepakankamai laiko skyrė vaikui, per mažai pasikalbėjo prieš miegą, per jautriai sureagavo į kokią smulkmeną. Bet tokiomis akimirkomis visada stengiasi sau įgnybti ir priminti, kad yra daugiau nei gera.

Cukrinės motinystės nebūna

Panevėžietė atvira: motinystė, suteikusi ir jos tinklaraščiui naujų spalvų, nėra vien saldi ir cukruota. Netrūksta pipiriukų – ir gana aštrių.

„Užauginti žmogų yra didelis ir atsakingas darbas, bet kartu tai viena nuostabiausių patirčių, kurią gali dovanoti gyvenimas“, – įsitikino populiari tinklaraštininkė.

Sau B. Garuckė leidžia būti visokia mama – ir besijuokiančia, ir retkarčiais pykstančia, ir pasibarančia, ir galinčia kartu paverkti, kartais nerūpestinga ir vėjavaikiška.

„Iki gimstant Adelei, buvau gana kategoriška dėl daugelio dalykų ir turėjau savo, kaip mamos, viziją. Tačiau gimus dukrytei visi kategoriškumui greitai išgaravo“, – teigia ji.

Neplauti skalbiniai akių nebado

Berta viliasi, kad pavyks sukurti tikrai stiprų mamos ir dukros tarpusavio ryšį. Tokį, koks sieja pačią su tėvais.

„Kad būtume vienas kumštis ne tik dabar, bet ir kai ji užaugs. Man šeima yra didžiausia vertybė ir didžiausias turtas, norisi tą įskiepyti ir dukrytei“, – sako pašnekovė.

Daugybė moterų B. Garuckę pažįsta kaip tinklaraštininkę, kūrybingą, nuostabiai gaminančią, keliaujančią mamą. Kaip ji viską spėja šioje darbų pasiutpolkėje?

„Nespėju! Ir tikrai labai daug ko nespėju. Visada juokiuosi, kad man reikėtų dar mažiausiai keturių papildomų rankų“, – šypsosi ji ir sako esanti tokia pat, kaip ir bet kuri kita: ir namai kartais būna netvarkingi, ir skalbiniai neišplauti, ir darbai vėluoja, ir sportą pamiršta.

Maisto guru

Sekantiems Cukrinio avinėlio tinklaraštį nesunku susidaryti įspūdį, jog B. Garuckė nuolat lepina šeimą netikėčiausiais skoniais.

Anot Bertos, gamina ji tikrai daug ir jai tai – vienas malonumas.

Jai patinka eksperimentuoti, kurti ką nors naujo, dar neragauto, patinka į šeimos racioną įtraukti vis kitokių skonių.

„Bet man lygiai taip pat svarbu per ilgai neužsibūti virtuvėje. Nemėgstu patiekalų, kuriuos reikia gaminti kelias valandas. Man patinka skanūs ir greiti patiekalai“, – pabrėžia tinklaraštininkė.

Kantrybės paieškos lėkštėje

Anot B. Garuckės, jai pasisekė, kad dukra Adelė valgo tikrai beveik viską ir be didelių pastangų, tad kartais sunku įsivaizduoti, kad šeimoje gali augti visiškas nevalgiukas.

„Dar laukdamasi dukrytės skaičiau nuostabią Karen Le Bilon knygą „Prancūzų vaikai valgo viską“. Man patiko knygoje aprašoma prancūzų valgymo kultūra – ten maisto kultas yra išties gajus, tad nemažai vaikų mitybos principų perėmiau iš šios knygos ir jie puikiai prigijo mūsų šeimoje“, – pasakoja Berta.

Anot jos, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, skonis lavinamas, tad nereikia bijoti, kad pusryčių, pietų ar vakarienės lėkštėje kartais ima ir lieka brokolių ar morkų.

„Svarbu kartkartėmis jų vis tiek įdėti, skatinti paragauti bent truputį – galbūt penktą, o galbūt dvidešimtą kartą brokolis ar morka taps mėgstamiausia daržove! Ir tai galioja visiems produktams bei patiekalams“, – mano B. Garuckė.

Meilė maistui – per žaidimus

Vaikams taip pat labai svarbus maisto pateikimas – ypač mažiesiems ragautojams. Tad, Bertos teigimu, kaskart galima šiek tiek improvizuoti lėkštėje kuriant žaismingus pusryčius, pietus ar vakarienę.

„Daržoves galima patiekti įvairiomis formelėmis, lazdelėmis ar griežinėliais, šalia patiekti humuso, natūralaus jogurto, varškės užtepėlių. Iš daržovių ar vaisių galima iškepti pačius skaniausius keksiukus ar blynelius, juos papuošti smaigstomomis vėliavėlėmis ar kitomis formelėmis“, – siūlo tinklaraštininkė.

Neįprastas, žaismingas pateikimas, anot jos, dažnai paskatina paragauti bei suvalgyti.

Bertos nuomone, būtina į maisto ruošimą bent retkarčiais įtraukti ir mažuosius. Anot jos, vaikai tikrai noriai įsitraukia į gaminimo procesą.

Teisę iškeistų į fotografiją

B. Garuckė baigusi teisę, tačiau jau studijų metais suprato, kad ši specialybė – ne jai.

Ji vis daugiau įsitraukdavo į kūrybinę veiklą, atsirado tinklaraštis, pamilo fotografiją.

„Nors studijos davė išties daug, tačiau, jei atsukčiau laiką atgal, jas mielai iškeisčiau į fotografijos ar maisto gaminimo mokslus kur nors užsienyje. Nors tam ne vėlu ir dabar“, – patikina.

Ar būti veiklia mama jau yra „užprogramuota“ genuose?

Anot Bertos, ji negalėtų sakyti, kad yra veiklesnė nei kitos mamos.

„Labai svarbu atrasti veiklą, kuri būtų mėgstama, kurioje būtų smagu suktis, norėtųsi kuo daugiau padaryti. Tuomet ir tas veiklumas tampa labai natūralus procesas“, – svarsto pašnekovė.

B. Garuckės galvoje nuolat sukasi vis nauji planai bei idėjos.

Viena didžiausių yra tinklaraščio pavertimas dideliu ir rimtu internetiniu portalu šeimai.

„Tai išties drąsi svajonė, bet svajonės linkusios pildytis“, – nusišypso Berta.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų