Ar jau suplanavote atostogas?

Vasara – poilsio ir naujų įspūdžių metas, kai rūpesčius pakeičia malonios mintys apie atostogas.

Šį kartą panevėžiečių klausiame, kokios jų atostogos, kur patinka poilsiauti ir semtis įkvėpimo naujiems iššūkiams? Ir ar leidžia sau atostogauti dvasininkai?

Nijolė MARČIULIONIENĖ
Šeimos gydytoja

Atostogauju ir Lietuvoje, ir užsienyje – poilsį daliju per pusę. Dažnai ilsimės Lietuvos pajūryje, nes ten turime kur gyventi.
Šiemet dvi savaites viešėjau Graikijoje, paskui važiuosiu į mylimą Palangą. Atostogoms užsienyje renkuosi Graikiją, Italiją.
Labai geras poilsis Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Argentinoje. Juk keliauti visada smagu! Nesirenku gulėjimo paplūdimyje. Man mielesnės turistinės kelionės. Kiekvienais metais leidžiu sau vieną gerą kelionę, tad labai smagu, kad pasirinkimas, kur keliauti, šiais laikais yra didelis. Įsimintiniausia mano kelionė buvo į Pietų Afriką su safariu. Patyrėme labai daug įspūdžių.
Mano manymu, žmogui atostogos yra labai svarbios.
Visi be galo sunkiai dirbame, gyvename labai įtemptą gyvenimą. Geros atostogos tikrai pakeičia ir psichologiją, ir žmogui padeda atsigauti – tiek fiziškai, tiek emociškai.
Dirbančiam be jokių atostogų turėtų būti labai sunku.
Man visiškai nesvarbu, kuriuo metų laiku atostogauti. Tik gaila, bet neslidinėju. O mūsų vaikai slidinėja. Jiems tai – kaip liga. Visada džiaugiuosi, kad išmokėme juos pailsėti aktyviai.

Antanas SKINDZERA
Kelionių specialistas

Atostogos man pirmiausia yra poilsis, aplinkos pakeitimas ir pabėgimas nuo kasdienės rutinos, nauji įspūdžiai ir patyrimai.
Priklausomai nuo nuotaikos, renkuosi aktyvias atostogas, kai kopiu į kalnus ar lankau miestų architektūrines įžymybes, arba pasyvias keliones, kai galiu pagulėti paplūdimyje.
Šiemet keliavau į Madeirą, kur pavyko ir pakeliauti, ir tingiai pagulėti paplūdimyje, o Tanzanijoje, kur praleidau aštuoniolika dienų, buvo daugiau įspūdžių ir naujų patirčių gaudymas. Afrikoje kiekviena diena – vis nauja kelionė.
Kadaise bandžiau skaičiuoti, kiek šalių jau esu aplankęs. Nėra labai įspūdinga – 46 valstybės. Latvijos ar Lenkijos neskaičiuoju, jose apsilankau labai dažnai.
Ispanijoje buvau aštuonis kartus, Graikijoje lankiausi šešis, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – taip pat šešis. Turkijoje atostogavau gal dešimt kartų, rudenį planuoju jau penktą kartą skristi į Italiją. Ar neatsibosta? Tikrai ne! Kiekvieną kartą nuvykęs pamatau ką nors naujo.
Kuri šalis labiausiai nustebino, sunku pasakyti.
Tvarkingiausia pasirodė Šveicarija, labiausiai egzotiška – Tanzanija, skirtinga kultūra labiausiai žavi Indija.
Kiekviena šalis turi savų privalumų ir trūkumų. Vienos stebina kultūra, istoriniu palikimu, virtuve, kitos – gamta, tradicijomis, pragyvenimo lygiu. O kai kurios dar tik laukia. Pavyzdžiui, tokia šalis kaip Bulgarija dar neatrasta turistų, bet turi išties įspūdingą romėnų kultūros palikimą.
Kai kuriose šalyse negalima pernelyg atsipalaiduoti. Serbijoje nesijaučiau labai saugiai, bet ir toje pačioje Italijoje, Ispanijoje, kur daug turistų, reikia saugotis kišenvagių.
Per atostogas norisi išlėkti toliau, bet savaitgaliais mėgstu pakeliauti po Lietuvą.
Praėjusį šeštadienį pirmą kartą aplankiau Molėtų etnokosmologijos centrą, grįždamas sustojau Burbiškio dvare Anykščių rajone.
Lietuvoje yra tikrai dar neatrastų vietų.
O kartais sėdu ant dviračio ir leidžiuosi po Panevėžio apylinkes, tai labai pravėdina galvą.

Kęstutis Palepšys
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas

Katalikų bažnyčios Kanonų teisės kodeksas nurodo, kad kunigas turi teisę į vieno mėnesio atostogas per metus.
Aš tikrai nedažnai tuo pasinaudoju. Galimybė atostogauti labai priklauso nuo situacijos. Didesnėse parapijose dvasininkai labiau užimti, jiems sunkiau pasiimti atostogų, o mažesnėse, jei yra galimybė kleboną pakeisti, jis gali išvykti pailsėti.
Per savo dvidešimt metų kunigystės atostogavau gal porą kartų. Bet jaunystė darė savo, o ir parapijos man teko dėkingos. Kai atlikau tarnystę Salake, atostogos kone ištisus metus tęsėsi: graži gamta, ežeras, užtenka išeiti pasivaikščioti ir pati gamta atgaivina.
Man labai patinka Aukštaitija, visa rytinė Lietuvos dalis. Čia yra daug ką pamatyti, daug kur pailsėti.
Neturiu didelio noro vykti atostogauti kur nors toliau. Puikiai pailsėti galima ir Lietuvoje.

Jūratė MILIŪNAITĖ
Tarptautinės kategorijos agility varžybų teisėja, pasaulio čempionatų daugkartinė dalyvė

Gyvenu su trimis šunimis, todėl visada iškyla klausimas, kaip susiplanuoti atostogas, kad patirtume gerų įspūdžių, bet kartu ir suderintume aktyvią veiklą su augintiniais.
Dėl šito man pasisekė.
Mano vyriausia borderterjerų kalytė, kuriai šiemet suėjo jau vienuolika metų, leido pamatyti kone pusę Europos. Sabi dėka teko aplankyti Čekiją, Slovakiją, Liuksemburgą, Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Švediją, Suomiją, Austriją, jau nekalbant apie artimąjį užsienį – Lenkiją, Latviją ar Estiją. Daugumoje išvardintų šalių vyko pasaulio vikrumo varžybų (angl. agility) čempionatai, kuriuose dalyvavome kartu su Sabi.
Į varžybas dažniausiai keliaujame automobiliu, tad svarbiausios užduotys prieš tokias keliones – tinkamai susiplanuoti nakvynės vietas, kad būtų patogios ne tik mums, bet ir mūsų keturkojams keleiviams.
Labai dažnai tolimesnėse kelionėse būnu atsakinga už kultūrinę programą. Visada stengiuosi paieškoti informacijos internete, ką pamatyti pakeliui.
Jeigu keliaujame į tolimesnę šalį, būtinai pasiliekame kelias papildomas dienas ją pažinti. Tik dėl čempionatų Italiją, Ispaniją ar Prancūziją teko pamatyti iš arčiau. Aplankyta ne viena Luaros slėnio pilių. Beje, į kai kurias jų su šunimis įleidžia ir į vidų, ne tik pasivaikščioti po įspūdingus parkus.
Teko patikrinti, ar tvirtai laikosi Pizos bokštas, aplankyti nykštuką Monaką, kuris buvo pakeliui į Liuksemburgą.
Geriausiai įsimena paskutinių kelionių įspūdžiai. Todėl kol kas šviežiausi išlikę iš praėjusių metų kelionės į Austriją, į paskutinį mūsų su Sabi čempionatą.
Pakeliui į jį, Čekijoje, teko lankytis Adršpadų-Teplicės nacionaliniame parke, kuris vos 10 kilometrų nutolęs nuo Lenkijos sienos.
Įspūdingo grožio ir dydžio uolas rekomenduoju pamatyti visiems, kas lankysis tame krašte.
Ne veltui ten filmuotas ir garsusis fantastinis filmas „Narnijos kronikos“.
Kiekvieną kartą planuojant mūsų su Sabi „sportines“ atostogas, tenka pagalvoti ir apie namuose liekančius keturkojus.
Kol kas pavyksta išsiversti su pagalba draugų, kuriems drąsiai galiu palikti terjerus. Šie aktyvūs šunys reikalauja daugiau žinių, kaip juos prižiūrėti kad ir trumpą laiką.
Kartais pagalvoju, jog būtų smagu praleisti porą savaičių tik tradiciškai atostogaujant, kur nors prie jūros ar kitose populiariose vietose, bet kaskart grįžtu prie minties, kad drauge su savo augintinėmis pamatyti naujas šalis yra pačios geriausios atostogos.