Interjere dominuoja dvi medžiagos: klinkeris, simbolizuojantis miestą, ir ąžuolas - gamtą.

Tautiškumo interpretacijos

Dariui ir Indrei, išmaišiusiems daugelį kraštų ir susipažinusiems su užsienio tautų kultūra bei papročiais, kilo mintis mūsų šalyje apsilankantiems atvykėliams parodyti lietuvių svetingumą. Pora nutarė sukurti išskirtinį būstą su jame atspindima lietuviškumo dvasia ir taip papasakoti apie mūsų tautos tradicijas.

Naujos statybos name Vilniaus miesto centre, Vingrių gatvėje, Darius su žmona įsigijo vieno kambario butuką nuomoti per „AirBnB“ bei „Booking.com“ internetines sistemas. Šiuo pirkiniu jis tvirtina nesiekiantis ypatingo pelno – jam tiesiog labai patinka bendrauti.

Interjere dominuoja dvi medžiagos: klinkeris, simbolizuojantis miestą, ir ąžuolas – gamtą.

Šeimininkai neketino taupyti kokybės sąskaita, jų tikslas buvo pamaloninti svečius ir patiems tuo pasidžiaugti. Taigi kreipėsi į pažįstamą studijos „4+“ architektą Darių Baliukevičių ir jo kolegas: Darių Skramtai, Tautvydą Railą ir Sigitą Tauraitę. Užduotis buvo suformuluota maždaug taip: „Padarykite viską, kad čia apsistoti būtų kuo smagiau ir jaukiau.“

Lietuviškumo įprasminimas

„Darius labai komunikabilus ir smalsus žmogus, turintis savus principus, bet atviras pokyčiams, – pasakoja architektai. – Interjeras buvo kuriamas kaip žaismingas lietuviškumo įprasminimas. Tai buvo spalvingas ir įdomus procesas“. Architektai teigia pasistengę interjero kūrybą pajungti žaidimui lietuviškumo tema – pradedant naudojamomis medžiagomis ir baigiant detalėmis.

Išskirtinis butuko bruožas tas, kad šalia funkcionalių elementų gausu labiau dekoratyvių detalių: čia – ir stilizuotos langinės, skirtingų laikotarpių kėdės, lubose – žvaigždėtas dangus, tarsi simbolizuojantis lietuvių mėgstamą pasisėdėjimą draugijoje po atviru dangumi. Briedžio silueto veidrodis-kabykla – lyg intriguojanti istorija apie į namus iš miško įsliūkinusį briedį. Veidrodis-berniukas, laikantis lemputę veidrodžiui-mergaitei, kalba apie lietuvių paslaugumą. Lėktuvėliai sanitarinio mazgo palubyje su punktyrais nužymėta skrydžio pabaiga dušinėje – kaip užuomina į patogią kelionės pabaigą. Baltas miegamojo baldas – ramybės oazė, debesis, nuo kurio minkštai ir patogiai galima stebėti aplinkui nutinkančias istorijas. O kad būtų linksmiau ir žaismingiau, pravėrus solidaus ąžuolo baldų dureles, sušvinta gaiviai žalia lapijos spalva.

Miesto ir gamtos santykis

Interjere dominuoja dvi medžiagos – klinkeris, kuris simbolizuoja miestą, ir ąžuolas, kuris atspindi gamtą. Miesto temą papildo baltos sienos, balta lova, šviesios užuolaidos, klasikinį sietyną primenantis šviestuvas, staliukas su kėdutėmis, televizorius, stilizuotos langinės, o gamtos – žali akcentai, žvaigždėtas dangus, stilizuotas briedis-veidrodis, tampantis viso būsto simboliu.

Interjero stilistikai labai svarbus tekstūrų, faktūrų ir spalvų santykis. Plėtojant šiuos dėmenis, pasakojama menama istorija apie miesto ir gamtos santykį – kartais tai daroma pasitelkiant kontrastą, kartais –niuansuotas užuominas. Aštri, nebūdinga interjerui plytų faktūra derinama su švelnia užuolaidų tekstūra, laisvu ąžuolo raštu ir šiltu paviršiumi, natūralios gamtos spalvos – su ryškiu sietyno raudonumu, sterilus miegamojo baltumas – su plytų grubumu. Kieta žvaigždėto dangaus grafika kontrastuoja su plastiškomis ąžuolo linijomis.

Mažai ploto – daug funkcijų

Gali pasirodyti, kad šiame pasakojime apie tradicijas mažiau dalyvauja darbo stalas ir lentynos, tačiau jie yra svarbūs – kuria jausmą, kad esi namuose. „Su Dariumi svarstome, kaip galėtume užpildyti lentynas. Jos gali tapti knygų keitykla, trumpa ekspozicija… Vieną idėją jau realizavome: sužinoję, kad vieni svečiai labai domisi keramika, ištaisėme siurprizą – atvykę lentynose jie rado archajinės lietuvių keramikos parodą. Taigi interjeras atviras idėjoms, padedančioms dvasiškai praturtėti“, – pasakojo Darius Baliukevičius.

Be funkcionalių, šiame bute nemažai ir dekoratyvinių detalių: stilizuotos langinės, žvaigždėtas dangus, primenantis apie lietuvių mėgstamą pasisėdėjimą po atviru dangumi su draugais, taburetė, papuošta tautiniais raštais.

Buto funkcinės zonos išdėstytos kompaktiškai ir išskirtos skirtinga apdaila, specifinėmis detalėmis. Į mažą erdvę sudėta daug funkcijų: miegamasis, drabužinė, virtuvė, svetainė, biblioteka-darbo zona, uždaroje patalpoje – tualetas, prausyklė, dušas ir skalbyklė.

Ypatingas dėmesys šiuose svečių namuose skirtas apšvietimui, tam panaudota ir nemažai šviesos diodų (LED) juostų. Galima susikurti norimą apšvietimo nuotaiką: nuo švelnaus, slystančio pažeme, jaukaus – nišose, raminančio „žvaigždėto dangaus“ iki intensyviausio – visų šviestuvų šviesos terapijos.

Kelionė laiku tęsiasi

„Banali tiesa, bet interjeras yra šeimininkų atspindys, – sako Darius Baliukevičius. – Manau, kad architekto užduotis yra ne tik kuo labiau atliepti užsakovo norus ar asmenybės bruožus, bet atrasti įvairovę, sukurti aplinką, tinkamą toms savybėms skleistis, gyventi visavertį, įvairų gyvenimą. Tikiu, kad šitas interjeras atspindi Dariaus ir Indrės patikimumą, puoselėjamas vertybes ir žaismingumą. Manau, svečiams butukas atrodo patrauklus, nes, nepaisant nedidelio ploto, jie čia gali atrasti įvairiausių spalvų ir nuotaikų“.

Į kūrybišką žaidimą įsitraukė ir korpusinių baldų įmonė, pagaminusi taburetę su menininkės Jurgitos Šimukonienės stilizuotais raštais. Rangovai ir tiekėjai pažymėjo, kad tai – pirmas kartas, kai, baigus darbus, interjero užsakovas pakvietė į atidarymą, vaišino sumuštiniais ir vynu. „O man Darius įteikė klinkerio plytą su „Vingrių Briedžio“ logotipu. Ją laikau matomiausioje namų vietoje. Materialų atlygį išleidi labai greitai, o emocinis lieka visam laikui“, – šypsosi architektas.

Į lietuviškumo ir miesto istorijos žaidimą dabar jau mielai įsitraukia atvykstantys svečiai. Rodydamas žvaigždėtą dangų lubose, šeimininkas jiems papasakoja apie Vilniaus universiteto observatoriją. Arba apie tai, kad Vingrių gatvės vietoje tekėjusį upelį dabar primena tik gatvės pavadinimas.

Nuotraukos: Leonas Garbačauskas.