Namas visiems gyvenimo atvejams

Namas visiems gyvenimo atvejams

Juokais galima pasakyti, kad šis namas projektuotas ir statytas planuojant pasaulio pabaigą. Visiškai autonomiškas, nefiksuojamas kosmoso palydovų, savotiškas bunkeris kilus atominiam pavojui. Ne, tai nėra koks nors futuristinis projektas.

Veikiau tai – namas, statytas apgalvojant ir menkiausias detales, kad jame būtų jauku ir saugu gyventi. O įdomiausia – kad nutarta pasitelkti senovinį būdą, kaip tinkamai išnaudoti žemėje sukauptą šilumą ir vėsą.

Pasitelkta senolių patirtis

Name gyvenantis vilnietis Audrius džiaugiasi jaukia aplinka, komfortu ir sprendimu, kaip racionaliai išnaudoti nestandartinį sklypą.

Neįprastą namo Vilniaus pakraštyje konstrukciją padiktavo kelios aplinkybės. Pirmiausia – šlaitas. Norėdami racionaliai išnaudoti teritoriją, statytojai nusprendė bemaž visą namą „įstumti“ į jį. Taip ant stogo atsirado vietos daržui. Kita priežastis, paskatinusi rinktis netradicinį sprendimą, – noras išnaudoti natūralią grunto energiją, taupyti išteklius ir džiaugtis nedidelėmis eksploatacinėmis išlaidomis.Name gyvenanti šeima tikrai gali patvirtinti, kad lūkesčiai pasiteisino.

Žvelgiant į namo planą, dėmesį patraukia galinė jo dalis. Čia įrengtas sandėlis, kuriame ištisus metus laikosi vienoda – 8 laipsnių temperatūra. Kraštinė iš monolito išlieta konstrukcija, kuri ribojasi su gruntu, yra maždaug 40 cm storio. Ji neizoliuota termiškai, tik gerai apsaugota nuo drėgmės. Ši siena nėra laikančioji namo konstrukcija, veikiau ji atlieka atraminės sienos funkciją.

Paties namo sienos sumūrytos iš silikatinių blokelių, termoizoliuotos polistireniniu putplasčiu. O tarp atraminės sienos ir namo sienos suformuotas koridorius atlieka keleriopą vaidmenį.

„Grunto sukaupta vidutinė metinė temperatūra yra 8 laipsniai šilumos. Todėl šią temperatūrą norėta išnaudoti ir žiemą, ir vasarą: kad žiemos metu galinės namo sienos neveiktų šaltis, o vasarą būtų atiduodama vėsa. Tokiu principu buvo statomos ir senovinės žeminės, tad reikėjo tik senolių išmintį pritaikyti šiems laikams“, – pasakojo name gyvenantis vilnietis.

Koridorius tarp šlaito atraminės sienos ir pastato sienos išnaudojamas kaip įprasta namo dalis. Čia įrengtas sandėlis, kuriame galima laikyti ne tik įvairius namų apyvokos daiktus, bet ir maistą. Čia būna pastovi, artima esančiai šaldytuve temperatūra, todėl gyventojams ši įranga net nėra reikalinga. Žinoma, dėl patogumo virtuvėje šaldytuvas yra.

Sutaupo nemažai energijos

Neįprastą namą projektavo ir statė bendrovė „Vilniaus rentinys“. Įmonės direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus teigė, kad toks sumanymas visiškai pasiteisino. „Jeigu kalbėsime apie energinį efektyvumą, šis pastatas sunaudoja maždaug trečdaliu mažiau šilumos energijos, nei sunaudotų įprastas antžeminis namas. Sutaupyti energijos galima ne tik šildant, bet ir vėsinant, nes žeme uždengtos konstrukcijos neleidžia namui įkaisti. Galima sutaupyti ir elektros energijos – nereikia oro kondicionieriaus, galima atsisakyti ir šaldytuvo“, – vardijo privalumus J. Zykus.

Kad vėsiajame koridoriuje nesikauptų drėgmė, su gruntu besiribojanti siena gerai hidroizoliuota. Be to, patalpa vėdinama. Tam irgi pasitelktas racionalus sprendimas: perdangoje įbetonuoti vamzdžiai išorėje atlieka tvoros laikančiosios konstrukcijos funkciją, kartu per juos vyksta ir oro cirkuliacija.

Vietovėje, kurioje stovi namas, nėra miesto komunikacijų, išskyrus elektros tiekimą. Tačiau net ir šios neprireiktų – ant stogo suprojektuotos ir netrukus pradės veikti saulės baterijos, gaminsiančios elektros energiją. Jos užteks ne tik buitiniams prietaisams: saulės jėgainės pagaminta elektros energija bus maitinamas geoterminis šilumos siurblys. Šis ruošia ir karštą vandenį, tačiau numatyta dar papildomai įrengti saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. Saulės pagaminta elektros energija bus maitinamas ir vietinis vandens gręžinys bei buitinių nuotekų valymo įrenginiai.

J. Zykaus teigimu, saulės baterijų pagamintos energijos turėtų visiškai užtekti. Netgi bus jos perteklius, kurį planuojama parduoti į skirstomuosius tinklus.

Kad po žeme esančiame name nebūtų tamsu, jame įrengti švieslangiai, didžiuliai vitrininiai langai. Atitinkamu kamerų skaičiumi, trigubu stiklo paketu jie atitinka energiškai efektyviems namams keliamus reikalavimus.

Mažiau energijos išnaudoja ir žematemperatūris šilumos šaltinis – grindinis šildymas. Jis įrengtas visame name. Namo gyventojų teigimu, elektros energijai skirtos išlaidos, kol dar neįjungta saulės energijos sistema, tikrai buvo nedidelės.

Ant stogo – šeimos daržas

Dar vienas didesnių tokio tipo namo privalumų, pasak J. Zykaus, tas, kad jis neužima teritorijos, tik požeminę erdvę. Kai pastato penki paviršiai dengiami žemės, jis yra ne tik šiltesnis, bet ir saugesnis. O ir šeštąjį paviršių, esant reikalui, galima laikinai, pavyzdžiui, nakčiai, uždengti – tuomet namas taptų kone neįveikiama tvirtove.

Vilnietis Audrius pasakojo su projektuotojais dar svarstantis galimybę, kaip techniškai padaryti, kad dieną energiją gaminančios saulės baterijų plokštės nakčiai būtų nuleidžiamos ir atliktų plieninių žaliuzių funkciją. „Jeigu pastatas nebūtų šlaite, jis užimtų labai didelę sklypo dalį. Dabar kieme yra tikrai pakankamai vietos, o dar daugiau jos atsirado įrengus eksploatuojamą stogą. Šis sprendimas irgi labai pasiteisino“, – džiaugėsi namo gyventojas.

Šiuo metu stogas išnaudojamas daržui. Atskirose lysvėse auginamos bulvės, agurkai, kitokios daržovės. Iš pradžių norėta ant stogo užpilti beveik metro storio žemės sluoksnį, tačiau apsiribota plonesniu, maždaug 35 centimetrų sluoksniu. Stogo perdanga suprojektuota ir įrengta pakankamai tvirta (25 cm gelžbetonio monolitas), kad atlaikytų dideles apkrovas. Stogas gerai apšiltintas ir hidroizoliuotas, įrengta lietaus vandens surinkimo sistema.

Lietaus vanduo nuo stogo latakais subėga į kieme įrengtą rezervuarą. Čia susikaupęs vanduo gali būti naudojamas tiek ant stogo esančiam daržui, tiek kiemo vejai laistyti. Ant paties stogo irgi įrengtos vandens talpyklos. Saulės sušildytu vandeniu laistomos daržovės.

„Padarėme eksperimentą – daržą laistėme tik pašildytu vandeniu, kad augalams nebūtų šoko. Rezultatas akivaizdus: kaimynų pasodintos bulvės buvo vos tik pradėjusios dygti, o pas mus daigai jau buvo paaugę pusmetrį. Kai gyvename netradiciniame name, norisi vis ką nors naujo išbandyti. Taip nuolat ir eksperimentuojame“, – pasakojo vilnietis Audrius.

Komentarai

  • Dabar labai madinga įsirenginėti inovatyvius, energiją taupančius namus. Aišku tai daroma ne dėl populiarumo, o dėl praktiškumo. Visada smagu turėti ekonomišką būstą, kurio kaikurias funkcijas gali valdyti dar per app. Mane pradėjo dominti labai šildymo sistemos https://www.inoterma.lt/silumos-siurbliai-oras-oras , gal kas turit, o gal ir galit pasakyti, kas labiau apsimoka ar kieto kuro ar oras-oras sistemos?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų