Linguojančių linų terapija Druskininkuose

Linguojančių linų terapija Druskininkuose

Visuma neturi blaškyti. Tokios nuostatos laikėsi kraštovaizdžio architektė Elė Urbonienė, kurdama natūralistinę ekologines idėjas puoselėjančių poilsio namų „Domi Lini“ Druskininkuose aplinką.

(E. Urbonienės fotografija)

Pasak E. Urbonienės, jos indėlis į poilsio namų tapatybės kūrimą buvo labai organiškas. ,,Kai tik pradėjau bendrauti su užsakovais, jie man labai aiškiai papasakojo savo viziją, supažindino su skirtingomis kambarių koncepcijomis. Labai gerai suvokiau savo užduotį – kadangi pagrindinis lūkestis buvo išlaikyti natūralistinį vaizdą tiek viduje, tiek išorėje, man reikėjo sugalvoti, kaip tai sujungti.“ Natūralumas šiuo atveju yra ne tik stilistikos kryptis, bet ir viena iš pagrindinių ,,Domi Lini“ idėjų – poilsio namai sukurti remiantis aplinkai draugiškais principais. Pavyzdžiui, elektrą generuoja vien tik atsinaujinantys energijos šaltiniai. Apie natūralumą byloja ir pavadinimas – akivaizdi nuoroda į linus, kurių audiniai dominuoja ir interjere.

,,Jau žodžių junginys poilsio namai įpareigoja, kad čia turi būti jauku kaip namuose, – sako kraštovaizdžio architektė. – Būtent linai sukelia artimus pievų, laukų, horizontų platybių vaizdinius.“ Kitas šiame projekte naudotas kraštovaizdis – vaismedžių sodai, tarsi nukeliantys į senelių kaimą. Panašu, kad projektas remiasi į tai, kas pažįstama ir artima kiekvienam lietuviui. ,,Pievos, laukai, vaismedžiai yra tikrai labai lietuviška, – pritaria E. Urbonienė. – Tiesa, sodinome ir augalų, kurių negalima rasti Lietuvos pievose, aplinką stilizavome, tačiau visuma tikrai turi tokį prieskonį.“

(E. Urbonienės fotografija)

Dar prieš imdamasi poilsio namų aplinkos kūrimo darbų, architektė žinojo, kad didelę jos dalį sudarys žoliniai augalai: ,,Pagrindinis vaidmuo atitenka smilgoms, arba dekoratyvinėms žolėms, o štai šermukšniai atlieka labiau ,,darbinę“ funkciją – jie uždengia tam tikras vietas, kad jos būtų nematomos iš gatvės, suteikia visumai reikiamą struktūrą.“ Renkantis žydinčius augalus, siekta kontrasto su juodu poilsio namų fasadu. Atsižvelgiant į tai, aplinkoje sužydėjo balti, gelsvi, šviesiai rausvi, kreminės spalvos augalai.

Poilsio namų aplinka perteikia metų laikų kaitos žavesį. Pavasarį atsiranda daug žalumos, pražysta vaismedžiai, akį traukia švelniai rausvi žiedai (pirmiausia išsiskleidžia sinavadalapis vingiris, šalavijas, gilenija). Juos pamažu keičia balti, rausvi, kreminiai tonai. Liepos gale išmuša ežiuolių ir veronikūnų, dar vėliau – blakėžudžių valanda. Rudenį dominuoja barokinės spalvos – geltona ar raudona, sunoksta oranžinės uogos, šermukšniai keičia savo lapus. Kadangi tuo metu smilgos pabąla arba tampa auksinės, įsivaizduodama gražų kontrastą E. Urbonienė parinko violetinius astrus.

Pašnekovės manymu, „Domi Lini“ išpuoselėta natūralumo tendencija Lietuvoje dar nėra prigijusi. ,,Labai tikiuosi, kad nesustosime ir suteiksime daugiau natūralumo ir saviems kiemams suvokdami, kad žmogui, ypač gyvenančiam mieste, to gyvybiškai reikia“, – pastebi E. Urbonienė. Svajojantiems apie tokią – natūralią ir raminančią – aplinką ji duoda keletą patarimų: ,,Visų pirma, žaluma teikia ramybę, kai žvilgsnis nesiblaško nuo įspūdžių, akcentų ir įvairiausių kombinacijų gausos. Verta atkreipti dėmesį į medžius ir krūmus su ažūrine lapija. Ir, žinoma, itin ramina vėjyje linguojantys augalai.“

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite