Lermontovo gūžta

Įsivaizduokime didįjį rusų poetą, atklydusį į šiuos laikus ir nutarusį čia pasilikti. Kaip atrodytų jo būstas? Architektės Jūratės Kučienės sukurtame interjere tarsi scenografijoje atgyja senosios rusų inteligentijos buities atributai.

Rusų inteligentijai visuomet buvo būdingas iškilių asmenybių ir Petro I, dekabristų, Rubliovo laikų ilgesys. Tų laikų, romantizuotų literatūroje, kai buvo vertinami nuoširdūs jausmai bei žmogaus orumo samprata, paremta vidiniu garbės kodeksu. Maskvos inteligentų pora Vilniuje lankėsi visą dešimtmetį ir pamilo jo Senamiestį, todėl nutarė įsigyti čia butą. Ir sukurti jame romantiškųjų Lermontovo laikų dvasią.

Erdvus butas naujame name viename iš Senamiesčio kiemelių puikiai tiko vyresnio amžiaus poros ir dviejų jų dukterų vasaros rezidencijai. Čia dažnai svečiuojasi ir šeimininkų draugai.

„Užsakovai pasirinko klasikinį stilių, ir autentikos ieškojimas nuvedė į antikvariatus. Kruopščiai atrinkus tinkamą baldą, šviestuvą ar kitą išskirtinę bei intriguojančią interjero detalę, daugelį jų teko restauruoti, naujai aptraukti aksomu. Seni daiktai buvo pritaikyti naujam gyvenimui. Manau, būtent ši reinterpretacija ir suteikia šiam būstui individualumo ir autentiškumo“, – sako architektė.

Aukšta mansardinio būsto erdvė architektei padiktavo mintį įrengti papildomą erdvę – antresolę svečių miegamajam. Klasikos elementus dar labiau išryškina su jais kontrastuojančios antresolės konstrukcijos – masyvios metalo sijos ir kolonos. Jos ir moderni krosnelė bei metaliniai laiptai suteikia būstui naujumo, tikrumo ir stabilumo pojūtį, o kartu – ir šiek tiek lofto įspūdžio.

Kokybiško poilsio ir laisvalaikio vizijai įgyvendinti abiems zonoms skirti atskiri vonios ir dušo kambariai. Erdvėje po antresolės laiptais buvo įrengta ūkinė patalpa bei vyno „rūsys“ šeimininkui. Kadangi žmona itin mėgsta skaityti, šių patalpų siena puikiai pritiko knygų lentynai. Didžiulė sija bendroje erdvėje padalino svetainę į dvi– valgomojo ir poilsio prie židinio – zonas.

Galerija

Architektė visur naudojo tikras, laikui nepavaldžias medžiagas ir itin daug savo istoriją turinčių detalių. Sienų plytos buvo atvežtos iš Kaliningrado senamiestyje griaunamų pastatų. Kaltinio ir tamsiai dažyto metalo ornamentus ant durų pagamino lietuvių kalviai pagal autorės piešinį, durų rankenos atgabentos iš Maskvos. Medžio masyvo spinteles virtuvėje papildė senovinio dizaino buitinė technika bei granito stalviršis.

Virtuvė, spintos ir lentynos integruotos specialiai tam suformuotose sienų nišose. Suderintas fasadų stilius ir medžiagos bei spalviniai sprendimai harmoningai papildo vieni kitus. Jaukiai antresolei parinkti lengvesnių formų, modernesni baldai.

Įvairovės ir papildomos išraiškos būstui suteikė įspūdingi kontrastai. Tikmedžio grindys vonių kambarius sušildė savo gintarine spalva, todėl vienai vonios kambario sienai interjero autorė parinko „karališkos“ mėlynos spalvos tekstilinius sienų apmušalus, o kitame pakabino aksominę dušo užuolaidą. Svečių antresolėje sienų tekstūra atliepia metalo sijų ir kitų elementų grubumą.

Architektė sumaniai išnaudojo paslėpto apšvietimo galimybes ten, kur reikia daug šviesos, o intymesnėse skaitymo ar poilsio zonose pritaikė jaukesniam vietiniam apšvietimui skirtus šviestuvus. Šeimininkų miegamajame, išnaudojant dviejų lygių lubų konstrukciją įrengtas neakinantis tolygus apšvietimas. Neįprastu šviesos šaltiniu miegamajame tapo šviečianti spinta – tai suteikia jai lengvumo ir taip išplečia erdvę.

Naujai įrengtą butą pamėgę daug skaitantys, nuoširdūs šeimininkai ypač vertina savo draugų ratą, todėl mielai pasikviečia juos į Vilnių. Čia, diskutuojant prie židinio ar virtuvėlėje, laikas prabėga nepastebimai, o jauki atmosfera grąžina į tuos laikus, kai nereikėdavo niekur skubėti.