-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Didžiausia Kinijos e. komercijos grupė „Alibaba“ metiniu operacijų skaičiumi lenkia „eBay“ ir „Amazon“ skaičiuojant kartu. Bendrovės valdybos pirmininkas Jackas Ma žada, kad per 20 metų aptarnaujamų vartotojų skaičius pasaulyje pasieks 2 mlrd.
„Tencent“, kurios specializacija – internetiniai žaidimai ir socialinės medijos, tarp biržoje kotiruojamų bendrovių pagal vertę, kuri siekia apie 275 mlrd. JAV dolerių, pasaulyje yra dešimta. „Tencent“ valdybos pirmininkas Pony Ma (ne giminaitis) nori, kad Kinija „vadovautų pasaulinei techninei ateities revoliucijai“. Tuo metu, kai tiedvi bendrovės pasiekia pasaulinį mastą, trečia BAT pavadinto Kinijos interneto milžinių trejetuko narė – internetinės paieškos paslaugas siūlanti „Baidu“, kuri „Google“ pasitraukus dėl cenzūros užėmė dominuojančią padėtį žemyninės Kinijos rinkoje, atsilieka.
Yra svarbių aspektų, kuriais visos trys bendrovės skiriasi nuo vakarietiškų analogų. Pirma, Vakarų įmonės dažnai mieliau susitelkia į kelias pagrindines sritis, o Kinijos interneto bendrovės paprastai bando apimti viską – nuo debesų kompiuterijos iki skaitmeninių mokėjimų. Kai tai pasiteisina, kaip pašėlusiai sėkminga „Tencent“ programėlė „WeChat“, rezultatai gali būti įspūdingi.
Antra, išskyrus politinę cenzūrą, interneto sektorius Kinijoje menkai reguliuojamas. O štai „Facebook“, „Apple“ ir „Google“ veikla vis atidžiau stebima konkurencijos prievaizdų. Kinijos interneto bendrovės gali taip dominuoti rinkoje, kad kitose rinkose patrauktų dėmesį.
„Alibabos“ šalies burtininkas“ (Reuters nuotr.)
Trečias skirtumas – jos gana greitai užsitikrina didžiulio masto sėkmę, nes valstybės dominuojamas ūkis labai neefektyvus. Dažnai net nėra fizinės infrastruktūros, kurią reikėtų įveikti, – antai vadinamuosiuose trečiojo lygio miestuose net nėra didelių mažmeninės prekybos centrų. Šalyje 1,2 mln. žmonių tenka vienas prekybos centras.
Milžiniška sava rinka trijulės nesulaikė nuo kruvinų tarpusavio karų dėl vietos po saule. Mūšio rezultatas sparčiai aiškėja. „Tencent“ ir „Alibaba“ veržiasi pirmyn, o „Baidu“ toli atsiliko dėl ilgo sąrašo savo tikslų. Vietos ekspertai šaiposi, kad „Baidu“ tampa Kinijos „Yahoo“ – kažkada dominavusia paieškos milžine, kurią paskandino inovacijų trūkumas ir virtinė vadybos klaidų.
Vietos ekspertai šaiposi, kad „Baidu“ tampa Kinijos „Yahoo“ – kažkada dominavusia paieškos milžine, kurią paskandino inovacijų trūkumas ir virtinė vadybos klaidų.
2016 m. „Baidu“ pajamos augo vos 6,3 proc. tempu, palyginti su 35 proc. 2015-aisiais ir 54 proc. 2014-aisiais. Apie devynis dešimtadalius pajamų bendrovei suneša interneto reklama, bet jos senka, rinkodarininkams nusprendus reklamos lėšas skirti ne „Baidu“ skelbimams paieškoje, o tokiems socialinių medijų tinklams kaip „WeChat“ ir bendrovės „Alibaba“ valdomoms mobiliosios komercijos platformoms. Tačiau „Baidu“ švaisto pinigus įvairių stambių investicijų į dirbtinį intelektą (DI), internetinius vaizdo įrašus, virtualiosios ir papildytosios realybės technologijas bei O2O paslaugas gyvybei palaikyti. Vienas labiausiai gerbiamų Kinijos verslo konsultantų bendrovės ateitį vertina pesimistiškai: „Labai mažai šansų, kad po penkerių metų ji dar turės reikšmės.“
Iš kitų dviejų milžinių „Tencent“ turbūt baugina labiausiai. Pajamomis ir pelnu ji jau lenkia „Alibabą“ (žr. grafiką). Jos vertė turėtų kilti, bendrovei į „WeChat“ priimant daugiau reklamos (jei tai nesukels vartotojų pasipiktinimo). Pagrindinis jos ginklas prieš grupę „Alibaba“ – turimos „JD.com“, antros pagal dydį šalies e. komercijos bendrovės, kuriai vadovauja vienas agresyviausių ir sėkmingiausių Kinijos serijinių verslininkų Richardas Liu, akcijos.
„JD.com“ pasirinko brangų „turtu pagrįsto“ verslo modelį, panašiai kaip amerikiečių „Amazon“. Nors skyrė milžiniškas investicijas į sandėlius, logistiką ir kurjerius, milžinės „Alibaba“ nuvertimu kol kas net nekvepia. Bet pernai bendrovės pajamos išaugo iki 37,5 mlrd. JAV dolerių, kai 2015 m. siekė 28 mlrd. 2016 m. ji užėmė 25 proc. Kinijos „verslas vartotojams“ rinkos, palyginti su 18 proc. 2014-ųjų pabaigoje. Jei R. Liu investicijos į infrastruktūrą pradės atsipirkti, didžioji būsimo gigantės „Alibaba“ augimo vidaus rinkoje dalis gali atsidurti pavojuje.
Ši grėsmė paaiškina, kodėl J. Ma nepasitenkina bendrovės „Alibaba“ turimais 70 proc. vietos e. komercijos rinkoje. 2016 m. ji išleido 1 mlrd. JAV dolerių, siekdama kontrolėn perimti didžiausią Pietryčių Azijos e. komercijos įmonę „Lazada“. Kovą „Lazada“ pristatė naują paslaugą, kuri leidžia singapūriečiams pirkti tiesiai iš „Taobao“, vienos iš dviejų grupės „Alibaba“ valdomų vidaus rinkai skirtų e. komercijos platformų (dar yra „Tmall“).
Pernai J. Ma pasistengė, jog G 20 viršūnių susitikime būtų pritarta jo pasiūlymui kurti „elektroninės pasaulio prekybos platformą“ (eWTP), kad smulkiajam verslui būtų lengviau prekiauti su užsieniu. Vykdydama šią iniciatyvą „Alibaba“ neseniai pristatė „skaitmeninę laisvosios prekybos zoną“ Malaizijoje. Ši viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė, supaprastinanti logistiką ir mokėjimus, padės smulkiesiems prekybininkams.
Pagrindinis J. Ma ginklas veržiantis į pasaulinę rinką – „Ant Financial“, atskirta nuo „Alibabos“ prieš pastarajai 2014 m. paleidžiant 25 mlrd. JAV dolerių vertės akcijas Niujorko biržoje. Kinijoje šis padalinys siūlo įvairias paslaugas: nuo internetinės bankininkystės iki investicinių produktų. Jis net valdo pirmą pačią tikriausią vartotojų kreditų istorijos agentūrą žemyninėje Kinijoje – „Sesame Credit“, kuri pagal didžiuosius duomenis vertina lošėjų kreditingumą. Kinijoje „Ant“ jau turi apie 450 mln. klientų ir entuziastingai veržiasi į užsienį.
Ji yra investavusi į vietos internetinių mokėjimų bendroves Tailande, Filipinuose, Singapūre ir Pietų Korėjoje. JAV „Ant“ įsivėlė į pašėlusį siūlomos kainos ir lobizmo karą su tenykšte konkurente „Euronet“, siekdama įsigyti „MoneyGram International“, užsiimančią pinigų perlaidomis. Balandžio 17 d. „Ant“ už „MoneyGram“ pasiūlė sumokėti daugiau nei „Euronet“ – anksčiau pateiktą kainą pakėlė daugiau kaip trečdaliu, iki 1,2 mlrd. JAV dolerių.
„Tencent“ taip pat drąsiai perka svetur. Pernai jos vadovaujamas konsorciumas sumokėjo 8,6 mlrd. JAV dolerių, siekdamas įsigyti suomių „Supercell“, ir po šio sandorio „Tencent“ virto didžiausia pasaulyje internetinių žaidimų tiekėja. Kartu su Taivano užsakomosios gamybos milžine „Foxconn“ pernai bendrovė investavo 175 mln. JAV dolerių į Indijos pranešimų programėlę „Hike Messenger“, kuri primena amerikiečių „WhatsApp“. Taip pat ji gana anksti investavo į amerikiečių „Snapchat“ – kitą populiarią pranešimų programėlę, kurią valdanti bendrovė „Snap“ kovo mėnesį paleido akcijas į biržą.
Viena priežasčių, kodėl „Tencent“ ėmėsi pirkti, nesėkmingi bandymai svetur populiarinti „WeChat“ (įskaitant sensacingą reklamos kampaniją Europoje su futbolininku Lioneliu Messi). Tokie socialinių tinklų pasaulio senbuviai kaip „Facebook“ ir „WhatsApp“ pasirodė esantys per daug įsigalėję, kad juos pavyktų pajudinti. Be to, jie patys šį bei tą nukopijavo. Senbuviams perėmus kelias „WeChat“ inovacijas, Vakarų vartotojams iš esmės neliko priežasčių pereiti prie kinų tinklo.
Investuota į kertines „Tencent“ sritis, nelendant į milžinių „Alibaba“ ir „Baidu“ teritoriją. Kartais BAT trijulė netyčia, o gal ir tyčia ima bendradarbiauti. Visos trys remia pavėžėjimo paslaugas teikiančią „Didi Chuxing“, kuriai pasaulinės pretenzijos taip pat žinomos. Bet kitais atžvilgiais namie vykstantis jų karas persikelia ir į užsienio rinkas.
Vienas mūšio laukų – Indija. Balandį „Tencent“ kartu su „eBay“ ir „Microsoft“ investavo 1,4 mlrd. JAV dolerių į žymią Indijos interneto mažmenininkę „Flipkart“. „Alibaba“ kartu su „Ant“, kaip pranešama, investavo beveik 900 mln. JAV dolerių į didžiausią Indijos internetinių mokėjimų bendrovę „Paytm“, o vasarį „Paytm“ pristatė e. komercijos portalą, panašų į „Alibabos“ valdomą „Tmall“, siekdama Indijoje konkuruoti su „Flipkart“ ir „Amazon“.
Kovo mėnesį „Tencent“ pristatė paslaugą, kuri leis Europos įmonėms per „WeChat“ prekiauti su žemynine Kinija. Taigi jos galės parduoti tiesiai kinams ir išvengti popierizmo. Be to, „Tencent“ neseniai investavo 1,8 mlrd. JAV dolerių į amerikiečių „Teslą“, elektromobilių ir autonominių automobilių pradininkę. Tai ypatingas iššūkis „Baidu“, kuri ateitį sieja su mašinų mokymusi ir DI.
„Baidu“ užsienyje daugiausia bando pasiekti talentingus tų sričių specialistus.
Bendrovė ką tik pradėjo pirmą verbavimo kampaniją geriausiose JAV aukštosiose mokyklose, įskaitant Stanfordo universitetą ir Masačusetso technologijų institutą. Ji turi pagarbą pelniusią DI laboratoriją Silicio slėnyje, nors neseniai iš jos išėjo DI ekspertas Andrew Ngas. Bet „Baidu“ turi mažiau amunicijos nei „Alibaba“ ir „Tencent“.
Su paieškos sistema ji bandė užkariauti tokias užsienio rinkas kaip Japonija, bet nesėkmingai. Balandžio viduryje bendrovė leido konkurentams susipažinti su savąja savavaldžių sistemų technologija, kaip 2014 m. padarė „Tesla“, bet jos laukia ilgas kelias, kol sugebės ryškiau paveikti savavaldžių automobilių sektorių.
„Goldman Sachs“ skaičiuoja, jog iki 2020 m. Kinijos internetinės mažmenos rinka išaugs daugiau kaip dvigubai – iki 1,7 trln. JAV dolerių.
Grandiozinių BAT teiginių apie pasaulinius tikslus nereikėtų priimti už gryną pinigą. Būtų klaida apleisti pelningą vidaus rinką. Investicinis bankas „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad iki 2020 m. Kinijos internetinės mažmenos rinka išaugs daugiau kaip dvigubai – iki 1,7 trln. JAV dolerių. Kaip pabrėžia Duncanas Clarkas, neseniai parašęs knygą apie milžinę „Alibaba“, kad ir kokias antraštes spaudoje pelno J. Ma ir kitų interneto bendrovių vadovų nuotykiai užsienyje, „reikia labai daug, norint ištrūkti iš stipraus Kinijos traukos lauko“. Bet ir namie, ir svetur aišku viena – Kinijos interneto gigančių negalima ignoruoti.
