M. Stanaitis namą Vilniaus pakraštyje, Naujojoje Vilnioje, pasistatė prieš keletą metų. Atlikus namo sandarumo testą, oro kaita jame siekė tik 0,086 karto per valandą. Šiuo metu statomų A+ energinės klasės namų norminė vertė yra 0,6.
„Prieš atlikdamas vidaus apdailos darbus pasikviečiau sandarumo testus atliekančią įmonę, kuri turėjo nustatyti nesandarias pastato vietas. Pirmiausia sandarumas buvo matuojamas išpučiant orą iš namo į lauką ir taip sukeliant patalpų viduje neigiamą slėgį. Užfiksuotas rezultatas buvo 0,08495 – tiek karto oras patalpoje pasikeitė per valandą. Vėliau, sukėlus patalpoje atitinkamą slėgį, rezultatas siekė 0,08645 karto. Suapvalinus abiejų rezultatų vidurkį išeina 0,09 karto. Šis rezultatas ‒ žymiai geresnis, nei reikalauja pasyvaus ar A++ klasės namų standartai. Tai tikrai viršijo mano lūkesčius“, – atvirauja Mintautas.
Vilnietis pasakojo, kad sunkiausia užtikrinti sandarumą buvo montuojant langus. Norėdamas, kad aplink juos nešvilpautų vėjas ir nebūtų nesandarių vietų, jis nusprendė langų profilio perimetrą padengti poliuretano (PUR) putomis. Tik naudojo ne parduotuvėse parduodamus sandarinimo putų flakonus, o profesionalią įrangą.
„Vien dėl langų užsakyti šios paslaugos nevertėjo. Todėl nusprendžiau poliuretano putomis apipurkšti visą namą. Šiltinti namą tokia technologija gana brangu, todėl pasirinkau vos 5 centimetrų storio putų sluoksnį. Kitą namo „kailinių“ sluoksnį sudaro pilkasis polistireninis putplastis, kitaip dar vadinamas „Neoporu“, – pasakojo M. Stanaitis.
PUR putomis Mintautas nupurškė ir plokščią namo stogą. Tokį sprendimą jis priėmė ne siekdamas didesnio namo sandarumo, bet dėl stogo hidroizoliacijos. Taigi, visas namas buvo įvilktas į PUR putų sluoksnį. Medžiagos ir darbai vilniečiui atsiėjo 3 tūkst. eurų.
M. Stanaitis teigia, kad namo sandarumą lėmė ne tik šilumos izoliacija. Pavyzdžiui, vidinėje langų pusėje esanti montavimo siūlė buvo apklijuota bitumine aliuminio folija dengta juosta.
„Ši juosta skirta stogo hidroizoliacijai. Langams sandarinti skirtos „popierinės“ juostos, turinčios apsaugoti langų montavimo vietas nuo garo, man neatrodė patikimos. Bitumas ir metalo folija – du beveik visiškai garui nelaidūs sluoksniai. Manau, kad tai kur kas patikimesnis sprendimas nei su specializuotos langų sandarinimo juostos“, – apie angokraščių sandarinimą pasakojo Mintautas.
Bitumines juostas jis klijavo norėdamas užtikrinti didesnį namo sandarumą, nes PUR putos ne idealiai prilipo prie plastikinių langų rėmo. Šios juostos namo statytojui kainavo apie 100 eurų.
Pašnekovas atviras – kietos, uždarų porų PUR putos tikrai geras pasirinkimas, garantuojantis išskirtinį namo sandarumą, bet jos turi vieną trūkumą. Išdžiūvus putoms, paviršius tampa gruoblėtas, todėl tenka kaip reikiant pasidarbuoti šalinant nelygumus. Anot statytojo, jam tai buvo tikras iššūkis – juolab anksčiau nesusidūrus su statybomis.
„Putomis nupurkštas sienas lyginau pats. Namą stačiau prieš septynerius metus ‒ tuo metu statybininkai atsainiai žiūrėdavo į šiltinimo darbus. Nenorėjau rizikuoti darbų kokybe. Namo šilumos izoliacija – kruopštumo reikalaujantis darbas, kurį galima patikėti tik patikimam žmogui. Ieškojau bendraminčių, bet tuo metu pabendrauti su šiltus namus besistatančiais žmonėmis pavykdavo tik internetu. O sutikti statybininkai nesuprasdavo daugelio mano sprendimų“, – įspūdžiais dalijosi vilnietis.
Mintauto namas išskirtinai sandarus, bet ar liko kokių nors probleminių vietų? Juk absoliutaus sandarumo pasiekti neįmanoma.
„Probleminės vietos? Aš jų neieškojau, tik patikrinau, ar kokybiškai sumontuoti langai. Mane tenkino sandarumo testo rezultatas. Buvo nustatyti keli ne visiškai užsidarantys langai, bet tai neturi didesnės įtakos bendram sandarumo lygiui. Statant atsakingai, name beveik nelieka pralaidžių vietų, kurias vėliau reikėtų tvarkyti. Mano manymu, prastus sandarumo rodiklius lemia statybininkų darbo brokas arba netinkami techniniai sprendimai“, – teigė M. Stanaitis.
Pašnekovo nuomone, svarbiausia iš anksto suplanuoti, kaip bus tiesiami elektros ir kiti laidai bei vamzdžiai į namo vidų. Mintauto namo sienose nėra nė vienos skylės laidui, laistymo žarnai ar panašiai įrangai ‒ visa tai įrengta po žeme. Be to, jis iš anksto pasirūpino keliais storais komunikaciniais vamzdžiais, kuriais į lauką galima išvesti įvairius laidus bei vamzdžius. Toks vamzdis nutiestas ir į namo stogą. Pasak vyro, kai name nedaug skylių, jas paprasčiau užsandarinti.
Tad ar verta siekti išskirtinio namo sandarumo? Vokietijos „Passive house“ instituto skaičiuokle, naudojama sertifikuojant pasyviuosius namus, Mintautas apskaičiavo, kad padidinęs namo sandarumo rodiklį nuo 0,6 iki 0,09, jis sutaupo maždaug 3 kWh/m² šilumos per metus. Namo plotas – 130 kv. metrų, todėl septynis kartus už norminį geresnis sandarumas kasmet šildymo išlaidas sumažina tik apie 11 eurų.
„Manau, kad ne veltui specialistai nustatė optimalius sandarumo reikalavimus. Jei pavyksta pasiekti aukštesnį lygį ar nesunkiai pašalinti nustatytus trūkumus – kodėl gi ne. Bet tikrai neverta verstis per galvą siekiant rekordų“, – pastebėjo M. Stanaitis.
Pašnekovas prisiminė, kad prieš atvažiuodami testuoti jo namo sandarumo ekspertai matavo kitą pastatą. To namo sandarumo rodiklis buvo net 5,5 ‒ tai reiškia, kad jis kiauras kaip rėtis. Pasak Mintauto, tokiu atveju gerinti sandarumą tikrai verta, nes taip būtų sutaupoma daugybė vėjais paleidžiamų pinigų šildymui. Be to, vyro teigimu, sandariame name neišsiversi be rekuperatoriaus ‒ trūks šviežio, gaivaus oro, kuris į nesandarų namą patenka pro plyšius.