Nesudėtingam statiniui leidimo irgi gali prireikti

Nesudėtingam statiniui leidimo irgi gali prireikti

Statantis nedidelio ploto namą, ypač sodo, kuriam nereikia statybas leidžiančio dokumento, gali kilti klausimas, ar, pavyzdžiui, prie namo prigludusi terasa skaičiuojama kaip namo dalis. O gal terasai statytis reikalingas koks nors atskiras leidimas?

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus patarėjos pareigas laikinai einanti Vida Aliukonienė sakė, kad ne visiems statiniams reikalingi leidimai. Tačiau bemaž visi jie yra reglamentuoti ir prieš imantis statybų būtina pasidomėti, kokie reikalavimai keliami. Atrodytų, kad dėl terasos įrengimo negali kilti jokių klausimų, viskas pakankamai aišku. Visgi ir ją statantis derėtų išsiaiškinti tam tikrus niuansus.

„Ar terasai įrengti reikalingas leidimas, pirmiausia priklauso nuo to, kaip ji statoma. Jeigu terasa atvira, tik priglausta prie statinio, ji traktuojama kaip atskiras nesudėtingas inžinerinis statinys. Toks plokščias inžinerinis statinys, kurio plotas ne didesnis kaip 100 kv. metrų, priskirtinas I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir jiems statyti leidimas nereikalingas“, ‒ sakė V. Aliukonienė.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad leidimo reikėtų, jeigų tokie statiniai būtų statomi kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) ir magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

„Jeigu terasa statoma kaip namo dalis, išliejant bendrus pamatus, naudojant tą pačią namo stogo konstrukciją ir sujungiant ją su namu – ji traktuojama kaip namo dalis. Tokiu atveju reikalavimai keliami namui, priklausomai nuo jo kategorijos ir teritorijos, kurioje jis yra, statuso. Net jeigu tokia terasa bus įrengiama vėliau, bus laikoma, jog tai namo rekonstrukcija, kuriai atlikti leidimo privalomumas taip pat priklauso nuo pastato kategorijos ir teritorijos statuso“, ‒ paaiškino specialistė.

Visgi dažniausiai prie namų įrengiamos atviros terasos, kaip atskiri statiniai, kuriems leidimų nereikia, jeigu žemės sklypas nepatenka į nurodytas teritorijas. Tik jas statant būtina išlaikyti atitinkamus atstumus nuo kaimyninių sklypų. Jeigu terasa be stogo, yra tiesiog kaip aikštelė, užtenka ją atitraukti 1 metrą nuo sklypo ribos. Norint statyti arčiau, reikėtų gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo.

Jeigu terasa įrengiama su stogu, būtina išlaikyti ne mažesnį nei 3 metrų atstumą iki sklypo ribos. Arčiau ribos gali būti įrengta terasa, kurios stogo aukštis mažesnis nei 3 metrai – bet kurios terasos konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, neturi būti didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Komentarai

  • Na, ir kas kad draustinyje pastatyti negalima. Gauna leidimus. Paskui tenka griauti, nuostolius sumoka savivaldybė. O turėtų susimokėti neteisėtą leidimą išdavęs asmuo. Be jokios senaties. Ir nesvarbu, kad toje savivaldybėje nebedirba.

    • Atsakyti
  • Bet tai kam tokiai kaip Lietuvelei, kur žmonės bėga traukiniais tie leidimai ir a+ klasės nameliams 80/100 kvadratų. O paskui verkia pastoviai, kad žmonės bėga svetur, o kurie lieka tai tiems iki savo būsto dar pablogino situacija ir like pabėgs.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite