-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šis pavasaris ir vasaros pradžia pasitaikė kaip reta karšti, lietaus nebuvo daugiau kaip mėnesį. Tačiau praktika rodo, kad po užsitęsusių sausrų tikrai ateina gausus lietus, o su juo – ir žaibais besitrankančios perkūnijos. Dangų skrodžiant galingai elektros iškrovai, dažnam turbūt sukirba mintis, ar deramai apsaugojo savo namą, ar įsirengė žaibolaidį, ar pasirūpino kitokiomis saugumo priemonėmis. Mat žaibui pataikius į namą per keletą valandų galima prarasti stogą virš galvos.
UAB„Ežiukai“ nuotr.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje žaibai sukėlė 15 gaisrų. 10 žaibų padegė namus, ūkinius pastatus, priestatus, kitais atvejais degė automobiliai, medžiai, žolė. Pernai per tą patį laikotarpį žaibai buvo sukėlę tik tris gaisrus. Bet pastarųjų penkerių metų statistika rodo, kad per metus žaibų iškrovos sukelia vidutiniškai 53 gaisrus. Daugiausia jų, net 36 gaisrai, įvyksta liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Todėl su galinga gamtos stichija geriau nejuokauti. Mes papasakosime, kaip deramai apsaugoti savo turtą ir žaibuojant būti ramiam.
Nuosavą namą nuo žaibo iškrovos galima apsaugoti keliais būdais. Patikimiausias sargas yra žaibolaidis. Kai jo nėra ir žaibas trenkia į namą, galinga jėga pradegina metalinę stogo dangą ar sudaužo molines čerpes ir uždega po jomis esančias medines konstrukcijas. Tuomet liepsna akimirksiu įsiplieskia. Nuo tokio stichijos šėlsmo apsaugo žaibolaidis, kuris žaibo iškrovą nuveda į žemę.
UAB„Ežiukai“ nuotr.
Apsaugoti nuo greta pastato ar į elektros liniją trenkiančio žaibo, kai laiduose susidaro labai dideli viršįtampiai, galima namo elektros skydelyje sumontavus viršįtampių ribotuvus. Kitu atveju sudegs į elektros tinklą pajungti elektros prietaisai, kurie dar gali sukelti ir gaisrą pastato viduje.
„Jei žaibas trinktelės į patį namą ir nebus žaibolaidžio, tai namas beveik garantuotai užsidegs. Tas pats gali nutikti, jei žaibas trenks greta namo. Štai kodėl saugant pastatą nuo žaibo iškrovos reikia naudoti tiek vidinę, tiek išorinę apsaugą“, – pasakoja žaibolaidžių specialistas Ramūnas Štaras.
Žaibolaidžio veikimo principas, anot specialisto, nėra pasikeitęs nuo senų laikų. Tik dabar įrenginiai daug gražesni, dailiau sumontuojami. Žaibolaidį sudaro žaibo priėmiklis. Jis montuojamas ant pastato stogo, o priklausomai nuo namo kepurės formos gali būti net keli tokie įrenginiai. Priėmiklis laidais sujungiamas su įžeminimo kontūru, kuris įrengiamas žemėje greta pastato. Jis po žeme kasamas iki tokio gylio, kol pasiekiama reikalinga varža, kuri priklauso nuo grunto sudėties. Molingame grunte gali pakakti 6 metrų, o smėlingame – 40 ir daugiau metrų. Vienam nuosavam namui įsirengti žaibolaidį kainuoja nuo 700 iki 1200 eurų.
Žaibolaidį, priklausomai nuo jo klasės, reikia tikrinti kas 2–4 metus. Tinkamai prižiūrimas įrenginys gali būti naudojamas tiek metų, kiek stovės pats pastatas. „Dažnai pasitaiko, kad po žaibo iškrovos tenka remontuoti žaibolaidį. Mat jei į šį trenkė žaibas, tai jis atrodo panašiai kaip po avarijos iššovusi automobilio saugos pagalvė. Žinoma, toks žaibolaidis ir toliau saugo namą nuo žaibo, bet tampa nebegražus, išsikraipo. Jo remontas kainuoja nuo keliasdešimt iki 150 eurų“, – sako žaibolaidžių specialistas R. Štaras.
Ar visais atvejais žaibolaidis apsaugo nuo žaibo? Pasak R. Štaro, tinkamai sumontuotas įrenginys tikrai gerai atlieka savo funkcijas ir apsaugo nuo žaibo iškrovos. „Mano praktikoje tik kartą pasitaikė atvejis, kai užsidegė žaibolaidį turintis namas. Taip buvo nutikę Klaipėdoje, mus kvietė kaip ekspertus. Pasirodo, priežastis – netinkamai nuvestas laidininkas: jis buvo sumontuotas po stogo danga prie medinių konstrukcijų. Dėl šios priežasties trenkus žaibui ir užsidegė stogas. Šeimininkas sakė, kad žaibolaidį įrenginėjo vadinamieji liaudies meistrai, bet greičiausiai montavo jis pats. Daugiau neteko susidurti, kad užsidegtų žaibolaidį turintis namas“, – apie praktikoje pasitaikančius nesklandumus pasakoja R. Štaras.
Nuo žaibo užsidegęs namas dažnai paskatina ir kaimynus griebtis saugumo priemonių. „Rajone, kur trenkęs žaibas padegė pastatą, tikrai padaugėja užsakymų įsirengti žaibolaidį. Pamatė degantį kaimyno namą ir skuba įsirengti. Tiesa, vienur būna, kad įsirengia tik vienas namas, kaimynai neskuba montuoti žaibolaidžio, o kitur su laiku įsirengia ir visas kaimas“, – apie žaibosaugos subtilybes pasakoja R. Štaras.
Specialistas taip pat pataria netikėti liaudyje klaidžiojančiais mitais. Pavyzdžiui, jei prie namo stogo kregždutės suka lizdą, į tą namą žaibas netrenks. Arba kita iš lūpų į lūpas keliaujančia išmintimi: žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia. „Galiu pasakyti, kad trenkia ir tris, ir daugiau kartų. Vienas žmogus, berods iš Panevėžio, sumontuoti žaibolaidį nusprendė, kai žaibas į jo namą trenkė kelis kartus. Žmogus net du stogus pakeitė, bet trečio keisti nebenorėjo ir įsirengė žaibolaidį“, – kuriozišką istoriją prisimena R. Štaras.
Jis pataria netikėti mitais, kad žaibas trenkia tik į aukščiausią pastatą apylinkėse arba jei žaibolaidį įsirengė kaimynas, tai gretimų pastatų gyventojai gali būti ramūs.
„Vienintelis įrenginys, kuris saugo platesniu spinduliu, yra aktyvusis žaibolaidis. Bet tokį dažniausiai montuoja tie žmonės, kurie turi keletą pastatų: namą, ūkinį priestatą, pirtį, sandėliuką. Toks įrenginys pastatus saugo tam tikru spinduliu, pavyzdžiui, 40 metrų. Jei kaimyniniai pastatai patenka į tą zoną, tai ir jie bus saugomi nuo žaibo iškrovos“, – apie žaibolaidžių mitus pasakoja specialistas.
Visais kitais atvejais reikia pasikliauti ne liaudies išmintimi ir kaimynais, o įsirengti nuosavą žaibolaidį. Tuomet nebus baisios ir didžiausios vasaros audros. Priešingu atveju su žaibu galima susidurti dar tik pradėjus statyti namą.
„Pamenu atvejį, kai Palangoje žaibas trenkė į dar statomą namą – pataikė į elektros skydelį. Viduje buvo tik ištinkuotos sienos. Nuo žaibo iškrovos laidai iššoko iš tinko, išdrabstė tinką“, – apie galingus gamtos šėlsmus pasakojo žaibolaidžių ekspertas. Akivaizdu, kad su gamta geriau nejuokauti.
