P. Židonio nuotr.

Žygdarbiams įkvepia Bučos gynėjų vėliava

Nuo tada, kai prieš metus, 2022-ųjų vasario 24-ąją, grobikiškoji Rusijos kariuomenė užpuolė Ukrainą, Panevėžyje gyvenantis ukrainietis Jevgenijus Vitoško į gimtąją šalį nugabeno maždaug dešimtį tonų panevėžiečių suaukotos labdaros.

Laisvės gynėjams vežtas maistas, medikamentai, miegmaišiai, čiužiniai, netgi tinkleliai nuo uodų. Tarp visų kitų reikmenų – ir panevėžiečio kolekcininko daug metų rinkta, labai branginta, o prasidėjus karui kovotojams padovanota unikali senovinė amunicija.
„Kai ukrainiečiai manęs paklausė, kuo Panevėžiui galėtų atsilyginti už paramą, paprašiau jų nacionalinės vėliavos. Man įteikė karo audras perėjusių Bučos gynėjų vėliavą su jų parašais. Dabar ne vieno ant jos pasirašiusiojo nebėra gyvo. Tą vėliavą parodau paramos teikėjams. Noriu pabrėžti, kad nė vienas panevėžietis, į kurį kreipiausi, nėra atsakęs paramos, o gaunu jos daugiau nei paprašau“, – pasakoja J. Vitoško.

Geradarių begalė

J. Vitoško – ilgametis tvarkos saugotojas, teisininkas, kone keturis dešimtmečius dirbo policijos pareigūnu, ėjo ir Panevėžio miesto policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas. Dabar jis Lietuvos policijos veteranų asociacijos narys.
Jevgenijus kilęs iš Ukrainos Rivnės miesto, teisę studijavo Vilniuje, o į Panevėžį jį atvedė meilė.
Tai, ką daro šis panevėžietis, neabejotinai prilygsta žygdarbiui.
Tačiau pats J. Vitoško ginasi jokių žygdarbių nedarantis, tik šiek tiek rizikuodamas padedantis laisvės kovotojams.
Jis tvirtina esantis itin laimingas, kad padėti kovotojams nori begalė panevėžiečių.
„Ir džiaugiuosi, ir didžiuojuosi, kad per tarnybą policijoje sutikau puikių kolegų, gyvenusių idėja. Ne vieną jų laikau ir savotišku savo ugdytiniu. Jie dabar dirba teisėjais, prokurorais, kitus darbus ir yra labai pilietiški, laisve gyvenantys žmonės. Man tereikėjo užsiminti, kad ketinu padėti Ukrainos kovotojams, o jie kaipmat suaukojo ir toliau tebeaukoja pinigų. Už tas lėšas perku, kas kovotojams reikalingiausia“, – pabrėžė J. Vitoško.
Anot jo, itin dosnūs yra ir Panevėžio verslininkai, įmonių vadovai, ūkininkai.

Jevgenijus Vitoško. P. Židonio nuotr.

Į karą pašventintas kunigo

Už panevėžiečių suaukotus pinigus Ukrainai nupirkti net keli automobiliai, o vieną jų – mikroautobusą – padovanojęs verslininkas dargi jį prikrovė pilną mėsos produktų kovotojams.
„Kad automobilis sėkmingai pasiektų karius, o po to jiems tarnautų, panevėžietis verslininkas pasirūpino, kad jis būtų pašventintas. Šventino klebonas Romualdas Zdanys“, – pamena J. Vitoško.
Labdarą jis renka kovotojams, Ukrainą ginantiems Rivnės apylinkėse.
Iki galutinio taško panevėžietis nevažiuoja. Labdarą nugabena iki Lenkijos ir Ukrainos sienos, o jos pasiimti atvažiuoja patys ukrainiečiai.
„Įvažiavęs į Ukrainą skambinti jiems negaliu, nes žinoma, jog rusai ar jų pakalikai klausosi pokalbių. Ukrainoje užminuojama, sprogdinama nemažai tiltų, tad važiuoti į šalies gilumą nepatariama“, – teigė J. Vitoško.

Vyksta su baltąja gulbe

Reikmenis į Ukrainą J. Vitoško dažniausiai veža savuoju baltu mikroautobusu, vadina jį baltąja gulbe.
Su juo jau sukarta tūkstančių tūkstančiai kilometrų.
Nuo Panevėžio iki susitikimo vietos Ukrainoje jam tenka vykti bemaž tūkstantį kilometrų.
Palikęs tai, kas nuvežta, atgal Jevgenijus yra vežęs nuo karo bėgusius žmones.
Pačiam patirti karo baisumų neteko, tačiau išgirstami pasakojimai apie tai, kas vyksta Ukrainoje, negali palikti abejingų.
Ir kai kurių žmonių, su kuriais J. Vitoško bendraudavo karo pradžioje, dabar nebėra gyvų.
„Ukraina be gailesčio niokojama, griaunama visa jos infrastruktūra, nuo žemės paviršiaus bandoma nušluoti viską. Tačiau kuo aktyvesnės užpuolikų atakos, tuo stipresnė ukrainiečių dvasia. O tai – vienas pagrindinių dalykų kaunantis. Žinia, su beisbolo lazdomis artilerijos atakų nenugalėsi, ukrainiečiams reikia kuo daugiau karinės technikos“, – pabrėžė J. Vitoško.
Didžiulis pasitenkinimas apima Jevgenijų iš Ukrainos kovotojų girdint, kad Lietuva yra jų advokatė Europos Sąjungos, NATO bei kitose struktūrose.
„O visi mano pažįstami panevėžiečiai, teikiantys Ukrainai paramą, man pabrėžia, kad tai, kas jų atiduodama, dovanojama, skirta ir tam, kad Lietuva būtų laisva. Ukrainiečiai juk kovoja ir už mūsų laisvę, mūsų saugumą, kad rytais galėtume susirinkti į darbus, išgerti kavos“, – sako nenuilstantis labdaros rinkėjas.

Į Rusijos puolamą Ukrainą J. Vitoško per metus nugabeno apie dešimt tonų panevėžiečių suaukotos labdaros. Asmeninio archyvo nuotr.

Numato Hitlerio likimą

J. Vitoško neabejoja: Rusija užpuolė Ukrainą iš pavydo.
„Autoritarinėje sistemoje gyvenantys rusai juk matė, kad demokratiniu keliu žengianti Ukraina vakarėja, laisvėja, žmonės ima geriau gyventi. Matydami, kad patiems tai nepasiekiama, rusai ėmėsi slopinti ukrainiečių veržimąsi į geresnį, laisvesnį gyvenimą. Neabejoju, kad labiausiai Ukrainai pavydi rusus į mirtį siunčiantis pats V. Putinas. Neabejoju, kad jo laukia toks pat galas kaip Hitlerio. Jei nepakels rankos prieš save, pati tauta jį atiduos tribunolui“, – įsitikinęs J. Vitoško.
Jevgenijus užtikrintas: rusai šį jų pačių pradėtą karą tikrai pralaimės.
Anot jo, buvę vadinamieji elitiniai rusų armijos daliniai jau sunaikinti, dabar kovoja į karą pašaukti iš žemiausiųjų socialinių sluoksnių, kaliniai. Ir kovoja jie neturėdami idėjos, net patys nesuprasdami ir nežinodami už ką.
O priešo atakas atremiantys ukrainiečiai gina savo šalį, žemę, namus, savo šeimas.
„Kalbėdamasis su kovotojais matau didžiulį jų ryžtą ir tikrai žinau, kad jie neatsitrauks. Taip pat žinau, kad prasidėjus karui daugiau nei šimtas tūkstančių kitose šalyse ir net kituose žemynuose gyvenusių jaunų ukrainiečių grįžo ginti tėvynės. Ir ne tik panevėžiečiai padeda kovotojams, padeda jiems didelė dalis pasaulio“, – sako panevėžietis.

Infiltruoti šnipai

Dažnai būdamas kely į Ukrainą, J. Vitoško teigia nesusidūręs nė su vienu kovoti galinčiu Ukrainos vyru, mėginusiu palikti savo šalį. Anot jo, prasidėjus karui iš šalies bėgo tik prorusiški elementai.
„Iki prasidedant karui, Rusija į Ukrainą infiltravo galybę šnipų. Man pasakojo, kad mano gimtame mieste rusė buvo apgyvendinta netoli oro uosto, jos uždavinys buvo fiksuoti oro transporto judėjimą“, – sako Jevgenijus.
Prasidėjus karui, rusai susprogdino Rivnės oro uostą, kuro bazę, geležinkelio mazgą.

Veža ir duoną, ir medų

Kad nekiltų bent menkiausių įtarimų, visą surinktą labdarą Jevgenijus fiksuoja, o nuvežęs taip pat paprašo dokumentų apie jos pristatymą.
Kovotojus ypač pradžiugino juoda duona, ukrainiečiai teigė, jog tokios duonos dar niekas nėra jiems dovanojęs.
Vasarą, kovotojų paprašytas, J. Vitoško pirko ir vežė kovotojams tinklelius nuo uodų. Gabeno ir draugų išsuktą medų. Ant medaus indų bitininkai surašė palinkėjimus ukrainiečiams kuo greičiau laimėti karą.
J. Vitoško sako, kad priešiškumą Ukrainą užpuolusiai Rusijai pajutęs tikrai ne prieš metus.
Jo giminaičiai yra patyrę Stalino tremtį, dėdė kovojo Ukrainos išsilaisvinimo armijoje, tad apie tai, kas yra laisvė ir kas pavergimas, kas yra smegenų plovimas, sako suvokęs dar paauglystėje.

J. Vitoško asmeninio archyvo nuotr.

Propaganda daro savo

J. Vitoško nuomone, šiandien rusams smegenis labiausiai plauna propagandines laidas transliuojanti Rusijos televizija bei kaip už tikrą pinigą Putino erezijas pateikiantys leidiniai.
„Man teko bendrauti su Ukrainos žurnalistais, dirbančiais karo zonose. Jų pateikta informacija kelia dvasią ir ji labai svarbi patiems kovotojams“, – patikino J. Vitoško.
Bendraujant su Jevgenijumi, netilo jo telefonas.
Verslininkai nuolat skambino pranešti, ką dovanoja, derino organizacinius dalykus.
Jevgenijus pasidžiaugė, kad dar vieną automobilį, prikrautą Ukrainos kovotojams reikalingos labdaros, galės išvairuoti iš Panevėžio jau šeštadienį.
„Labai laimingas būnu, kai laisvės kovotojams nuvežu tai, kas jiems būtina. Niekas nesulaikytų manęs nuo pagalbos jiems teikimo“, – užtvirtino J. Vitoško.