-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kai kuriems jų žemės mokestis ūgtels ir keliais šimtais eurų.
Apleistų, nešienaujamų sklypų savininkams dalijamos baudos ir keliamas žemės mokestis Panevėžio nepadarė tvarkingesnio.
Šį sezoną į preliminarų juodąjį sąrašą buvo įtraukta maždaug pusšimčiu daugiau apsileidėlių nei 2022-aisiais.
Panevėžio viešosios tvarkos inspektoriai į reidus tikrinti, kaip atrodo mieste privatūs sklypai, važiavo pasičiupę liniuočių.
Nešienautus sklypus jie ne tik fotografavo, bet ir matavo žolės aukštį.
Apleistos statusą teritoriją gaudavo, jei žolės siekdavo daugiau nei 20 cm su 5 cm paklaida.
Į juodąjį sąrašą pakliuvo ir sklypai, užgriozdoti statybinėmis, aplinką teršiančiomis medžiagomis, netvarkingais automobiliais ir pan.
Tokių sklypų savininkams buvo duota laiko susitvarkyti iki rugpjūčio 1-osios.
Apleistų sklypų šįmet nustatyta beveik visame mieste, ne tik jo pakraščiuose: ir Rožyne, ir Šiaulių, ir Palangos gatvėse, ir Velžio kelyje, ir kt. P. Židonio nuotr.
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio teigimu, šiemet į preliminarų sąrašą buvo įtraukti 147 sklypai, pernai – 101.
Visgi galutiniame sąraše liko 22 apsileidėliai.
Šie duomenys perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šioji už apleistą sklypą skaičiuos jau gerokai didesnį mokestį – 4 procentų nuo žemės vertės.
Tad kai kam už žemę gali tekti pakloti ir keliais šimtais eurų daugiau.
T. Martinaičio teigimu, šiemet gauta daugiau skundų, nustatyta daugiau neprižiūrimų sklypų.
„Tokio dydžio miestui kaip Panevėžys 22 nepjaunami ir neprižiūrimi sklypai yra daug. Visi turėtų būti suinteresuoti, kad miestas atrodytų gražiau, ir savo turtą nušienauti kaip įmanoma geriau“, – sako Savivaldybės atstovas.
Pasak vedėjo, tokių sklypų aptikta beveik visame mieste – ne tik jo pakraščiuose: ir Rožyne, ir Šiaulių, ir Palangos gatvėse, ir Velžio kelyje, ir kitur.
„Sunku, ką nors padaryti, nes labai sudėtinga identifikuoti savininką: gal jis Anglijoje, gal Australijoje, gal miręs ir sklypo niekas nepaveldėjo.“
V. Šležas
Daugiausia jie priklauso privatiems fiziniams asmenims arba įmonėms.
T. Martinaičio teigimu, su dauguma nubaustų pažeidėjų Savivaldybė atgalinio ryšio neturi.
Dalis jų jau metų metus moka didesnius žemės mokesčius, bet dėl neiaiškių priežasčių vis tiek netvarko sklypų.
„Kai kur ne tik žolė didelė, bet sklypai jau ir krūmais apaugę“, – sako T. Martinaitis.
Tie, kurie sureagavo į Savivaldybės įspėjimus susitvarkyti, dažniausiai teisinosi pamiršę, nes gyvena ne Panevėžyje.
Neprižiūrimi, gamtos valiai palikti žemės sklypai – ir miesto, ir rajono problema. P. Židonio nuotr.
Neprižiūrimi žemės sklypai – ne tik miesto, bet ir rajono problema.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, apie apleistą, žole ar krūmas apaugusį turtą paprastai informuoja kaimynystėje gyvenantys žmonės.
„Dažniausiai nesitvarko tie, kurie rajone įsigijo būstą su sklypu, o gyvena kitur“, – pažymi specialistė.
Tokių apsileidėlių puola ieškoti seniūnijos, sodininkų bendrijos, vėliau įsikiša ir Savivaldybė pati rašydama raštą apleisto turto savininkui.
Velžio seniūnas Andrius Viržaitis patvirtina: kasmet užgriūva rūpesčiai dėl netvarkančiųjų savo turto.
Specialiai tikrinti sklypų seniūnijos darbuotojai nevažiuoja, tačiau sulaukia nemažai skundų.
T. Martinaičio nuomone, tokio dydžio miestui kaip Panevėžys per dvi dešimtys visiškai netvarkomų sklypų yra daug. P. Židonio nuotr.
Savininkui susitvarkyti duodamos 2–3 savaitės. Nesusisukusiems per tokį terminą gresia baudos.
„Registruotais laiškais siuntinėjame įspėjimus. Vieni reaguoja ir susitvarko, kiti – ne. Ir dabar vienam surašysime administracinių nusižengimų protokolą, nes jokios reakcijos. Taip kiekvieną vasarą ir dirbame“, – pasakoja seniūnas.
Jo teigimu, baudos nėra didelės – pirmą kartą baudžiama nuo 20 iki 40 eurų. Taip pat informuojama ir Valstybinė mokesčių inspekcija, bendraujama ir su Nacionaline žemės tarnyba. Pasak A. Viržaičio, apleisti sklypai Velžio seniūnijoje yra tiek prie pat kelio, važiuojantiems bado akis, tiek ir pakraščiuose. Seniūno teigimu, tokių sklypų netrūksta Dembavoje, Staniūnuose, Vyčiuose.
„Yra tokių savininkų, kurie turi labai daug sklypų ir gyvena net ne Panevėžyje. Jie nenori tvarkytis, vengia iki paskutinės minutės“, – sako seniūnijos vadovas.
V. Šležo teigimu, daugiausia bėdų dėl tvarkos kyla sodininkų bendrijose. G. Kartano nuotr.
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas pasakoja, jog didžiausios problemos kyla soduose. Jo pastebėjimu, sodininkai savo bendrijų viduje šių problemų dažniausiai nesprendžia – paprasčiau parašyti seniūnijai skundą.
„Sunku ką nors padaryti, nes labai sudėtinga identifikuoti savininką: gal jis Anglijoje, gal Australijoje, gal miręs ir sklypo niekas nepaveldėjo“, – pasakoja V. Šležas.
Anot seniūno, kartais pavyksta paskambinti apleisto sklypo savininkui į Angliją ar Norvegiją. Tokiu atveju dažniausiai susinepatoginęs emigrantas imasi priemonių, kaip sutvarkyti savo apaugusį turtą, prašo rekomenduoti ką nors, kas galėtų pagelbėti.
Visgi tokių apleistų sklypų, pasak V. Šležo, matyti ir kaimuose, ir nuo jų nutolusiuose laukuose.
„Kartais savininkus mes pabarame, kartais bendruomenės sugėdija, gal ir jos pačios kartais pagelbsti susitvarkyti, bet kaimuose dėl to nėra daug bėdų, o štai sodininkų bendrijose – daug“, – pabrėžia seniūnas.
Pasak jo, guodžia nors tai, kad apleistų, dirvonuojančių laukų seniūnijoje nėra. Su šia bėda, V. Šležo teigimu, gana puikiai padeda susitvarkyti Nacionalinė žemės tarnyba.
