Asociatyvi nuotr.

Saugus greitis priklauso ir nuo automobilio, ir nuo jo vairuotojo

Pirmasis automobilis Lietuvoje užregistruotas daugiau, nei prieš 120 metų. Ilgus metus gatvės nebuvo pilnos mechaninių transporto priemonių, tad ir greičio apribojimai nebuvo taikomi. Pirmieji ženklai, nurodantys leistiną greitį, greitkeliuose pasirodė tik praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Bėgant laikui automobilių parkas augo, tad ir kriterijų, pagal kuriuos nustatomos greičio ribos, daugėjo.

Svarbi automobilio techninė būklė ir kelio danga

Šiuolaikiniai automobiliai gerokai skiriasi nuo savo pirmtakų – jie gerokai manevringesni, lengviau valdomi, ergonomiškesni ir visais atžvilgiais patogesni. Vairavimo instruktorius Artūras Bieža teigia, kad renkantis saugų greitį, automobilio techninė būklė labai svarbi. „Jei automobilis naujas, juo galima drąsiai judėti maksimaliu leistinu greičiu, jei kitos aplinkybės netrukdo. Tačiau matome, kad didelę dalį parko sudaro senesni, nei 10 metų automobiliai, kurie nebepasižymi geromis charakteristikomis, todėl ir rizika eismo saugumui yra didesnė. Ypač svarbi yra padangų būklė, nes susidėvėjusios padangos didina slydimo riziką, ilgina stabdymo kelią ir kelia kitų grėsmių eismo saugumui“, – sako A. Bieža.

Pašnekovo teigimu, renkantis saugų greitį ne mažiau svarbi ir kelio būklė. Vairuotojai, nuspręsdami, kokiu greičiu važiuoti paprastai įvertina ir važiuojamosios dalies plotį, ir eismo juostas. „Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar kelio danga atitinka saugaus eismo reikalavimus, ar joje nėra duobių, provėžų. Kelio vingiai, nuolydžiai taip pat turi įtakos eismo saugumui. Ypač posūkiuose svarbu atkreipti dėmesį į aplinkui esančią augmeniją, nes dideli medžiai, vešli žolė ir pan. gali sutrukdyti laiku pastebėti kliūtį ir tada greitai važiuojančio automobilio gali nepavykti suvaldyti“, – sako ekspertas. Jo žodžius patvirtina ir Skandinavijos šalių statistika, kai prieš posūkius pastačius greitį ribojančius ženklus avarijų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.

Pataria pasikartoti Kelių eismo taisykles

Renkantis saugų važiavimo greitį ne mažiau svarbus ir vairuotojo pasirengimas, jo gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir eismo sąlygas. Įprasta manyti, kad rizikuoti dažniausiai mėgsta jauni vairuotojai, kurie turi užtektinai ryžto, bet per mažai patirties. Atlikus eismo įvykių analizę buvo pastebėta, kad daugiausiai eismo nelaimių įvyksta dėl mažos vairavimo patirties. Todėl pradedantiesiems vairuotojams didžiausias leistinas greitis užmiesčio keliuose ribojamas.

Vis tik A. Bieža nelinkęs visiškai išteisinti ir didelį vairavimo stažą turinčių vairuotojų. „Ne kartą esu pastebėjęs, kad vyresni vairuotojai linkę daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ne vienam būtų pravartu jas ir pasikartoti, nes vairuojama labiau iš inercijos, įpratimo, nei stebint kelio ženklus ar ženklinimą“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad ne mažiau svarbus yra ir vairuotojo amžius, nes senstant lėtėja reakcija, prastėja regėjimas, silpsta ir kitos funkcijos, įtaką daro ir kai kurie vartojami vaistai. Tačiau atlikti įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad nors senjorai ir stengiasi vairuoti atsakingai, tačiau į eismo įvykius patenka irgi gana dažnai.

Greičio mėgėjams – Nemuno žiedo trasa

Saugaus eismo ekspertas sako, kad nors situacija keliuose ir gerėja, vairuotojų įpročiai keičiasi, tačiau išverstos tvoros, pakrypę šviesoforų stulpai liudija, kad gatvėmis laksto ir nemažai „erelių“.

Mėgstantiems greitį išsikrauti galima tik tam skirtose trasose. Viena tokių – Kačerginės trasa Nemuno žiede. Deja, nors ir šiandien čia treniruojasi motosporto entuziastai bei vyksta varžybos, trasa yra susidėvėjusi. Per artimiausius keletą metų etapais ketinama ją rekonstruoti ir visą Nemuno žiedą paversti patrauklia rekreacine zona tiek motosporto mėgėjams, tiek plačiajai visuomenei. Nacionalinės sporto agentūros Infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimantas Šerkšnas teigia, kad po rekonstrukcijos trasoje vyks ne tik treniruotės ir varžybos, bet ir automobilių, padangų bandymai, saugaus eismo pamokos ir kita veikla.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.