-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kokie bus tikrieji jų skaičiai, parodys netolima ateitis. Nors didžiojoje dalyje Ukrainos žmonės priversti gyventi be elektros ir šildymo, dažnai bombų apgriautuose namuose, ukrainiečiai, karo eigai persisvėrus jų naudai, neskuba apleisti tėvynės.
Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, buvusioje progimnazijoje karo pabėgėliams apgyvendinti skirta dešimt klasių antrame aukšte.
Ištuštėjusioje mokykloje daugiau laisvų patalpų nelikę – čia veikia švietimo įstaigų buhalteriją tvarkantis Panevėžio apskaitos centras, Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyrius, kitos organizacijos.
Buvusioje mokykloje vienu metu galės apsistoti 86 karo pabėgėliai.
„Esant kritinei situacijai, galėtume apgyvendinti gerokai didesnį būrį žmonių. Su Pabėgėlių centru esame sutarę, kad tokiu atveju mokyklos kieme bus pastatyta konteinerinio tipo mobiliųjų namelių su dušais ir tualetais, nes didesniam skaičiui žmonių bus per mažai sanitarinių mazgų“, – aiškino T. Jukna.
Į Panevėžį nuolat atvyksta karo pabėgėlių, tačiau jie būstų ieškosi savarankiškai. Į Savivaldybės paruoštas patalpas žmonės bus nusiunčiami iš Pabėgėlių centro.
„Savivaldybė įsipareigojusi priimti bėgančiuosius nuo karo. Bet kiek jų bus ir ar apskritai bus, pamatysime netrukus“, – sakė T. Jukna.
Panevėžio rajonas karo pabėgėlius rengiasi priimti buvusiuose Linkaučių globos namuose ir mokykloje.
G. Kartano nuotr.
Labdaros ir paramos fondo „Nauja viltis“, padedančio tiek Panevėžyje įsikūrusiems karo pabėgėliams, tiek Ukrainoje likusiems žmonėms, įkūrėja ir vadovė Irina Burkauskienė patvirtino, jog nuolat sulaukiama naujų karo pabėgėlių. Dauguma jų – iš karo zonos, kur beveik visa infrastruktūra sugriauta, tad išgyventi žiemą, ypač su vaikais, ten būtų labai sudėtinga.
„Būna, sulaukiame skambučių iš dar Ukrainoje esančių žmonių, susirūpinusių, ar padėtume rasti būstą. Vasarą buvo kiek ramiau, dabar nauja banga prasidėjo. Ir tai suprantama – Ukrainoje be elektros, šildymo išgyventi žiemą labai sudėtinga“, – kalbėjo I. Burkauskienė.
Atvykusiesiems nėra lengva svečioje šalyje kabintis į gyvenimą. Pasak labdaros fondo direktorės, mūsų šalis karo pabėgėliams padeda tik pirmuosius tris mėnesius, nemokamo būsto jau niekas nesuteikia, tad norint išgyventi būtina susirasti darbą.
Nors Panevėžyje veikia daug gamyklų, pasiruošusių įdarbinti karo pabėgėlius, tačiau pagrindinė bėda, kad darbas organizuojamas pamainomis. O tai apsunkina su vaikais atvykusių moterų įsidarbinimą.
„Mamoms su mažais ar negalią turinčiais vaikais labai sudėtinga susirasti darbą, suderinamą su vaikų darželio darbo laiku“, – pažymi I. Burkauskienė.
Anot jos, nors dauguma karo pabėgėlių, apsistojusių Panevėžyje, ketina pasibaigus karui grįžti į gimtinę, visgi jaunesni jau yra pramokę lietuvių kalbos, susiradę darbus, įsitvirtinę ir planuoja čia likti gal ir visam laikui.
Panevėžyje jau kelerius metus gyvenanti ir lietuviškai puikai kalbanti Lėlių vežimo teatro aktorė, ukrainietė Marija Patakova sako, kad ant Ukrainos miestų krentančios bombos, sėjančios mirtį, yra neapsakomai baisu, tačiau tai negali palaužti ukrainiečių dvasios ir jų tikėjimo, kad šis beprasmis karas kada nors baigsis. Anot aktorės, ta viltis labiausiai ir palaiko. Daugelis ukrainiečių pasiryžę išgyventi be šildymo, elektros, bet savoje žemėje.
„Ukrainiečiai labai myli savo šalį ir nori būti su ja. Tiki savo valdžia, savo kariais, kad jie padarys viską, jog Ukraina vėl būtų laisva. Visiems aišku, jog tai, kas vyksta Ukrainoje – nesuvokiama ir neteisinga ir tai kada nors baigsis. Sproginėjančios bombos baisu, bet laisvė svarbesnė“, – mano M. Patakova.
Kai Ukraina pagaliau galės džiaugtis savo laisve, didžioji dalis karo pabėgėlių, prieglobstį radusių įvairiose šalyse, įsitikinusi aktorės, sugrįš į gimtinę.
„Daugybė ukrainiečių svajoja apie grįžimą, bet yra ir tokių, kurie čia save atrado, nors niekada net nebūtų pagalvoję, kad galėtų įleisti šaknis Lietuvoje“, – sako Marija.
