-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ekonomistai vis garsiau kalba apie rudeniop atsiritančią recesiją.Pirmieji nerimo ženklai jau nuo metų pradžios stebimi pramonės sektoriuje, kuris paprastai paskui save nutempia ir kitas sritis.
Visgi Panevėžio pramonės banginiai tvirtina esantys nusiteikę optimistiškai ir mato ne prognozuojamą recesiją, o plėtros galimybes. Tai reiškia daugiau darbo vietų panevėžiečiams.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį visa pramonės produkcija Lietuvoje sudarė 9 mlrd. Eur ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, smuko beveik 12 proc. Nors antrojo ketvirčio rezultatų dar nėra, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad jau galime kalbėti apie recesiją.
Jis pabrėžia, kad jos nereikėtų painioti su ekonomikos krize.
„Krizė paprastai būna daug rimtesnis lūžis, sunkiai valdoma situacija, kuri pavirsta į išaugusį bankrotų skaičių, nedarbo augimą, pajamų mažėjimą, skurdo didėjimą. Tokių krizių turėjome 2008–2009 m., taip pat trumpą pandemijos pradžioje. Dabar didelė dalis gyventojų pasakytų, kad jokios krizės nejaučia“, – teigė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, nors infliacija mažėja, kainos lieka aukštos. Brangsta paslaugos, o to priežastis – sparčiai kylantys atlyginimai visoje euro zonoje. Todėl Centrinis bankas planuoja kelti palūkanas tiek, kad prasidėtų recesija, didėtų nedarbas, infliacija vėl grįžtų į įprastinį lygį, o dirbantys žmonės nebesitikėtų didesnių atlyginimų. Prognozuojama, kad bazinė palūkanų norma bus dar keliama tris kartus ir pasieks 3,75 proc.
Kylančios palūkanos kartina gyvenimą ne tik paėmusiesiems būsto paskolas, bet gali ir gerokai prislopinti verslo investicijas į plėtrą.
„Tačiau lyginant su tuo, kas buvo 2007–2008 m., kai Lietuvos ekonomika buvo išbalansuota, nekilnojamojo turto rinka perkaitusi, o žmonės gyveno ne pagal galimybes, dabar nieko panašaus nėra, todėl prognozuojama švelni recesija“, – komentavo N. Mačiulis.
Nors ekonomikos tendencijas prognozuojantys ekspertai kalba apie rudenį pramonei gresiančius sunkumus, Panevėžio darbdaviai mato ne prognozuojamą recesiją, o plėtros galimybes ir daugiau darbo vietų panevėžiečiams. scanpics.com nuotr.
Didieji Panevėžio darbdaviai mato priešingą situaciją, nei piešia ekonomikos prognozių sudarytojai. Verslo nuomone, reikėtų kalbėti ne apie ekonomikos vėsimą, o apie susibalansavimą ir netgi spartų augimą.
Panevėžyje apie 1600 darbuotojų turinčios bendrovės „AQ Wiring Systems“ direktorius Nerijus Olšauskas teigė, kad nei energinių išteklių krizė, nei nerimas dėl geopolitinių įvykių nesustabdė įmonės planuoto augimo.
„Ekonominė situacija priklauso nuo pramonės šakos ir pačios įmonės verslo plano, bet mes nematome jokių sulėtėjimų, tik augame ir plečiamės. Turime užsitikrinę ilgalaikius projektus su klientais. Mes netgi recesijos situacijoje išgyvename ilgalaikį augimo etapą“, – komentavo N. Olšauskas.
Vien per pastaruosius metus „AQ Wiring Systems“ darbuotojų skaičius išaugo nuo 800 iki 1600. Ir šiuo metu ieškoma naujų darbuotojų – pirmuoju etapu planuojama įdarbinti apie 170, vėliau jų reikės dar daugiau. Būtent darbuotojų trūkumą vadovas įvardija kaip didžiausią iššūkį.
„Prieš metus Panevėžyje pasistatėme naują gamyklą, bet jau esame užsipildę. Žvelgdami į ateitį, planuojame savo gamybinį plotą didinti dar apie 40 proc. Turime klientų pasitikėjimą, jie pasiryžę duoti dar daugiau užsakymų. Turime visus įrenginius, technologijas, nuo didesnės plėtros mus stabdo tik darbuotojų trūkumas. Lietuvoje niekas tokių darbuotojų neruošia, mes priimame žmones be jokios kvalifikacijos, patys juos išmokome, o tai ilgas procesas“, – pasakojo N. Olšauskas.
Plėstis planuoja ir unikalias elektrotechnikos sistemas laivams bei pramonei gaminanti Panevėžio pramonės įmonė „Harju Elekter“.
Jos direktoriaus Tomo Prūso teigimu, per metus jų augimas šoktelėjo pusantro karto.
Šiuo metu „Harju Elekter“ dirba apie 350 darbuotojų, šiemet planuojama priimti dar apie keturiasdešimt.
„Matome horizontą toli kaip niekad – dabar užsakymų turime beveik trejiems metams į priekį. Niekada taip nebuvo“, – tvirtino T. Prūsas.
Jo teigimu, augimą planuoja beveik visa Lietuvos inžinerijos pramonė, sukurianti apie 20 proc. Lietuvos eksporto.
Tą galima paaiškinti: pagaliau po pandemijos susitvarkė tiekimo grandinės. Įmonės didina gamybos pajėgumus ir atveža pramonei reikalingus komponentus, kaip buvo žadėta. Paskutiniai dveji metai buvo pardavėjų metai – galėjo patys rinktis, kam parduoti, nes norinčiųjų nusipirkti buvo gerokai daugiau nei gebančių parduoti. Dabar, pasak T. Prūso, viskas stojasi į savo vietas ir to nereikėtų vadinti recesija.
„Mano manymu, rinkoje vyksta tik pasikalibravimas, bet ne recesija. Yra įmonių, kurios patiria sunkumų, bet tai dažniausiai pasekmė nesutvarkytų procesų, vadybos klaidos“, – mano T. Prūsas.
T. Prūso nuomone, pramonės įmonių patiriami sunkumai dažniausiai yra pasekmė nesutvarkytų procesų ir vadybos klaidų. P. Židonio nuotr.
Pandemiją išgyvenę mažesni Panevėžio verslai tvirtina irgi į ateitį žvelgiantys optimistiškai.
Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminančios bendrovės „Soltera“ direktorius Dainius Spirikavičius pasakoja dar praėjusį rudenį buvę priversti stabdyti gamybą, mat dėl pabrangusių dujų ir elektros dirbti tapo nuostolinga.
„Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją buvo pašokusios nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų. Vadovas kaip vieną iš išeičių nuo gresiančio bankroto matė tik iškelti gamybą į Lenkiją.
Tačiau pasilikusi Lietuvoje įmonė dabar planuoja tolesnę plėtrą Panevėžyje. Bendrovė investavo į suskystintų dujų talpyklą.
„Mėnesiui buvome sustabdę gamybą dėl rekordiškai pabrangusių energijos išteklių, jau buvo kilę minčių keltis į Lenkiją. Dabar tokių planų nebėra. Mūsų užsakymų nemažėja, laikomės stabiliai ir tikimės, kad bus tik geriau. Ekonomistų prognozės mūsų negąsdina“, – sako D. Spirikavičius.
Šioje bendrovėje dirba trys dešimtys darbuotojų. Artimiausiu metu įmonė planuoja įdarbinti dar apie dešimt.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas sako, jog nerimo ženklų atskiruose pramonės sektoriuose jaučiama dar nuo rudens.
Prasčiausiai sekasi baldų įmonėms, ypač toms, kurios baldus gamina nebrangiam segmentui – jų gamybos apimtys sumažėjo visu trečdaliu, kai kurių – net per pusę.
Sulėtėjimą jaučia ir kai kurios įmonės, susijusios su statybos sektoriumi, pavyzdžiui, konstrukcijų, tvirtinimo detalių, grindų gamintojai.
„Turime visus įrenginius, technologijas, nuo didesnės plėtros mus stabdo tik darbuotojų trūkumas.“
N. Olšauskas
„Per pandemiją žmonės susiremontavo namus, pasistatė tvoras ir terasas, natūralu, kad namų apyvokos daiktų tiek nebereikia. Bet, pavyzdžiui, glaistų gamybos įmonės savo darbo apimčių nemažina, dirba kaip dirbusios. Inžinerijos pramonė, gaminanti įvairius komponentus mašinų pramonei, taip pat miško pramonė užsakymų turi iki pat vasaros pabaigos“, – kalbėjo M. Gudas.
Nors kai kurie sektoriai išties susiduria su tam tikrais iššūkiais, M. Gudo nuomone, didesnių pokyčių darbo rinkoje tikrai neturėtų būti.
Šiuo metu Lietuvoje didžiulis darbuotojų trūkumas ir geri specialistai, ar bus geri, ar blogi laikai, pasak verslo atstovo, bus saugomi kaip akies vyzdys.
„Pavienių atleidimų, ypač kai žmonės buvo įdarbinti laikinai, tikrai gali būti. Bet geriems specialistams likti be darbo tikrai negresia. Įmonė tokius žmones laikys iki pat galo“, – įsitikinęs asociacijos prezidentas.
Augant paskolų palūkanoms, su sunkumais susiduria ne tik gyventojai, paėmę būsto paskolas, bet ir verslai.
Anot M. Gudo, investicijas ir plėtrą planuojančios įmonės atsakingiau vertina skolinimosi galimybes, nes esant tokioms palūkanoms investicijų atsiperkamumas gerokai sumažėjo.
O jeigu dar ir ekonomika lėtėja, rizikingesnis tampa ir paskolų grąžinimo klausimas.
Nerimą kelia ir planuojamos mokesčių reformos. O jeigu pramonė neinvestuoja, tai ir su ja susiję sektoriai – statybų, logistikos, maisto, energetikos negauna užsakymų.
„Natūralu, kad dalis įmonių, jeigu ir planavo investicijas, dabar laukia, kas bus toliau. Tačiau nesu didelis pesimistas. Nors šiandieninė situacija kelia rūpestį, verslai lankstūs, mūsų verslininkai ne kartą parodė išmonę ir gebėjimą prisitaikyti prie bet kokių sąlygų“, – pabrėžia M. Gudas.
Sakoma, kad kiekviena krizė atveria naujų galimybių.
Vis daugiau Vakarų Europos įmonių savo gamybą iš Kinijos grąžina atgal į Europą. Lietuviai taip pat nesėdi rankų sudėję ir ieško, kaip praradimus paversti atradimais ir naujomis rinkomis.
„Tikiu, kad jau šių metų rudenį investicijos ieškant naujų rinkų, perorientuojant savo veiklą duos didesnių rezultatų. Didesnio ekonomikos krestelėjimo nematyčiau. Gal recesija užsitęs ilgiau, bet viskas priklausys, kiek ilgai tam būsime sukaupę lašinių“, – mano M. Gudas.
