-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Neramios kojos – tai jutiminis ir judėjimo sutrikimas, sukeliantis dirginimo, dūrimo, skausmo pojūčius kojų raumenyse. Paprastai simptomai pasireiškia fiziškai ar psichiškai pavargusiems žmonėms, ramiai sėdint ar gulint.
Nors neramių kojų sindromas gana dažna liga, žmonės apie ją vis dar žino labai mažai, todėl yra linkę painioti su įvairiais kojų kraujagyslių sutrikimais, kartais net klaidingai savavališkai gydytis.
Neramių kojų sindromas
Kai užvaldo intensyvus ir nenumaldomas poreikis judinti kojas, rodos, norisi lipti sienomis. Dažniausiai nemalonūs ir skausmingi pojūčiai kojose atsiranda gulint lovoje ir bandant užmigti, važiuojant automobiliu, ramiai sėdint kine ar teatre, žiūrint televizorių. Pradėjus vaikščioti šie pojūčiai susilpnėja ar išnyksta. Tai neramių kojų sindromo, lėtinės jutiminės motorinės ligos požymiai. Nemaloniausia yra tai, jog apie 90 procentų sergančiųjų ir nesigydančiųjų neramių kojų sindromas (NKS) sukelia ilgalaikę nemigą naktį, nuolatinį mieguistumą dieną, nuovargį ir net depresiją.
Nors neramių kojų sindromas gana dažna liga, tačiau žmonės apie ją žino visai mažai ir linkę painioti su įvairiais kojų kraujagyslių sutrikimais, kartais net klaidingai savavališkai gydytis.
Bene pagrindiniai šios nemalonios ligos požymiai iš esmės atrodo visai nekalti: pasireiškia kojų sunkumas, niežėjimas, kojas tarsi bado adatėlėmis, jos linkusios stingti, o svarbiausia – dažnai aplanko priverstinis ir nekontroliuojamas noras kojas judinti. NKS pasitaiko gana dažnai: 6–15 proc. asmenų, vyresnių nei 18 m. ir 25 proc. – vyresniems nei 65 m., kartais ir vaikams.
Ligos priežastys
Apie neramių kojų sindromo priežastis galima šnekėti daug, tačiau vienos konkrečios dar niekas neįvardijo. Manoma, kad raumenyse susikaupia medžiagų apykaitos produktai, kurie dirgina nervų galūnėles. Kita teorija aiškina, kad trūksta endorfinų – vidinių narkotinių medžiagų, ar ląstelės tiesiog joms nejautrios. Neramių kojų sindromas gali atsirasti dėl geležies trūkumo, mažakraujystės, magnio, folio rūgšties, vitamino B12 nepakankamumo, inkstų, skydliaukės ligų, Laimo ligos, diabeto, reumatoidinio artrito, šokolado, alkoholinių gėrimų ir gėrimų su kofeinu vartojimo, rūkymo. Svarbus ir paveldimumas – net 70 procentų nuo šio sindromo kenčiančių vaikų vienam iš tėvų vaikystėje buvo neramių kojų sindromas, o 16 procentų – abiem. NKS išsivystyti nemažos reikšmės turi galvos smegenų dopaminerginių neuronų (jie gamina dopaminą) baltymų ir receptorių pažeidimas. Nukenčia jų funkcija, vystosi NKS simptomai. Ligai pasireikšti gali turėti įtakos galvos smegenų pagumburio hormonų trūkumas. Todėl sergant NKS gali pasireikšti širdies ritmo ar miego sutrikimai, kraujospūdžio svyravimai.
Ligos eiga
Neramių kojų sindromą pirmą kartą aprašė Tomas Vilis 17 amžiuje. 1940 metais jo simptomus gerai išstudijavo ir suteikė pavadinimą švedų neurologas Karis Ekbomas.
Priverstinį norą judinti kojas dažniausiai lemia nemalonūs pojūčiai jose. Ligos pradžioje nemalonūs pojūčiai ligonį vargina tik naktį, o ligai pažengus, jie atsiranda ir dieną. Todėl toks ligonis negali ilgiau pasėdėti nejudėdamas. Jis negali ramiai atsisėdęs pavalgyti, skaityti, rašyti. Siekdamas išvengti nemalonių pojūčių, ligonis instinktyviai ima vaikščioti ir tiki, kad bus geriau. Deja, ne visiems vaikščiojimas padeda.
Ypač sunki ligos forma yra kai liga prasideda vyresniems negu 50 m. asmenims. Daugumai ligonių būdinga natūrali neramių kojų sindromo eiga. Pirminis NKS yra lėtinė progresuojanti liga. Antrinį neramių kojų sindromą lemia kitos ligos: inkstų nepakankamumas, anemija. Gydant šias ligas, NKS simptomai mažėja. Neramių kojų sindromas paūmėti gali ir dėl nėštumo.
Sergantiesiems šiuo sindromu būdingi miego sutrikimai. Ligoniai dėl nemalonių pojūčių yra priversti lovoje judėti ar atsikėlę vaikščioti. Ypač miego sutrikimai būdingi sergantiesiems vidutinio sunkumo ar sunkia NKS forma.
Šis negalavimas gali varginti ir vaikus. Jiems, kaip ir suaugusiesiems, būdingi 4 diagnozės kriterijai. Tačiau vaikai, ypač maži, nemoka papasakoti apie nemalonius pojūčius kojose. Todėl juos apibūdina kaip kojų skausmą, kutenimą, voro ar musės bėgiojimą, norą bėgti ir kt. Tačiau gydytojas turėtų atkreipti dėmesį į vaiko miego sutrikimus, šeiminę anamnezę, kojų judesius miegant (ne mažiau kaip 5 kartus per valandą). 40 proc. suaugusiųjų teigia, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė dar vaikystėje.
Būtina gydytojo konsultacija
Diagnozuojant neramių kojų sindromą, būtina bendra ligonio apžiūra bei apklausa. Ar norisi judinti kojas esant nemaloniems jutimams? Ar pagerėja jas judinant? Ar nemalonūs jutimai ir kojų judesiai atsiranda esant ramybės būsenos? Ar pablogėja naktį ir vakare? Ar norisi miego dieną?
Taip pat atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatomas geležies kiekis serume. Būtina neurologo konsultacija ir tyrimai, siekiant atmesti polineuropatiją, radikulopatiją, neuropatiją, mialgiją, kojų mėšlungį, artritus, neuroleptikų ar alkoholio sukeltus požymius ir kitas ligas. Neurologas padės diagnozuoti ligą, jos priežastis ir skirs tinkamą gydymą. Ligoniams gydyti taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės.
Medikamentinis gydymas, kurį skiria tik gydytojas, ypač svarbus. Vaistų grupių gana daug. Tai dopaminerginiai preparatai, vaistai nuo traukulių, narkotiniai (opioidiniai) analgetikai, sedatyviniai narkotiniai preparatai. Geriausią efektą duoda ir dažniausiai skiriami dopamino agonistai. Jei neramių kojų sindromą sukelia kitos ligos (diabetas, anemija), būtina jas gydyti. Gydant pagrindinę ligą būklė gerėja.
Kai nežinoma, kas sukėlė ligą, sergantiesiems patariama atsisakyti alkoholio, nepiktnaudžiauti kofeinu, mesti rūkyti. Rekomenduotina vartoti magnio, geležies, folio rūgšties papildų.
Nemedikamentiniu gydymu galite užsiimti ir namuose. Patartina daryti gydomosios mankštos pratimus kojoms, kojų masažą. Problemiškoms kojoms padės kontrastingas dušas: kintant temperatūrai kraujagyslės treniruojamos – plečiasi ir traukiasi, išbandykite karštas ar šaltas kojų voneles prieš miegą.
Rekomenduojamos fizioterapinės procedūros, akupunktūra, periodinė elektrinė nervų stimuliacija, analgino elektroforezė ir kt.
Pagalba sau
Sau padėti galite dažniau pagulėdami taip, kad jūsų kojos būtų aukščiau už širdį – tuomet kraujas ims tekėti širdies link. Net darbe padarę pertrauką galite trumpam užsikelti kojas. Venkite ilgalaikio sėdimo ir stovimo darbo, daugiau judėkite.
Pradėkite valgyti kuo daugiau skaidulinio maisto, kad neužkietėtų viduriai. Tinka pusryčių košė su sėlenomis, obuoliai ir kriaušės (su žievelėmis), pupos ir neskaldyti grūdai. Įtampa, susijusi su vidurių užkietėjimu, trukdo ištekėti kraujui, įsitempia kojų venos.
Tris mėnesius du kartus per dieną patartina vartoti paprastųjų kaštonų užpilą. Sumaltus kaštonų vaisius užpilkite šiltu vandeniu ir palaikykite parą, kartkartėmis pamaišykite, paskui nusunkite ir gerkite. Augalą rekomenduoja specialistai, tikinantys, kad tuomet kraujagyslės tampa elastingesnės, sustiprėja venų vožtuvai. Po trijų mėnesių kaštonus vartokite kartą per mėnesį.
Valgykite maistą, turintį magnio. Magnis padeda atpalaiduoti kraujagysles ir taip sumažina kraujo spaudimą. Magnio randama žalios spalvos lapinėse daržovėse, taip pat kanapių ir ispaninio šalavijo sėklose bei kai kuriuose riešutuose. Jūros daržovės taip pat turi daug magnio, tik problema ta, kad dėl jūrų ir vandenynų užterštumo daržovės gali turėti sunkiųjų metalų ir kitų toksiškų darinių.
Papildykite organizmo geležies atsargas. Daugiau geležies yra raudonoje mėsoje, žuvyje, kiaušinių tryniuose, pupelėse, burokėliuose, granatuose, tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse.
Prieš miegą išgerkite puodelį putino žievės, ramunėlių ar verbenų arbatos. Skanaudami arbatą, į ją įberkite citrinų žievelių. Jose yra flavonoidų grupės medžiagos rutino, padedančio išvengti smulkių kraujagyslių pažeidimo. Kasdien gerkite vitamino C su flavonoidais. Vitaminas padeda išsaugoti stiprų jungiamąjį audinį, laikantį venas. Flavonoidai padeda absorbuoti vitaminą C.
Gerai veikia specialus gelis, kurio sudėtyje yra heparino, gerinančio kraujotaką ir slopinančio uždegimą, taikomas esant kojų sunkumui, tinimui, venų uždegiminei patologijai, susijusiai su vidaus ligomis arba kraujagyslių chirurgija. Padeda ir kompresinės (elastinės) kojinės, kurios skirstomos į keturias klases. II klasės kojinės – dažniausiai rekomenduojama kompresinės terapijos priemonė. Tai išeitis nėščiosioms, sergančioms venų varikoze, vaisiui augant.
Rinkitės žemakulnius, patogius batelius – juos avėdami mankštinsite blauzdų raumenis, o tai padės pumpuoti kraują kojose aukštyn.
Parengė K.JUŠKAITĖ
