-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Istorinio siauruko, bėgančio iš Panevėžio į Linkuvos pusę, buvusiam šeimininkui Siaurojo geležinkelio klubui paskelbus bankrotą, apleistą, vietomis netgi avarinės būklės, bet visgi istorinį turtą varžytynėse įsigijo Radviliškyje registruota žemės ūkio ir gamtos apsaugos sektoriuje veikianti bendrovė „Miruta“.
Įmonės atstovo Arvydo Stasiulaičio teigimu, nupirktas tik siaurojo geležinkelio ruožas be jam priklausančių pastatų.
Bankroto administratorius elektroninės varžytynėse šiuo metu tebepardavinėja kitą Siaurojo geležinkelio klubo turtą – apleistą krovinių aikštelę Pasvalyje – už 300 eurų pradinę kainą ir Pasvalyje esantį vandentiekio bokštą, už kurį prašoma 580 Eur.
Naujasis apleistos siauruko atšakos savininkas geležinkelį, kuriuo seniai nebekursuoja traukiniai, nusipirkęs už kone 1500 kartų mažesnę kainą, nei bankroto administratorius tikėjosi gauti paskelbęs pirmąsias varžytynes dar praėjusių metų vasarą.
„Iš pradžių tą geležinkeliuką pardavinėjo labai brangiai – už 4,4 mln. Eur. Antrose varžytynėse nukrito milijonu – iki 3,4 mln. Eur, o trečiose pradinė kaina jau tesiekė 3000 Eur. Galvojome, kad klaida įsivėlusi. Bet viskas teisinga – svarbiausia sulaukti pirkėjų, o kuo mažesnė suma, tuo jų daugiau, tada jau kaina kyla“, – pasakoja A. Stasiulaitis.
Į elektronines varžytynes registruojama per Registrų centrą ir dalyviai nemato, kiek jose yra užsiregistravusiųjų.
Pasak A. Stasiulaičio, sprendžiant iš to, kad kaina varžytynėse kilo, jose dėl pigiai pardavinėjamo siauruko varžėsi tikrai daugiau nei du dalyviai.
Naujasis savininkas teigia apie šiuo metu vargingai atrodančio siauruko perspektyvą konkrečiau kalbėti galėsiantis, kai bus baigti tvarkyti žemės reikalai.
„Šitam siauruko ruožui nepriskirtas žemės sklypas. Pateikėme prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, kad suformuotų sklypus arba nuomoti, arba įsigyti. Kai bus patvirtinta žemės nuosavybės forma – nuomos arba išpirkta, pradėsime tvarkyti ir tuos sklypus, ir patį geležinkeliuką išlaisvinsime nuo apžėlusios augmenijos, krūmokšnių. Dabar tas siaurukas baisiai apžėlęs, kai kuriose vietose ir išvogtas, jam reikalinga kompleksinė revizija“, – pasakojo A. Stasiulaitis.
Naujasis šio kultūros paveldo savininkas abejoja, ar būtų verta bandyti iš mirusiųjų prikelti seniai likimo valiai paliktą siaurąjį geležinkelį, vedantį nuo Panevėžio iki Linkuvos.
Į kitą pusę vedantis siauruko ruožas nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone šiandien, nors sėkmingai veikia, tačiau jį valdanti viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, svarsto A. Stasiulaitis, vien iš turistų, negaudama dalininkų dotacijų, irgi neišgyventų.
„Nemanau, kad būtų toks didelis poreikis ekskursijų siaurojo geležinkelio traukinukais, kai jie po visą Lietuvą kursuotų. Metų metus tęsėsi siauruko bėgių vagystės. Dabar viską atstatyti būtų grandiozinis darbas ir jis neatsipirktų“, – neabejoja naujasis apleisto ruožo šeimininkas.
A. Stasiulaičio nuomone, pajamas generuotų ne pats siaurukas, o sklypai šalia jo.
„Mes tuos sklypus ir sutvarkytume, ir įdirbtume. Kultūros paveldo departamente mūsų klausė, per kiek laiko sutvarkytume. Atsakėme, kad jei per vieną sezoną neįveiktume, tikrai sugebėtume per du – iškirstume krūmus, išrautume šaknis, kur buvo dirbama žemė, padarytume dirbamą. Taip ir geležinkeliuką atidengtume. Bet kol neturime žemėtvarkininkų atsakymo, negalime nieko planuoti“, – kalbėjo „Mirutos“ atstovas.
Verslininkas labiausiai nuogąstauja, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas gali būti toks, jog valstybės žinioje esančiuose sklypuose greta siauruko nebus galima jokia žemės ūkio veikla.
A. Stasiulaitis teigia iš Nacionalinės žemės tarnybos gavęs atsakymą, kad formuojant sklypus gali būti numatyta ir konservacinė žemės paskirtis.
„Jei užkonservuotų, neturėtume teisės su ja nieko daryti. Beliktų pakelti rankas ir leisti gamtai pabaigti daryti savo darbą. Bet jei būtų siaurukui priskirti žemės ūkio paskirties sklypai, mums atsivertų galimybė žemės ūkio veiklai“, – teigia verslininkas.
Dar devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje per Šiaurės Lietuvą driekęsis siaurukas buvo padalytas į dvi dalis.
Iš dalies valstybės finansuojama įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ iki šiol kviečia į pažintines ir pramogines keliones siauruku iš Anykščių ir Panevėžio.
O kita siaurojo geležinkelio atkarpa – Panevėžio rajono–Biržų–Pasvalio–Pakruojo ruožas – seniai nutilęs: krovinių ir keleivių vežimas nutrauktas, stotys – parduotos, jokia kita veikla neišvystyta. Šį ruožą beveik prieš dešimtmetį už simbolinį vieną eurą iš „Lietuvos geležinkelių“ įsigijo viešoji įstaiga Siaurojo geležinkelio klubas, nusiteikęs atgaivinti daugiau kaip šimtmetį po šiaurinę Lietuvą kursavusį traukinuką.
Bet planai nepajudėjo iš vietos, siaurukas nyko, o paties klubo egzistavimas baigėsi bankrotu.
G. Kartano nuotr.
Kone tris dešimtmečius neeksploatuoto siaurojo geležinkelio būklė dabar apgailėtina – vietomis taip apleistas, kad net sunku buvo įžiūrėti čia besant bėgius. Jie ne tik nebevažiuojami, bet net ir nebepereinami: apaugę medžiais, krūmokšniais, vietomis bėgiai išvogti metalo medžiotojų.
1996-aisiais Aukštaitijos siaurasis geležinkelis nuo pat Linkuvos Pakruojo rajone iki Rubikių Anykščių rajone paskelbtas kultūros paveldu.
Diskusijas, ar tikrai šio statuso verta apleista, niekieno neprižiūrima siauruko atkarpa, nuo Panevėžio vedanti Linkuvos link, išjudino pernai Panevėžio rajone kilęs ažiotažas dėl europinio geležinkelio vėžės „Rail Baltica“.
Išgirdę, kad dėl greitiesiems traukiniams skirtos vėžės, užsuksiančios į Aukštaitijos sostinę, Panevėžio rajone teks aukoti 53 pastatus, rajono gyventojai pasipriešino tokiam planui.
Visgi Susisiekimo ministerija ir projekto rengėjai rado kompromisą – „Rail Balticos“ vėžę patraukti arčiau apleisto siaurojo geležinkelio. Šitaip europinė geležinkelio vėžė nutoltų nuo sodininkų bendrijos „Šilas“ ir būtų išsaugoti bent 23 pastatai iš numatytųjų nugriauti.
Tada imta svarstyti, ar verta visą siaurąjį geležinkelį vertinti kaip kultūros paveldą.
Dabar atrodo, kad „Miruvos“ įsigytoji apleista siauruko atkarpa išsaugos tokį reikšmingą statusą. Vis dėlto jos laukia pokyčiai.
„Radome tokį sprendimą, kad kultūros paveldo statuso nenaikiname. Tik tam tikrame ruože bus į šoną, daugiau į šiaurės rytų pusę, pastumtas ir suformuotas pylimas. Taip bus išsaugotas ir siaurojo geležinkelio tiltas. Projektuotojai dabar dėlioja. Jei kada nors reikėtų atkurti ar siauruką, ar dviračių taką, ar dar ką, tai tas ruožas kultūros paveldo statuso nebus praradęs“, – „Sekundei“ teigė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
