Kiekvieną savaitgalį nuo dešimtos vakaro iki maždaug pusės pirmos nakties kelios dešimtys panevėžiečių leidžiasi miesto gatvėmis dviračiais. O. BECEVIČIAUS ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Į miestą sugrąžino naktinėjimus ant dviračių

Į miestą sugrąžino naktinėjimus ant dviračių

Į Panevėžį po ketverių metų vėl sugrįžo populiarūs naktiniai pasivažinėjimai dviračiais.

Jų organizatorius iš emigracijos sugrįžęs Ovidijus Bacevičius džiaugiasi per tą laiką mieste pagerėjusia dviračių infrastruktūra ir dėl to, kad panevėžiečiai pamėgo šią transporto priemonę.

„Geriau už Panevėžį – nerasi“, – taip socialiniame tinkle prisistato netrumpą laiką svetur gyvenęs Ovidijus.

Kaskart skirtingas maršrutas

Kiekvieną savaitgalį nuo dešimtos vakaro iki maždaug pusės pirmos nakties kelios dešimtys panevėžiečių leidžiasi miesto gatvėmis dviračiais.

Grojanti muzika, ramūs pokalbiai, žybčiojančios lemputės traukia vėlyvų praeivių akį.

Naktinėtojų, pavadintų naktine kritine mase, pirmasis važiavimas Aukštaitijos sostinėje organizuotas 2020-aisiais.

Pasak jų iniciatoriaus O. Bacevičiaus, toks renginys kilęs iš JAV. Maždaug prieš du dešimtmečius į tokias protesto akcijas rinkdavosi dviratininkai ir reikalaudavo geresnės infrastruktūros. Ši mintis pasklido po visą pasaulį. Dabar važinėjama ne protestuojant, o savo malonumui.

Po septynerių emigracijoje praleistų metų sugrįžęs į gimtąjį miestą Ovidijus Bacevičius tvirtina: „Geriau už Panevėžį – nerasi.“ ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Po septynerių emigracijoje praleistų metų sugrįžęs į gimtąjį miestą Ovidijus Bacevičius tvirtina: „Geriau už Panevėžį – nerasi.“ ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

„Tai yra puiku! Praėjusį sykį važiavo 85 dalyviai“, – džiaugiasi Ovidijus.

Naktį pasivažinėti dviračiais susirenka įvairaus amžiaus žmonės – nuo vaikų iki senjorų. Visi turi tvarkingą dviratį su priekyje ir gale degančiomis lemputėmis, vilki šviesą atspindinčią liemenę. Kaskart jie važiuoja skirtingu maršrutu ir numina apie 20 kilometrų.

„Visada pabrėžiu: čia – ne sporto renginys. Tai – pramoga, kad žmonės mėgautųsi, bendrautų, pasiklausytų muzikos, pamatytų miesto grožį ir bevažiuodami dviračiu tiesiog iš vidaus šoktų“, – sako O. Bacevičius.

„Labai džiaugiuosi savo miestu, savo vieta, savo šalimi. Nebesinori kažkur pabėgti.“

O. Bacevičius

Keliai vedė per Europą

Iš Šilagalio kilęs vaikinas pasakoja kiek save pamenantis, visada važinėjantis dviračiu.

Apie septynerius metus gyveno užsienyje ir ten naudojosi šia transporto priemone.

O. Bacevičius mokėsi Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje, Vytauto Mikalausko menų mokykloje, Juozo Miltinio gimnazijoje. Būdamas vos septyniolikos kūrybingas ir muzikalus vaikinas įstojo į Glosterio kolegiją Jungtinėje Karalystėje studijuoti muzikos. Čia besimokant teko dirbėti ne vieną darbą, tarp jų ir maisto išvežiotojo, tad sėdo ant dviračio.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Galerija

Vėliau kurį laiką gyveno Latvijoje – dirbo gidu Rygoje ir savanoriavo pagal „Erasmus“ programą Lietuvos pasienyje esančiame Vainiaudos miestelyje.

Ovidijus pasakoja turėjęs svajonę išmokti latvių kalbą. Aktyvus vaikinas Latvijoje subūrė alternatyvios muzikos grupę „Beautiful Mess“ (lietuviškai būtų „Graži terlionė“).

Vėliau meilės keliai nuvedė į Vokietiją.

Maždaug prieš tris mėnesius po daugiau nei trejų ten praleistų metų O. Bacevičius grįžo į Panevėžį ir labai tuo džiaugiasi.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Svajonių darbo vieta

Iš Vokietijos Ovidijus parsigabeno beveik visus savo muzikos instrumentus. Ten dar liko tik kanklės.

„Muzika niekur nedingo. Atsivežęs vėl noriu pradėti groti, muzikuoti“, – nusiteikęs O. Bacevičius.

Vaikinas groja elektrine gitara, ukulėle, havajietišku instrumentu, primenančiu miniatiūrinę gitarą, kanklėmis. Pastarieji du instrumentai jam labiausiai prie širdies.

„Tai – ypatingi instrumentai. Gitarą pažįsta visi, o ukulėlė yra kažkas tokio. Nors ji gana populiarus instrumentas, bet dalis tokio nėra matę, nustemba, ką galima groti“, – šypsosi muzikalus dviratininkas.

Ovidijus juokauja, kad nežinia iš kur dar atsirado noras piešti. Tėvų namuose ant išorinių pastatų sienų išpiešė grafičius. Jo darbų yra ir Panevėžyje,

Dar tebegyvendamas užsienyje sugrįždavęs į gimtąjį kraštą O. Bacevičius pasakoja kaskart vis išvysdavęs gerų pokyčių.

„Sugrįžęs dažnai pažiūrėdavau į muziejų, kaip kyla jo sienos. Ir niekada nenutuokiau, kad čia dirbsiu. Labai džiaugiuosi, kad tokioje nuostabioje, meniškoje vietoje dirbu, sulaukiame  užsieniečių, ypač daug latvių. Čia galiu tobulinti ir savo latvių kalbą“, – džiaugiasi Ovidijus, dabar dirbantis „Stasys Museum“ parodų asistentu.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Galerija

Panevėžyje geriausia

Po septynerių emigracijos metų savo socialinių tinklų paskyroje O. Bacevičius parašė: „Geriau už Panevėžį – nerasi.“

Pašnekovas tvirtina, kad, palyginti su kitomis šalimis, Panevėžys turi labai daug pliusų. Vaikinas pasakoja Anglijoje gyvenęs Glosteryje, o Vokietijoje – Zygene. Šie miestai savo dydžiu labai panašūs į Aukštaitijos sostinę.

„Jie tokių pliusų kaip Panevėžys neturi. Pas mus kiek paplūdimių, didžiulis privalumas miestui centre esanti Senvagė“, – mano O. Bacevičius.

Anot jo, nors Zygene per miestą teka upė, tačiau joje draudžiama maudytis. Ten galima maudytis tik mokamuose baseinuose. Kad atsigaivintų natūraliame vandens telkinyje, tekdavo tolokai važiuoti.

„Vokietijoje tiek daug suvaržymų, taisyklių. Ir patys vokiečiai jų labai laikosi. Kol neišvykstame kitur, nesuprantame, kiek turime ir laisvės, ir gėrio, ir nuostabių dalykų. Vien teatrų kiek daug Panevėžyje! Kad tokio dydžio mieste būtų net keturi teatrai, nelabai rasi“, – tikina Ovidijus.

Grįžęs į savo kraštą vaikinas sako norintis čia įleisti šaknis.

„Labai džiaugiuosi savo miestu, savo vieta, savo šalimi. Nebesinori kažkur pabėgti“, – teigia Ovidijus.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Yra kur stengtis

O. Bacevičius sako pastebintis, kad Panevėžyje gerėja ir dviračių infrastruktūra.

Visgi, anot jo, miestui dar yra kur pasistengti.

Didelę dalį Europos apkeliavęs vaikinas dviratininkų rojumi vadina Olandiją.

Ten ne tik geri takai, bet ir apgalvota, kad dviratininkai netrukdytų pėstiesiems ir automobiliams.

Anot jo, net Vokietijos mieste Miunsteryje, kuris yra šios šalies dviračių sostinė, infrastruktūra nusileidžia olandiškai.

„Olandijoje net mačiau, kad kai kuriose sankryžose padaryti žiedai tik dviračiams. Panevėžyje privažiuoji sankryžą ar žiedą ir dviračių takas dingsta. Projektuotojams yra apie ką pamąstyti, bet džiaugiuosi, kad infrastruktūra po truputį gerėja“, – sako jis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų