-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokį trumpą ekspozicijos gyvavimą jos autorius, iki 2022-ųjų vasario dirbęs Vinycioje informacinių technologijų specialistu, aiškina tuo, kad karas, kuriame viskas vyksta žaibiškai, išmokė greitų sprendimų. Tereikia sekundės, kad griūtų pastatai, žūtų žmonės, keistųsi likimai.
Po šešiasdešimties minučių, per kurias panevėžiečiai turėjo galimybę išvysti Volodymyro Lapšovo kūrinius, paroda iškeliavo į kitus Europos miestus.
Su V. Lapšovu bendravome šiam neįtikėtinai greitai Bendruomenių rūmų fojė statant molbertus su darbais ir juos pridengiant šalių, kurios padeda kovojančiai Ukrainai, vėliavomis. Kad vėliau, per parodos atidarymą, jas nuėmęs lankytojams atvertų dalelę savo tautos stiprybės ją ištikusios tragedijos akivaizdoje.
Ekspozicijoje, kurią pats V. Lapšovas vadina performansu, – dvidešimt paveikslų. Kiekvienas sukurtas iš pusantro tūkstančio medinių kubelių. Per juos atgyja įvairių autorių fotografijos, įamžinusios Rusijos pradėto karo didvyrius ukrainiečius. Tarp jų – Ukrainos kariuomenės vadas, kariai, medikai, savanoriai. Taip pat civiliai, vaikai.
Ne vienas iš esančiųjų paveiksluose jau žuvęs.
Kurti tik po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradėjęs V. Lapšovas vadina save menininku mėgėju.
Kiekvieną nuotrauką padalijęs į fragmentus, kruopščiai juos kėlė ant medinių kaladėlių ištapydamas penkias iš šešių plokštumų. Taip gimė 3D paveikslai, tačiau pats autorius sako juos esant 4D, nes prie trijų matmenų – ilgio, pločio ir aukščio – V. Lapšovas pridėjo ir ketvirtąjį: sielą.
G. KARTANO nuotr.
Parodą dedikavęs „Žuvusiems, gyviems, negimusiems“, kūrėjas iš Ukrainos siekia atkreipti dėmesį į karo padarinius. Juk žuvus jauniems žmonėms, išsiskyrus šeimoms, nutrūkus santykiams, kūdikiai nebeturi galimybės ateiti į šį pasaulį.
Tai, anot V. Lapšovo, dar vienas būdas, kaip agresorės Rusijos yra naikinama jo tauta.
Pats Volodymyras didžiausią siaubą išgyveno tomis dienomis, kai, Rusijai užpuolus Ukrainą, žmoną ir du savo vaikus vežė iki Lenkijos sienos. Vėliau jiems pavyko išskristi į Ameriką ir jau dvidešimt mėnesių, kai vyriškis nemato savo šeimos.
V. Lapšovas girdėjo šimtus panašių istorijų.
„Mane labai paveikė tas ukrainiečių traukimasis nuo karo, – patirtais išgyvenimais dalijosi parodos autorius. – Ypač baisu buvo matyti dešimtis kilometrų pakelėmis einančius, nešulius tempiančius, vaikus vedančius žmones.“
Kadangi nebuvo galimybės privažiuoti iki pat Ukrainos ir Lenkijos pasienio, žmoną su vaikais ir jam teko išleisti pakeliui.
„Į nežinią 35 kilometrus ėjo ir jie“, – prisimena V. Lapšovas. Jis viename savo paveikslų įamžino tokiame pabėgėlių sraute galbūt pasimetusį vaikutį.
„Kautis su priešu paėmus ginklą manęs nepakvietė, tad paėmiau teptuką. Sukūręs parodą, vežioju po laisvas šalis, ją pristatau, o drauge kviečiu paremti mūsų šalį. Suaukotus pinigus skiriu privačia iniciatyva Ukrainoje įkurtai vaikų prieglaudai. Toji prieglauda veikti pradėjo karo metu. Joje nemažai vaikų, kurių tėvai žuvo“, – teigia ukrainietis.
Volodymyro Lapšovo paroda Panevėžio bendruomenių rūmuose truko vos vieną valandą. G. KARTANO nuotr.
V. Lapšovas parodą organizuoja savo lėšomis. Kreipęsis į Vinycios vadovus ir paprašęs tarpininkavimo, jis sulaukė pritarimo, tačiau greitai suprato, kad valdžios smagratis nesisuka taip greitai. O laukti, kol bus susitarta dėl organizacinių dalykų, sako negalėjęs.
„Dabar, vykstant karui, tam tikrai nėra laiko. Tad pats skambinu į miestus, kuriuose ketinu pristatyti savo darbus, gaunu sutikimą, pats savo parodą eksponuoju, pats ją ir pristatau“, – vardijo Volodymyras.
„Kai mano vaikai, o ateityje gal ir anūkai, paklaus, ką aš veikiau per karą, kai Ukraina gynė savo laisvę, turėsiu ką atsakyti.“
V. Lapšovas
Į Panevėžį, Vinycios miestą partnerį, jo darbai atkeliavo iš Liepojos. Prieš tai paveikslus pamatė Rygos, Talino, Helsinkio gyventojai. Dar anksčiau paroda buvo pristatoma Ukrainos miestuose – kaip sako autorius, per kovojančią šalį išvežiota skersai išilgai.
Jo namai – Ukrainos mieste Vinycioje, o pagrindinis V. Lapšovo tikslas – kad parodą pamatytų Europos Sąjungos institucijų Briuselyje bei Strasbūre atstovai. Taip pat jis turi siekį darbus nugabenti į Jungtinių Tautų būstinę JAV.
G. KARTANO nuotr.
V. Lapšovas kurti paveikslus 3D principu sumanė atsitiktinai: pabandė ir pavyko.
Tiesa, laiko kūrybai ukrainietis turi tik naktimis – dienomis savanoriauja ieškodamas lėšų minėtiems vaikų namams.
Studija pavertęs nuosavą garažą, jame sako palydintis saulėlydžius, sutinkantis saulėtekius, girdintis apie oro antpuolius pranešančių sirenų gaudimą bei sprogstančias bombas.
„Kai mano vaikai, o ateityje gal ir anūkai, paklaus, ką aš veikiau per karą, kai Ukraina gynė savo laisvę, turėsiu ką atsakyti“, – pabrėžia vyriškis.
Ukrainiečio darbų parodą lydi širdį draskantys skaičiai – kiek per Rusijos pradėtą karą žuvo Ukrainos vaikų. Atvykus į Panevėžį, jų jau buvo 504.
„Kaip sunku man pildyti šią vaizdinę statistiką, – atvirai kalba Volodymyras. – Juolab kad tai tik oficialūs žuvusių vaikų skaičiai.“
Volodymyras Lapšovas Panevėžyje pristatė paveikslų, sukurtų, kaip jis pats sako, 3D technika ir dar į juos įdėjęs savąją sielą. G. KARTANO nuotr.
Įdėmiai sakantis karo eigą, V. Lapšovas teigia galintis atsakingai pasakyti, jog kovoti ukrainiečiams su agresore padeda 53 pasaulio šalys.
„Žinia, daugiausia pagalbos Ukraina gauna iš didelių ir turtingų šalių, kokios yra JAV ar Vokietija. Tačiau mes, ukrainiečiai, žinome, kad labiausiai Ukrainą yra parėmusios Lietuva, Latvija ir Estija, nes šios šalys atidavė kone visą ginkluotę, kokią turėjo“, – pabrėžia ukrainietis.
Visų šalių vadovus, kurie tik ryžtasi aplankyti kovojančią Ukrainą, ukrainiečiai nuveža į didžiausius Rusijos kariuomenės žiaurumus patyrusią Bučą.
„Tie, kas iki tol tvirtino, jog galima su Rusija tartis, išvydę Bučos vaizdus suvokia, kad susitarimas neįmanomas. Tikiuosi, kad ir išvydusieji mano darbus, kuriuose ne vieno iš įamžintųjų jau nebėra gyvo, žmonės suvoks visą karo siaubą ir tai, kad jokie susitarimai su Rusija neįmanomi“, – sako parodos autorius.
V. Lapšovas prisipažino dažnokai užduodantis sau klausimą, kodėl Rusija užpuolė Ukrainą, ir į tai randantis vienintelį atsakymą: Rusija yra šalis, negalinti pakęsti laisvų žmonių.
„Laisvi, laisvai gyvenimus kuriantys žmonės juos erzina. O dėl to, kad erzina, sumanyta juos naikinti. Ir imta žudyti ukrainiečius, kurių pavergti nepavyksta“, – teigia parodos autorius.
