Gryniesiems brėžia ribą

Sekundė
Daiva SAVICKIENĖ
Verslas
2017.06.21 07:53

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų iki 3 000 eurų riboti atsiskaitymą grynaisiais. Taip esą siekiama kovoti su šešėline ekonomika ir tarptautinio terorizmo finansavimu. Ekonomistai tvirtina, kad tai nebus veiksminga priemonė ir problemų neišspręs.

Siūlyme numatoma ir išimtis. Jeigu yra objektyvių priežasčių, dėl kurių neįmanoma sumokėti kitaip, galima atsiskaityti ir grynaisiais, tačiau apie tai reikia pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atsiskaityti grynaisiais ribojama nemažai ES šalių. Kai kuriose valstybėse ši suma mažesnė, kitose – didesnė. Finansų ministerijos duomenimis, Ispanijoje grynaisiais galima atsiskaityti iki 2,5 tūkst. eurų, Rumunijoje – iki 2,26 tūkst., Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje – iki 1 000, Graikijoje – iki 500 eurų. O Lenkijoje ir Kroatijoje ši suma kelis kartus didesnė – 15 tūkst. eurų, Čekijoje – 14 tūkst., Bulgarijoje – 7,67 tūkst. Latvijoje – 7,2 tūkst., Slovakijoje – 5 tūkst., Belgijoje – 3 tūkst. eurų.

Tokiam ribojimui tiek Lietuvos laisvosios rinkos institutas, tiek Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba nepritaria, o pastaroji ribą siūlo didinti iki 10 tūkst. eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas įsitikinęs, kad tokia priemonė nebus veiksminga kovojant su šešėliu.

„Ji šešėlinės ekonomikos praktiškai nepaveiks. Paprastai šešėlinė ekonomika yra tokia veikla, kai du žmonės arba įmonė ir žmogus susitaria dėl kokio nors sandorio, kuris iš esmės pažeidžia įstatymus. Paprastai abi pusės sutinka su tokiu sandoriu, nes turi naudos, o ji tokia, kad nuslepiami mokesčiai“, – paaiškino jis.

Pasak V. Žukausko, kita šešėlinės ekonomikos veikla – kontrabandinių prekių pardavimas, atsiskaitymas vokeliais – taip pat labai panaši: abi pusės žino ir sutinka dalyvauti nelegalioje veikloje. Tad, jo manymu, atsiskaitymo grynaisiais riba tokių sandorių nepaveiks.

„Juk abi pusės ir taip žino, kad pažeidžia įstatymus. Jie ir anksčiau nepaisė įstatymų, o dabar dar vieno nesilaikys“, – „Sekundei“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

V. Žukausko teigimu, žmonės, norėdami pabėgti nuo mokesčių naštos, pažeidžia įstatymus, tad apribojus atsiskaitymą grynaisiais priežastys nepasikeis. Todėl tokia nuostata įtaką darys ir įstatymų besilaikantiems subjektams.

Įsiveža daugiau

V. Žukausko manymu, 3 000 eurų suma yra per maža. Tuo labiau kad atsiranda nelogiškumo. Pasak ekonomisto, įsivežant pinigus, muitinėje būtina deklaruoti 10 tūkst. eurų, o atsiskaityti grynaisiais siūloma 3 000 eurų riba.

„ Jeigu galima legaliai įsivežti 10 tūkst. eurų, tai logiška būtų leisti ir atsiskaityti tokia suma. Kitaip sakant, 10 tūkst. eurų galėtų būtų atskaitos taškas“, – tvirtino pašnekovas.

V. Žukausko teigimu, pažaboti šešėlinę ekonomiką galima kitomis veiksmingomis priemonėmis, tik jas reikia taikyti vienu metu ir subalansuotai. Visų pirma, priemonės, identifikuojančios žmones. Tai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, muitinės ir panašių institucijų darbas.

„Tos vadinamos represinės, arba identifikavimo ir baudimo, priemonės labai svarbios. Problema ta, kad grynųjų ribojimas toms institucijoms beveik niekaip nepadeda. Šešėliniai sandoriai ir liks šešėlyje. Antra priemonių grupė yra galvoti apie priežastis, kodėl atsiranda šešėlinė ekonomika. Nelegalaus sandorio akstinas – mokesčiai. Kuo daugiau apmokestinama, tuo labiau apsimoka to vengti. Juk neatsitiktinai didžiausias šešėlis yra tose prekių ir paslaugų kategorijose, kurios labiausiai apmokestinamos“, – pažymėjo ekonomistas.

Jo teigimu, pavyzdžiui, Lietuvoje cigaretės apmokestinamos 80 procentų, sudėjus akcizą ir PVM. Darbas Lietuvoje apmokestinamas 40 procentų, tad atsiranda vokelių.

„Reikia padaryti taip, kad šešėlyje veikti neapsimokėtų. Neapsimoka tada, kai nauda maža. O maža tuomet, kai apmokestinimas mažesnis, tad neverta rizikuoti. Antroji priemonė sumažinti šešėlį – reikia padaryti taip, kad veikti būtų paprasčiau ir pigiau, vadinasi, būtina mažinti mokestinę ir reguliavimo naštą“, – aiškino Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Grynieji taps istorija?

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Vyriausybės iniciatyva yra gera, tačiau reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo. Be to, jo teigimu, būtina taikyti ne tik lazdos, bet ir meduolio principą. Kitaip tariant, skatinti, kad elektroninis atsiskaitymas būtų naudingas. Ž. Maurico manymu, jei lėšos gautos ne iš šešėlinės ekonomikos, nėra jokių paskatų vengti tokio ribojimo. Vis dėlto yra didelis iššūkis, kad šešėlio nebūtų. Pasak jo, 3 000 eurų riba Lietuvoje nėra per maža.

Tiesa, nepatogumų gali kilti automobilių pardavėjams, kurie sulaukia nemažai pirkėjų užsieniečių, ypač iš Rytų šalių. Tad čia galbūt būtų galima daryti tam tikras išimtis. Kitais atvejais jis teigė nematantis, kam galėtų trukdyti 3 000 eurų riba.

Pasak banko vyriausiojo ekonomisto, Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, atsiskaityti grynaisiais gana populiaru. Atsiliekame nuo Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių. Atsiskaityti galima nebūtinai banko kortele – dabar atsirado kitų galimybių. Ž. Maurico tvirtinimu, Norvegija planuoja grynųjų pinigų visiškai atsisakyti nuo 2020 metų.

„Bendra tendencija tokia, kad grynųjų laikas suskaičiuotas. Kuo greičiau jie baigsis, tuo geriau. Tai tik laiko klausimas“, – Ž. Mauricas teigė, kad valstybei brangiai kainuoja grynieji pinigai.