Grybauti – nebūtinai į mišką

Po ilgos sausros retkarčiais prapliumpantis lietus į miškus vilioja grybautojus. Pirmieji Panevėžio krašte surinkti grybai dar tik savaitę ant turgaus prekystalių. Tačiau panevėžiečiai įsigudrino jų aptikti ir pačiame mieste, netgi – jo centre.

Viena tokių grybingų vietų – Vilniaus gatvėje, šalia centrinio turgaus linguojantis beržynėlis.
„Čia pradėjo dygti grybai: ūmėdytės, kažkokie dar baltomis kepurytėmis. Radau ir nedidelį lepšiuką“, – pasakoja Panevėžio centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė.
Direktorės teigimu, ši teritorija turgui nepriklauso, tačiau jo darbuotojai prižiūri, kad čia nebūtų šiukšlių, nupjauna žolę, neleidžia kurtis benamiams ir pan. Šiais darbais turgavietė dalinasi su gretimo Vilniaus gatvės daugiabučio gyventojais.
„Kas beržynėlyje dažnai vaikšto, šuniukus vedžioja, gal ir geresnių randa – praeina pirmieji ir susirenka grybus. Reikia džiaugtis, ką turime, ir dairytis aplinkui“, – juokauja A. Pačekajūtė.

Galerija

Į turgų ne tik pirkti

Panevėžio krašto miškuose grybai pasirodė dar visai neseniai. Pirmoji grybautoja parduoti juose surinktų kepurėtųjų atvežė tik per Žolinę.
„Iki Žolinės grybų mūsų turguje tikrai nebuvo. Jei kas atvažiuodavo, tai prekiaudavo Žemaitijos ar kituose regionuose surinktais“, – pasakoja direktorė.
Dabar, anot jos, ant prekystalių jau išrikiuoti grybai, surinkti Šimonių girioje ar Žaliojoje, ar miškuose prie Krekenavos.
„Po vakarykščio lietaus gal dar geriau augs. Grybautojai tikina, kad reikia gerai žinoti vietas. Kur aukštesnė vieta, dar sausa“, – svarsto A. Pačekajūtė.
Grybų pasiilgusieji tam šlamančiųjų negaili.
Panevėžio turguje už kilogramą baravykų prašoma 12 eurų. Tik nelabai kas perka kilogramais – paprastai krūvelėmis.
„Už pirmuosius baravykus gal ir daugiau paprašo, bet kaina turguje priklauso nuo derybų“, – teigia direktorė.
A. Pačekajūtė juokauja, kad kai kuriems grybautojams turgus – tarsi savotiškas kelrodis.
„Ne paslaptis, kad į turgų dažnai ateinama sužinoti, į kokį mišką verta važiuoti, kokie grybai kur auga. Paskui praeidama girdi, kad po tokio pokalbio žmonės tarsteli: reikės važiuoti ten“, – šypsosi direktorė.

Galerija

Grybai po daugiabučio langais

Kas į miškus nevažiuoja, grybų pasidairo pačiame mieste.
„Sekundė“ yra rašiusi apie Tulpių g. 14-ojo daugiabučio kieme dygstančias ūmėdes ir šilbaravykius. Tiesa, gyventojai nedrįsdavo jų valgyti. Grybingais metais kepurėtųjų buvo galima aptikti ir pievelėje netoli Vilniaus bei J. Basanavičiaus gatvių sankirtos.
O A. Jakšto g. 10 daugiabučio gyventoja Janina Jasiūnienė drąsiai renka ir valgo nedideliame jos kieme pasirodančius grybus.
Ji pasakoja į šį namą atsikrausčiusi 1997-aisiais. Tada į kiemą buvo atvežta žemių iš pamiškės.
„Vis kažkokie grybai bandydavo dygti. Ir kazlėkų yra buvę, bet nedaug. O dabar jau kokius trečius metus pridygsta vis daugiau grybų“, – pasakoja J. Jasiūnienė.
Nupjovusi grybą, ji vis išbarstanti sporas, kad pridygtų naujų. Šiemet kieme ypač daug šilbaravykių. Tiesa, pasirodo ir kitokių, nepažįstamų, kaip spėja panevėžietė, veikiausiai nevalgomų. J. Jasiūnienė mano, kad šiemet grybams kieme labai patiko laistymas per sausras. Tad ir dygsta pačiose netikėčiausiose vietose.
Jų aptinka net ir išpuoselėtame gėlyne ar pievoje kone ant tako.
J. Jasiūnienė pasakoja žinomus grybus drąsiai valganti.
Būna, per dieną kieme prirenkanti ir dešimt šių skanėstų. Net ir praėjusį penktadienį nupjovė pilnas rieškutes šilbaravykių – krūvoje augo visas jų kupstas.
Panevėžietė pasakoja pastebėjusi, kad kiemo grybų koteliai neretai būna sukirmiję, o patys grybai auga taip sparčiai, kad nespėjus laiku pastebėti greitai perauga.
Tad moteris stengiasi nepraleisti grybavimo. Ką surenka savo kieme, pakanka pagardinti bulvėms ar sriubai.
„Vienai pasimėgauti užtenka. Privalgyti neprivalgysi, bet pagardui užtenka“, – šypsosi grybautoja.

J. Jasiūnienė. G. Kartano nuotr.

Pravertė ir šiukšlių maišas

Berčiūnų gyventoją Virginiją Bakšienę šiemet kelios kelionės į miškus nuvylė. Nors grybų rado, tačiau dauguma jų buvo peraugę.
„Jau kelis kartus važiavome grybauti toli į mišką. Tiksliau – ne grybauti, o ieškoti, nes tada dar grybai nedygo. Tik dabar prasidėjo jų bumas“, – pasakoja Virginija.
Pasak V. Bakšienės, įdomiausia, kad daugiausia grybų aptiko praėjusį sekmadienį ten, kur visiškai nesitikėjo – už Berčiūnų prie tvenkinio, po pušaitėmis.
Kadangi važiavo ne grybauti, o sutvarkyti aplinkos, grybus buvo priversti rinkti į šiukšlių maišą.
„Vadinamųjų makavykų kelių žingsnių plotelyje prisirinkome pilną juodą šiukšlėms skirtą maišą. Visi grybai sveikut sveikutėliai pasiprašė į šaldiklį. Tai – pats greičiausias jų paruošimo žiemai būdas. Tik reikia turėti pilną virtuvę šaldiklių. Kiekviename kampe po vieną“, – kvatojosi V. Bakšienė.
Ten pat Virginija aptiko ir baravykų paąžuolių. Tik šie buvo peraugę, tad teko palikti. V. Bakšienė sako dabar šioje vietoje grybų pasidairysiantys dažniau – vis arčiau nei važiuoti į grybautojų pamėgtą Žaliąją girią ar Upytės miškus.
„O gaminu, kaip ir visi: lašinukai, svogūniukai, sviestukas, grietinė – viskas keptuvėje. Ir bulvytės. Pirštus aplaižau, kaip skanu“, – šypsosi berčiūnietė.
Jai labiausiai patinka slidūs grybai, kurių nereikia ilgai kramtyti – nugurgei, ir viskas.