Ar bus lemta „Garsui“ virsti SEMC, sulaukusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašto, spręs jau ir prokuratūra.

„Garsui“ pasiūlė šiaudinį stogą

„Garsui“ pasiūlė šiaudinį stogą

Panevėžio kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) projektas pretenduoja sumušti rekordą kaip sukėlęs daugiausia aistrų.

Kultūros paveldo departamentui atsisakius tenkinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos, esančios patarėja prezidentūrai ir Seimui, rekomendaciją svarstyti dėl „Garso“ sovietinio pastato paskelbimo saugotinu, šioji kreipėsi į prokuratūrą. Tik šįkart – jau ne dėl paties „Garso“ istorinės vertės. Komisija įžvelgė, kad jo vietoje turintis iškilti SEMC pastatas suprojektuotas per aukštas Panevėžio senamiesčiui, dargi neturi šlaitinio stogo, todėl Savivaldybės išduotas leidimas statybai gali būti neteisėtas.

Buvusi Panevėžio vyriausioji architektė garantuoja, kad Savivaldybė laimėtų visus teismus dėl SEMC, tačiau iš to maža paguoda, mat svarbaus objekto statybų laiką riboja įsipareigojimai ES paramos skirstytojams.

D. Gasiūnienė ironizuoja, kad saugant Panevėžio autentiškumą, šlaitiniu stogu, o dar geriau šiaudiniu, reikėtų uždengti ir patį „Garsą“.

Saugo senamiestį

„Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kad ji kreiptųsi į teismą dėl statybos leidimo teisėtumo. Komisijos nuomone, leidimas išduotas neteisėtai. Jei mes įtikinsime prokuratūrą, ji kreipsis į teismą ir šis priims sprendimą, teisėtas ar ne“, – komentavo komisijos Teisinio koordinavimo skyriaus specialistas Artūras Bundonis.

Anot jo, komisija patikrino SEMC projekto, kuris buvo pristatytas visuomenei, atitiktį Panevėžio istorinės dalies specialiajam bei Bendrajam planui ir priėjo išvadą, kad jis neatitinka šiuose dokumentuose statyboms nustatytų reikalavimų.

Pasak komisijos atstovo, pagal specialųjį planą aukščiausias statinys, tiek rekonstruojamas, tiek naujai statomas, Panevėžio istorinėje dalyje gali siekti iki 19 metrų. Būsimojo SEMC aukštis – daugiau nei 23 metrai.

„Garsas“ žiūrovų antplūdžiu negali pasigirti. Net Š. Barto filmo „Sutemose“ premjeroje salė buvo pustuštė.

„Savivaldybė remiasi tuo, kad Bendrasis planas toje vietoje leidžia statyti 5 aukštų pastatą. Bet Bendrajame plane simboliai, rodantys galimą iki 5 aukštų statybą, yra už senamiesčio ribų. Jie galioja centrinei miesto daliai, bet ne istorinei“, – tvirtina A. Bundonis.

Be to, anot jo, Panevėžio specialiajame plane numatyta, kad miesto istorinėje dalyje pastatai turi būti šlaitiniais stogais. Ant SEMC stogo suprojektuotas ne šlaitas, o apžvalgos aikštelė, nuo kurios lankytojams toli atsivertų miesto panorama.

Daugiaaukščiams trys vietos

Komisija klausimą dėl „Garso“ rekonstrukcijos į SEMC teisėtumo svarstė gavusi prezidentūros persiųstą pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ kreipimąsi.

Pasak A. Bundonio, visuomenės atstovai pristatė būsimo pastato vizualizaciją ir komisija įvertino esant didelę tikimybę, jog projekto kriterijai neatitinka Specialiojo plano reikalavimų.

„Iš Panevėžio senamiesčio ir taip tik fragmentai likę. Jei dar užstatys, iš viso nieko neliks. Tokius pastatus tegul stato už senamiesčio ribų. Bendrajame plane numatytos trys vietos, kur leistina daugiaaukštė statyba – pietiniai miesto vartai, vakarinė dalis, Nemuno-Klaipėdos gatvių sankryža“, – mano A. Bundonis.

Anot jo, komisija nėra nusiteikusi prieš „Garso“ rekonstrukciją į SEMC, tačiau projektas turi atitikti teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Jei būsimasis pastatas būtų ne didesnis nei 19 m, taip pat šlaitiniu stogu, pasak A. Bundonio, būtų „kita kalba“.

Būtų gerai šiaudinis

„Tokiu atveju šlaitinį stogą reikėtų uždėti ir J. Miltinio dramos teatrui, ir tam pačiam „Garsui“, o ant jo siūlyčiau dar ir šiaudinį“, – ironizuoja buvusi Panevėžio savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė.

Jos nuomone, Valstybinė kultūros paveldo komisija tiesiog neįsigilino į esminius dalykus. Specialiojo plano, į kurį baksnoja komisija, reikalavimai, kad Panevėžio istorinėje dalyje galimi ne didesni nei 19 metrų ir būtinai šlaitiniu stogu pastatai, pasak D. Gasiūnienės, taikomi tik naujai statomiems. Būsimasis SEMC pastatas traktuojamas ne kaip nauja statyba, o esamo „Garso“ rekonstrukcija.

Kad Savivaldybė teisėtai išdavė leidimą rekonstruoti „Garsą“, yra patvirtinęs ir

Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs taip pat pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ skundą. Departamentas visuomenininkams atsakė, jog SEMC projektas atitinka Statybos įstatyme keliamus reikalavimus rekonstruojamiems pastatams.

„Savivaldybė niekada ir nesakė, kad tai paprastasis ar kapitalinis remontas. Visada buvo skelbiama, kad „Garso“ pastatas bus rekonstruojamas, kaip numato teisės aktai“, – pabrėžė D. Gasiūnienė.

Laikas dega

SEMC projektuotojų Savivaldybė ieškojo paskelbusi tarptautinį konkursą. Iš devyniolikos jam pateiktų darbų MB „Syrusas“ – „IMPLMNT architects“ komandos parengtą projektą išrinko ekspertinė komisija, sudaryta iš septynių narių. Iš jų du – užsienio architektai.

Komisijai priklausė ir pati D. Gasiūnienė. Anot jos, projektai turėjo būti parengti laikantis visų galiojančių Panevėžio teritorijų planavimo dokumentų – Specialiojo, Bendrojo planų nuostatų.

D. Gasiūnienė stebisi, kad nepaisant, jog SEMC projektas buvo pristatinėjamas ir viešinamas dar nuo 2016-ųjų, didžioji pasipriešinimo jam banga plūstelėjo tik Panevėžio savivaldybei sulaukus patvirtinimo, kad skiriamas ES finansavimas.

„Man tiesiog gaila ir gėda dėl to, kokia dabar skleidžiama žinia, kad šita komisija neva kažką pražiopsojo“, – sako architektė.

Anot jos, kultūros paveldo aspektu projektą vertinęs atestuotas ekspertas Arvydas Trapikas taip pat patvirtino, kad SEMC projekte nėra numatyta darbų, galinčių sunaikinti ar neigiamai paveikti Panevėžio istorinės dalies vertingąsias savybes ir autentiškumą.

D. Gasiūnienė stebisi, kad nepaisant, jog SEMC projektas buvo pristatinėjamas ir viešinamas dar nuo 2016-ųjų, didžioji jam pasipriešinimo banga plūstelėjo tik Panevėžio savivaldybei sulaukus patvirtinimo, kad jam skiriamas ES finansavimas.

„Toje kovoje aš tematau nusiteikimą, kad Panevėžys niekada neatsistotų, kad ir toliau raudotų esąs niekam tikęs kaimas. SEMC atsistotų greta Vilniaus MO, tik regione. Ir tam prieštaraujama. Galiu įtarti, kad ta kova surežisuota. Ar išties blogai, kad Panevėžys turės modernų pastatą, kurio išlaikymo kaštai nebus didesni nei dabartinio „Garso“, kad nereikės sėdėti su paltais septyniems žiūrovams ir žiūrėti kiną 666 vietų salėje?“ – klausia D. Gasiūnienė.

Buvusi Panevėžio vyriausioji architektė tvirtina galinti garantuoti, kad jei SEMC projekto atitikimą teisės aktams imsis nagrinėti teismai, Savivaldybė juos visus laimės.

„Ir visi tą žino puikiai. Bėda ta, kad teismams tektų sugaišti daug laiko. Gali būti, kad nespėjęs su terminais Panevėžys prarastų šitam projektui skirtą europinę paramą. Ar nėra taip, kad kažkam labai svarbu tempti laiką, kad būtų sugriauta?“ – sako D. Gasiūnienė.

Pirmajam SEMC statybų etapui Savivaldybė jau yra gavusi 3 mln. Eur. Rangos darbų konkursą planuojama paskelbti 2019 m. pabaigoje–2020 m. pradžioje.

SEMC pirmasis etapas turi būti įgyvendintas 2021–2022 m. Tam suplanuota dar 5 mln. Eur iš Valstybės investicijų programos.

Dėl paveldo suabejojo

Valstybinė kultūros paveldo komisija prieš kurį laiką kreipėsi ir į Kultūros paveldo departamentą, kad šis svarstytų dėl „Garso“ pastato pripažinimo saugotinu, nes jis „turėtų būti vertintinas kaip potencialiai retas kultūros paveldo objektas“. Visgi departamentas į tokią komisijos rekomendaciją atsikirto, jog

klausimas dėl „Garso“ įrašymo į Kultūros vertybių registrą nebebus svarstomas. Mat tą jau net du kartus nagrinėjo ir sovietmečiui tipinio pastato saugotinų savybių neįžvelgė kitos vertinimo tarybos.

Visgi komisijos atstovas A. Bundonis pripažįsta, jog ir pats idėją „Garso“ pastatą paskelbti saugomu kultūros paveldu vertina kritiškai.

„Reikėjo pasakyti prieš 10, prieš 5 metus, kad „Garsas“ yra vertingas ir jį reikia įrašyti į kultūros paveldo registrą. Negalima taip elgtis, kad laukiam, nepriiminėjam sprendimų vertinga-nevertinga, bet kai kažkas sugalvoja pastatą tvarkyti, pradedam garsiai šūkauti, kad jis vertingas“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovas.

Komentarai

  • Sveiki atvykę į būsimas naujas Rumšiškes! Šiaudinį stogą Metrikacijos skyriui! Šiaudinį stogą buvusiam apskrities viršininko pastatui (buvęs viešbutis Upytė)! Šiaudinį stogą muzikiniam teatrui! Šiaudinį stogą MILTINIO TEATRUI! Šiaudinį stogą teismo rūmams! Šiaudinį stogą sovietinaim ,,Garsui“! Šiaudinį stogą respublikinei ligoninei! Šiaudinį stogą SEB bankui! Šiaudinį stogą rajono savivaldybei! Šiaudinį stogą kur vyriausybės atstovas!

    • Atsakyti
    • MAN MAN MAN TĄ ŠIAUDŲ STOGĄ!
      Ir verskitės per galvas bet padarykite taip kad prikalusyčiau žemaaukščių statinių grupei.

      • Atsakyti
      • Atsakyti
    • PPAR ams šiaudinį stogą … 🙂 🙂 🙂

    • matyt Pučinskienei liko šiaudų nuo vilos ir nori iškišti…

  • Ir ant mano urvo šiaudinį stogeliukėlį! Bent patį mažuliausią…

  • Kada sakau gi Vilniuje sėdintys valdininkai liausis tyčiotis iš Lietuvos anapus Vilniaus?
    Daukanto a. pasiieškokite viečikės ir sovietiniam „unikumui“ ir šiaudų stogui.

    • Veikia Panevėžio nedraugai.
      Iš kur Vilnius gauna vidinių emigrantų? Iš Panevėžio. Ar reikia Vilniui stipraus Panevėžio? Ne. Ar reikia investuoti į kitus miestus nei Vilnius? Ne? Ar skiriasi Vilniaus pažanga nuo kitų miestų? Ne??? Ar dangoraižiai sustatyti Vilniuje? Gal ne?

    • Nu jo, didesnės antidovanos artėjančių Kalėdų proga Panevėžiui ir panevėžiečiams sugalvoti nebeįmanoma.

      • Atsakyti
  • Jei mes įtikinsime prokuratūrą, ji kreipsis į teismą ir šis priims sprendimą, teisėtas ar ne“, – komentavo komisijos Teisinio koordinavimo skyriaus specialistas Artūras Bundonis.

    • Atsakyti
    • Akivaizdus mobingas, ponuli valdininkėli, akivaizdus.

    • O jeigu po visų teismų paaiškės, kad jokie įstatymai nepažeisti, bet ES finansavimo laikas praėjo, kas tada? Ar ponai valdininkai iš savo kišenės nuostolį padengs? Milijonus miestui sumokės?

  • šluoti tas anas komisijas ir bus valstybės biudžete daugiau lėšų!

    • Atsakyti
    • Aš tai reikalaučiau audito, kad būtų suskaičiuotas darbo laikas ir išmokėtas darbo užmokestis kurių prireikė skundų tyrimui, nagrinėjimui, komisijų sušaukimui, posėdžiavimui, raštų susirašinėjimų rašymui, siuntimui ir visai valakitai kuri dėl paskutinio sovietinio pastato užsukta.

      • Kodėl Lietuvos pasienyje nepastatėme trobos paskutiniam sovietiniam kareiviui apgyvendinti? Kodėl leidome visiems išeiti? Ešalonais išdundėti.
        Gyventų dabar paskutinis kareivėlis toje troboje, krosnį kūrentų ir pasakotų moksleivių ekskursijom apie idilišką gyvenimą sovietinėje Lietuvoje.

        • Atsakyti
        • jis „turėtų būti vertintinas kaip potencialiai retas kultūros paveldo objektas“

          • Atsakyti
        • Ar trobos šiaudiniu stogu?

          • Atsakyti
          • retesnio objekto už paminklą Cvirkai Reformatų parko pašonėje visoje šalyje nėra

  • Kad Savivaldybė teisėtai išdavė leidimą rekonstruoti „Garsą“, yra patvirtinęs ir Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs taip pat pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ skundą. Departamentas visuomenininkams atsakė, jog SEMC projektas atitinka Statybos įstatyme keliamus reikalavimus rekonstruojamiems pastatams.

    • Atsakyti
    • ir ne minimumą

    • Komisija į posėdį pakvietė savivaldybės atstovus, susipažino su kitų institucijų raštais ar tik nuo lemputės pasikreipimą į prokuratūrą mestelėjo?

      • Atsakyti
  • Ar aš turiu teisę stovėti be šlaitinio ir be šiaudinio stogo?

    • Atsakyti
    • Jeigu sostinėje Vilniuje – tai gali 🙂 🙂

  • Tragikomedijos kasdieninės sostinėje mūsų šalį argi stiprina?

  • Žvaidždžių ir dangaus kūnų išsidėstymas rodo, kad dabar yra pats palankiausias laikas nugriauti MO Pylimo gatvėje Vilniuje ir skubiai atstatyti unikalų sovietinį kino teatrą ,,Lietuva“, kur daugelis mūsų pirmus pasimatymus apturėjome.

    • Atsakyti
  • siūlau miestiečiams gerai įsidėmėti stojusių ginti „paveldinį“ Garso pastatą pavardes. Artėja rinkimai į seimą, ar nebus tarpe jų mikšionienių, pučinskienių, grigienių. Populiariu šiais laikais prisidengiant „liaudies“ balsu garsiai šūkauti, kad tave įsidėmėtų.

    • Atsakyti
    • niekada nebalsuosiu už Grigienę, Mikšionienę, ir kitus iš skandalų gamintojų

    • Ar ne ,,Garse“ koncervatoriai rengė priešrinkiminius susitikimus?

      • Atsakyti
      • Taip. Depresyvu.

  • pagaliau supratau dainos žodžius „… nesigailėk, kas skylėta jau kepurė“ – nu gi visad potencialiu kultiūūūros paveldu gali patapt.

  • Laikas tarnyboms pasidomėti tais atseit pilietininkais , nieko daugiau neveikia, tik skundžia. Trolių gauja. bando sukelti destrukciją. Jiems matyt ir reikia, kad Panevėžys ir tokiau būtų paskutinis sovietinis netvarkos bastionas. O jau tada- ateis gelbėtojas??

    • Būtent! tarnybos turi susirinkti informaciją apie tuos atseit pilietininkus ir išsiaiškinti kas už jų stovi.

      • Visi kas eina prieš pažangą yra krašto priešai arba iš naivumo arba pagal pareigybes.

        • buvusių nebūna

  • Populizmas nėra demokratija. Graudu ne tik dėl aršaus priešinimosi sovietinio pastato rekonstrukcijai, bet ir dėl populistinių valdininkų. Baimė dėl savo kėdės atveria kelią įtakoms.

  • Barto filmo pristatyme salė buvo ne pustuštė, bet beveik tuščia. Lažinuosi kad ne daugiau nei 5 % kėdžių buvo užsėstos.

  • Kandidatai be konkurentų.

  • nu supratau. reikia valdzios, kuri nieko nedaro, tada bus gerai???

    • tikrai taip, už tai opozicija ir „dirba“, trukdo autobusų stotį sutvarkyt, gina nusenusį morališkai pastatą…

      • Atsakyti
      • Koncervatoriui Vitaliujui valdant miestą klestėjo stagnacija ir mes tai atsimename kiekvieną kartą per rinkimus

      • tragedija

      • ŽIAURIAI GĖDA!

        • Ačiū merui Račkauskui ir visai pozicijai už milžiniškas pastangas Panevėžį atnaujinti!

  • O negalima apsispręsti – sovietinis pastatas negražus, nes nedera prie istorinio centro, tai pastatykim dvigubai didesnį, bus geriau? O šiaip jau Panevėžys turėtų sau nusistatyti, kaip ten yra su paveldosauga, nes kai Kultūros paveldo departamentas metų metais teismuojasi su savivaldybe, kad labai strateginėje vietoje sumažėtų miesto istorinės ribos, nors vietovė saugoma ne valstybės, o savivaldybės, irgi pasako kai ką… Taip, kad mielieji…

  • Žmonės, ramiai, gi čia toks gražus priešrinkiminis paviduriavimas. Gerbiama Iniciatyvinės grupės idėjinė vadė Laura netgi buktai pretendavo į metų panevėžietės titulą… jaučiu, ka pati ir išsikėlė savo asmenį 🙂 Arba savo pritarėjų pagalba, kurie tik ir spaudžia ,,PATINKA“ mygtukus ant ponios komentarų. Ech, na, kas belieka… kai neišeina įkasti, belieka loti 😉 SVEIKI SUGRĮŽĘ Į PRAEITĮ.

    • Aš maniau kad tai pagarbos nomicija.

      • Atsakyti
  • priminsiu – kai „Lietuvos“ kino teatrą stovėjo apleistas ir jis buvo tiesiog parduotas, įsigiję verslininkai būtų pastatę daugiabučius ar komercinį centrą. Jei nebūtų atsiradusi MO idėja, šiandien ten nežinia kas būtų. Jei atsitiktų juodžiausias scenarijus ir dar toliau bus trukdoma menų centrui atsirasti, to pastato laukia visiška nežinomybė. Bus parduotas ir tiek – maximai ar devėtų rūbų krautuvei. Ar tie šustrūs gynėjai bus patraukti atsakomybėn už tai, kad miestas prarastų milijonines investicijas?

    • Ir kam paviešinai senus mano planus? Gražaus pinigo už naujai pastatytus butus šioje miesto vietoje galima nusikalti. Nugriovus ,,Garsą“ (jei nerekonstruos, tai negriauti neįmanoma tokio nuostolių fabriko), vietos kokiem trim daugiabučiam ištaikysiu. Greta stovi Respublikos 46 penkiaaukštis, ,,Upytė“ (apskrities viršininko administracija) penkiaaukštė – tai ir aš penkiaaukščius susistatysiu.

      • Daugiabučiams yra vietos miegamuosiuose mikrorajonuose.

    • Apsukriems investuotojams bus naudinga prisidenginėti šustrais gynėjais.

  • Savo valdose ta Valstybinė kultūros paveldo komisija nesusitvarko, o kitiems nurodinėja.
    Atsidarykite https://vkpk.lt/veikla/posedziai/
    ir pamatysite, kad prie paskutinio nurodyto 2019-11-15 dienos posėdžio (jo darbotvarkėje nėra punkto dėl ,,Garso“) pridėtas spalio 18 dienos posėdžio protokolas.
    Be posėdžio ir be protokolo galgi į prokuratūrą pasikreipė????????????????????? ????????????????????????????????????????????????????????????????????????????

    • Atsakyti
    • Laukiu nesulaukiu posėdžio, kuriame svarstytas ,,Garso“ klausimas, protokolo pasirodant internetinėje Valstybinės kultūros paveldo komisijos svetainėje, nes kiti protokolai rodo, kad komisijos narių nuomonės įvairiais klausimais išsiskiria ir jie balsuoja įvairiai. Įdomu, kas tame ,,Garsą“ nagrinėjusiame posėdyje dalyvavo, kas ką teigė ir kaip balsavo.

      • Atsakyti
  • Toje valstybinėje kultūros paveldo komisijoje (Rūdininkų g. Vilnius) administraciją sudaro 12 valstybės tarnautojų, kurių ir algos visai geros
    https://vkpk.lt/administracine-informacija/darbo-uzmokestis/

    • Atsakyti
  • Nijolė Laužikienė – istorikė, politinė ir kultūros veikėja. Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.
    Dalia Vasiliūnienė -dailės istorikė, Lietuvos bažnyčių ir vienuolijų dailės tyrinėtoja. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Sakralinio meno paveldo skyriaus vadovė
    Jūratė Jurevičienė – architektė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros profesorė
    Rūta Kačkutė – archeologė. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos narė, Tarptautinės skaitymo asociacijos narė, Kauno džiazo klubo narė
    Gediminas Rutkauskas – architektas. VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ direktorius (atsakingas UNESCO vietovės valdytojas), ICOMOS Lietuvos nacionalinės komisijos narys, ICOMOS Tarptautinio mokslinio Miestų ir kaimo gyvenviečių komiteto narys ekspertas
    Adomas Butrimas – Lietuvos meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos profesorius
    Augis Gučas – architektas-urbanistas, paveldosaugos specialistas. UAB „Urbanistika“ projektų vadovas
    Jūratė Markevičienė architektūrologė, architektūros ir miestų raidos istorikė, paveldosaugininkė. Tarptautinė kultūros paveldo apsaugos ekspertė – ICOMOS narė, ICOMOS tarptautinio mokslinio komiteto mokymui (ICOMOS CIF) narė ekspertė, ICOMOS tarptautinio mokslinio vietinės ir tradicinės architektūros komiteto (ICOMOS CIAV) narė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė
    Juozas Algirdas Pilipavičius – restauratorius ekspertas. Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedros profesorius
    Andrijana Filinaitė – paveldosaugininkė, kultūros ir politinė veikėja, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus komunikacijos specialistė
    Raimundas Balza – istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas. Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narys.

    • Atsakyti
  • Teisinio reguliavimo stebėsena

    Valstybinė kultūros paveldo komisijos neatlieka teisinio reguliavimo stebėsenos.

    • Atsakyti
  • Gene Gene, na kiek savo pakalikus siundysi? Juk matai, kad karas praloštas. Sėdėk savo molinėj troboj su (būtent) šiaudiniu stogu, prašyk Dievo anūkų ir ramybės..

    • Neperzenk ribos, slykstuk

  • Logiška, jei Vilnius nenori, kad Panevėžyje iškiltų SEMC. Bet kad atsiranda tuo nepatenkintų pačių panevėžiečių – visiškas nonsensas.

    • deja deja deja, esate teisi.
      Kažkam labai rūpi panevėžiečiams įkalti nepilnavertiškumo, menkumo sindromą.
      Žemai skraidančių angelų miesto moto – tik Vilniui?

      • Pažiūrėk reitingus ir matysi, kad yra Vilnius ir yra visa kita Lietuva.
        Ar Vilnius klesti ne mūsų visų sąskaita?
        Ar tas valdininkėlis žino, matė, kad aplink kino centrą ,,Garsas“ vien daugiaaukščiau pastatai plokščiais stogais?
        Žaliai apmaudu.

  • istorinis Panevezio centras tai supuve sandeliukai ir tai vadinama paveldosauga ,atsipeikekyt

  • Gerbiama Daiva Gasiūnienė teisi

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (75)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų