-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kad būtų kas moko matematikos, į gimnazijas teko parsikviesti pensijoje besiilsinčius septyniasdešimtmečius pedagogus. Jau kalbama, kad vos po kelerių metų gali tekti pereiti prie nuotolinio mokymo, kai vienas mokytojas pamoką ves keliems šimtams anapus kompiuterio ekrano sėdinčių mokinių.
Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad šiemet lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą išlaikė 92,8 proc. abiturientų. Šimtukus visoje Lietuvoje gavo vos 2 proc. laikiusiųjų – 342.
Kad išlaikytum šį svarbiausią egzaminą, reikėjo surinkti bent 30 taškų iš 100 galimų.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, panevėžiečiai nedaug atsiliko nuo visos šalies vidurkio – valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 92,43 proc. abiturientų.
„Vienoje mokykloje dirba jau du pensinio ir vienas – priešpensinio amžiaus matematikos mokytojas. Jie saugomi lyg perliukai, nes išėjus tiesiog nebūtų, kas pakeičia.“
S. Sėrikovienė
Net dešimt gimnazistų džiaugiasi gautais šimtukais.
Pernai Panevėžyje valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90,59 proc. abiturientų.
Pasak S. Sėrikovienės, didžiulė klaida buvo uždaryti pedagoginius universitetus: mokykloje praktiškai neliko 28–40 metų mokytojų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Po pernykščio skandalo, kai kas penktas šalies abiturientas neišlaikė valstybinio matematikos egzamino, šįmet šio dalyko rezultatai žymiai geresni.
Lietuvoje valstybinį matematikos egzaminą išlaikė 84,6 proc. kandidatų (pernai – tik 64,6 proc.). Tam reikėjo surinkti bent 10 taškų iš 60 galimų. Abiturientų rezultatų vidurkis siekia 23,9 taško.
Matematikos egzaminas pernai buvo sunkiai įkandamas riešutas ir Panevėžio gimnazistams. Teigiamo įvertinimo praėjusiais metais sulaukė vos 69,16 proc. moksleivių.
Tačiau šiemet tokių laimingųjų – 82,06 proc. Net keturi panevėžiečiai už matematikos egzaminą gavo šimto balų įvertinimus.
Po pernykščio skandalo dėl matematikos egzamino prastų rezultatų susizgribta šiam dalykui skirti papildomų pamokų ir konsultacijų.
Visgi S. Sėrikovienė pripažįsta, kad šiuo metu galimybės papildomai mokyti matematikos – labai ribotos. Ir didžiausias iššūkis net ne finansavimas, o žmogiškųjų išteklių trūkumas.
„Kiekviena mokykla sprendė pagal savo galimybes, žinau, kad buvo skirtos papildomos valandos konsultavimui. Nieko kitaip ir nebuvo galima padaryti, kai taip trūksta matematikos mokytojų. Teko vėl pasikviesti į mokyklas jau septyniasdešimt metų sulaukusius pedagogus. Kai tokia situacija, galime tik pasidžiaugti rezultatais“, – neslėpė Švietimo skyriaus vedėja.
Anot S. Sėrikovienės, kiekviena Panevėžio mokykla pasirengusi įdarbinti bent vieną ar net du matematikos mokytojus. Matematikai dirba po daugiau kaip pusantro etato ir jau niekas nebekreipia dėmesio, kad jų krūviai nenormalūs. Daugelyje mokyklų frontą laiko jau pensinio amžiaus sulaukę pedagogai.
„Kasdien matematikos mokytojai dirba po aštuonias valandas. Kitaip neįmanoma. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje dirba jau du pensinio ir vienas – priešpensinio amžiaus matematikos mokytojas. Jie saugomi lyg perliukai, nes išėjus tiesiog nebūtų, kas pakeičia“, – kalbėjo S. Sėrikovienė.
Pasak vedėjos, tokia klaiki situacija visoje Lietuvoje.
Su kitų dalykų pedagogais kiek paprasčiau, tačiau neatmetama galimybė, kad po trejų metų gali tekti grįžti prie nuotolinio mokymo.
Tik ne dėl karantino, o dėl mokytojų stygiaus – vienas mokytojas pamoką vestų ne trisdešimčiai, kaip šiuo metu klasėje, bet keliems šimtams mokinių prie kompiuterio ekrano.
„Didžiulė klaida buvo uždaryti pedagoginius universitetus, tad dabar turime duobę – mokykloje praktiškai nėra 28–40 metų mokytojų. Seniau būdavo, kad pedagogų kartos gražiai nuaugdavo, viena kitą pakeisdavo, dabar taip nebėra. Jaunų pedagogų į miesto mokyklas ateina vos po vieną kitą, o ir tie patys ne visuomet pasilieka“,– teigė S. Sėrikovienė.
Mokykloms baimę kelia nebe finansavimas, o kritinis mokytų trūkumas. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Vedėja pripažįsta net nematanti galimybių, kaip spręsti mokytojų trūkumo problemą.
Ji pati ėjo net į Užimtumo tarnybą ir kalbino bedarbius, turinčius aukštąjį išsilavinimą, gal jiems būtų įdomu įgyti pedagogo kvalifikaciją ir ateiti dirbti į mokyklą. Iš gausaus tokių būrio bent jau pabandyti pedagogo duonos panoro vos vienas kitas.
„Esant tokiai situacijai, galime tik pasidžiaugti, kad mūsų abiturientų egzaminų rezultatai nėra prasti ir, lyginant su Lietuvos vidurkiu, tik vos kiek žemesni. Reikia suprasti, kad didieji miestai turi daug privačių mokyklų ir stiprių pedagogų, tai iš esmės keičia ir mokinių rezultatus“, – sako S. Sėrikovienė.
Ji guodžiasi, kad kitų jau paskelbtų egzaminų rezultatai daug geresni nei matematikos.
Biologijos egzaminą išlaikė 98,46 proc. Panevėžio gimnazistų. Iš jų du gavo po šimtuką. Valstybinį geografijos brandos egzaminą išlaikė 97,83 proc. kandidatų.
Norinčiųjų laikyti valstybinį vokiečių arba prancūzų kalbos egzaminą Aukštaitijos sostinėje neatsirado.
Panevėžio rajono gimnazistų brandos egzaminų rezultatai irgi atsiliko nuo bendro Lietuvos vidurkio, nors ir nežymiai.
Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Kęstučio Rimkaus, valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90,0 proc. rajono abiturientų.
Matematikos egzamine sėkmė lydėjo 81,7 proc. gimnazistų. Geografijos egzaminą išlaikė 100 proc., o biologijos – 93,9 proc. kandidatų.
Vienose gimnazijose sekėsi geriau mokytis vienus dalykus, kitose – kitus.
„Pavyzdžiui, valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė visi Paįstrio Juozo Zikaro ir Velžio gimnazijų abiturientai, o jų egzamino vidurkis geresnis už Lietuvos šio egzamino vidurkį. O matematika geriau sekėsi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos auklėtiniams – egzaminą išlaikė 90 proc. ir Velžio gimnazistams – 92,3 proc.“, – sakė A. K. Rimkus.
