P. Židonio nuotr.

Dėl „Rail Baltica“ stoties renka argumentus

Dėl „Rail Baltica“ stoties renka argumentus

Kaip Panevėžio rajone, Gustonyse, atrodys šimtmečio sensacija vadinamo „Rail Balticos“ geležinkelio depas, miesto ir rajono savivaldybių vadovams bei visuomenei pristatyta jau daugiau nei prieš savaitę.

Tačiau kurios iš jų teritorijoje iškils kitas strateginis objektas – tarptautinė keleivių stotis, atsakymų laukiama vasarą.

„Rail Balticai“ artėjant Panevėžio link, miestas renka argumentus, kodėl tokiai stočiai tinkamesnė vieta jo ribose, netoli aplinkkelio.
Visgi rajono Savivaldybė „Rail Baticos“ depo plano rengėjams pareiškė, jog tarptautinė stotis turėtų iškilti už maždaug dvylikos kilometrų nuo miesto.

Neliko patenkinti

„Rail Balticos“ vizija Panevėžio rajone įgavo kontūrus.
Maždaug prieš savaitę bendrovė „Atamis“ pristatė geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų Panevėžio rajone ir Kaune planus.
Panevėžio rajono savivaldybė dar prieš viešą jų svarstymą išplatino pranešimą nepritarianti projektui. Ji motyvuoja, jog pagal parengtus sprendinius suplanuotoje teritorijoje Gustonyse nelieka galimybės statyti tarptautinę Panevėžio keleivių stotį.
„Savivaldybė laikosi nuomonės, jog strategiškai svarbu keleivių stotį planuoti Gustonyse ties esama ir numatoma „Rail Balticos“ geležinkelių vėžių sankirta, kuri turėtų tapti Lietuvos geležinkelių tinklo susisiekimo dalimi ir ateityje sudaryti galimybę atvykti traukiniu keleiviams iš kitų miestų – Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Mažeikių, Telšių, Plungės, Klaipėdos“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pagal pristatytąjį planą netoli Gustonių numatyta statyti „Rail Balticos“ Panevėžio infrastruktūros priežiūros depą.
Maždaug 93,9 ha teritorijoje suplanuotas ir preliminarus geležinkelių kelių išdėstymas, krovinių stotis, krovos bei karinės technikos aikštelė, krovinių terminalas, regioninių keleivinių traukinių stovėjimo keliai, automobilių privažiavimo ir priežiūros keliai, numatyta Gustonių pervažos rekonstrukcija į dviejų lygių sankirtą. Ten pat numatyta vieta ir keleivių stočiai.
Šis depas Gustonyse turėtų atsirasti iki 2026-ųjų.
Jis aptarnautų geležinkelio ruožą Jonava–Lietuvos ir Latvijos siena. Šiame depe Gustonyse numatyta sukurti keturias dešimtis darbo vietų.
Visgi rajono Savivaldybė tokia vizija neliko iki galo patenkinta.
„Raštu pateikėme nepritarimą dėl stoties vietos. Mes parašėme savo pastabas, kad tarptautinė keleivių stotis turėtų atsirasti Gustonyse. Tai buvo vienintelė mūsų pateikta pastaba“, – „Sekundei“ komentavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Nebesupranta, ką šneka

Nors viešai pristatytame plane stoties vieta ir numatyta Gustonyse, E. Lunskis tvirtina, jog rajono Savivaldybė norinti aiškios informacijos.
„O dar turime ir visokių telefoninių informacijų, kad pereinamuoju laikotarpiu, 2026–2030 metais, nes mieste tarptautinė stotis vis tiek anksčiau nei 2030 m. neatsirastų, iš viso kalbama apie kažkokią laikiną tarpinę stotį ant Krekenavos kelio. Mes visiškai nebesuprantame, kas ką šneka. Ar visiškai nebus jokio susisiekimo su Europos miestais, kol sulauksime tarptautinės stoties pastatymo, ar tuo laikotarpiu kažkas bus? Dėl to parašėme raštą – nepritarimą, kad mums kažkas pateiktų raštu paaiškinimus“, – kalbėjo E. Lunskis.
Rajono Savivaldybė, pasak jos administracijos direktoriaus, mato didesnę logiką „Rail Balticos“ tarptautinę keleivių stotį statyti Gustonyse, kaip buvo numatyta pirminiame variante. Visgi, anot jo, dvi stotys: ir rajone, ir tarptautinė mieste – būtų geriau nei viena.
„Visada buvo žadama tarptautinė stotis Gustonyse. Dabartinė sumaištis tiek mums, tiek gyventojams sukelia neaiškumą, neturime konkrečių atsakymų. Bet visi suprantame, kad vyksta alternatyvų vertinimas, studijų rengimas, ekonominės naudos skaičiavimas. Mes galime tik teikti savo norus ir pasiūlymus, bet sprendimus priimsime ne mes“, – sako E. Lunskis.

Vertinama alternatyva

Gustonyse pagal pirminį projektą numačius sklypą keleivių stočiai, šiuo metu Susisiekimo ministerijos užsakymu rengiamas ir atskiras specialusis planas, kuris turėtų įnešti aiškumo dėl tarptautinės stoties vietos.
Jai svarstoma vieta priešais Panevėžio aplinkkelį iš miesto pusės. Kad tarptautinė stotis atsirastų miesto teritorijoje, kas gerokai palengvintų greitojo traukinio keleivių susisiekimą su Panevėžiu, yra pritarusi ir miesto Savivaldybės taryba.
Skaičiuojama, kad stotis miesto pašonėje išlipančių turistų srautus padidintų bent 15 proc.
Rengiamame specialiajame plane bus numatytas „Rail Balticos“ vėžės užsukimas į patį Panevėžį, kur stos ir kai kurie traukiniai, ypač keleiviniai. Jei būtų apsispręsta tarptautinę stotį statyti Panevėžio pašonėje, Gustonių depte liktų tik keleivinio traukinio sustojimo vieta bei krovinių stotis, kokia numatyta dar 2016 m. parengtame plane.
„Kai bus specialusis planas parengtas, bus užsakomi ir projektai, kurie paskaičiuotų atšakos iki miesto vertę. Bus reikalingas trijų valstybių sprendimas dėl papildomų investicijų. Tai labai priklausys nuo derybininkų komandos. Mes padėsime įrodyti, kad ta atšaka reikalinga ir naudinga ne tik Panevėžiui, bet ir regionui“, – sako miesto Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Daugiau aiškumo – vasarą

Susisiekimo ministerijos „Sekundei“ atsiųstame atsakyme teigiama, jog šiuo metu svarstomos alternatyvos Panevėžio tarptautinę keleivių stotį statyti arčiau miesto. Anot ministerijos, tęsis diskusijos ir su savivalda.
„Tarptautinės Panevėžio keleivių stoties vieta galutinai paaiškės tik parengus ir patvirtinus Panevėžio mazgo specialųjį planą bei atlikus Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Šio specialiojo plano koncepcijos ir SPAV pristatymas visuomenei numatomas šią vasarą“, – pakomentavo Susisiekimo ministerija.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis žiniasklaidai yra teigęs, jog apie 2026 metus jau turėtų veikti „Rail Balticos“ atkarpa nuo Kauno iki Panevėžio, 2027 metais šalyje veiktų daugiau atskirų jo atkarpų, o apie 2028 metus būtų sujungtos linijos Lietuvoje ir Lenkijoje.
„Rail Balticos“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatyta 2030-aisiais.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Keleivinis traukinys naująja vėže skrietų 249 km/val. greičiu, krovininio greitis siektų 120 km/val.
Pagal numatytą projektą daugiau nei 400 km iš Panevėžio į Taliną greitasis traukinys įveiktų per 2 val. 39 min, o kelionė į Varšuvą užtruktų apie 4 val.

 

Komentarai

  • kažkas tikisi ir teigia, kad Panevėžį užplūs turistai: ir SEMC, ir stotis arčiau Panevėžio tam neva padarys >>įtaką. O realiai-tai šie abu projektukai yra „skalbyklos“

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų