Sunkius metus išgyvenantiems Vasario 16-osios gatvės verslininkams Savivaldybė yra pažadėjusi bent nuardytą šaligatvį naujai iškloti iki gruodžio, taip pat planuojama dar šiemet gruntu užpilti nuardytą gatvės dalį, kad ja esant būtinybei galėtų važiuoti transportas.

Centro verslininkams – išgyvenimo metai

Centro verslininkams – išgyvenimo metai

Kol visa Lietuva svarsto, užgrius ar ne antroji koronaviruso banga, dalis Panevėžio įmonių ir be jos mato šviečiantį dugną. Paties miesto centro, Vasario 16-osios gatvės, verslininkams šitie metai – iš tiesų kaip niekada sunkūs: pavasarį jų duris užtrenkė karantinas, o dabar čia įsikūrusias kavines ir parduotuves ištuštino gatvės rekonstrukcija. Visgi verslininkai nusiteikę atlaikyti išbandymus, o Savivaldybė pažadėjo, kad rangovai paskubės iki gruodžio nutiesti bent priėjimą.

„Nebespėjame skaičiuoti smūgių – pavasarį karantinas užėjo, dabar gatvė išrausta, be šaligatvių esame jau nuo kovo. Visi nusiminę“, – sako lankytojų nesulaukiančios Vasario 16-osios ir Respublikos gatvės kampe įsikūrusios „Pizza di Napoli“ kavinės savininkas ir direktorius Aurimas Breivė.

Verslininkas teigia suprantantis, kad Panevėžiui reikia atsinaujinti, bet infrastruktūros remontas tokiems kaip jis reiškia neišvengiamus nuostolius. Nuo rugpjūčio pabaigos, kai dėl suplanuotos rekonstrukcijos buvo uždaryta Vasario 16-osios gatvės atkarpa iki A. Smetonos sankryžos, iki šiol A. Breivės įmonės apyvarta krito 30 proc. O gatvės atnaujinimo darbus planuojama tęsti dar daugiau nei metus.

„Net savaitgaliais jau mažai kas užsuka. O anksčiau ateidavo būriai žmonių. Turbūt dar blogiau bus, kai prasidės lietūs – per purvynus niekas nebenorės iki kavinės bristi“, – būgštauja picerijos savininkas.
Anot jo, klientai renkasi, kur patogiau. Todėl Vasario 16-osios gatvėje, kurioje anksčiau vakarais gyvenimas virdavo, dabar – tyla.

„Jau dabar girdime replikas, kad klientai mus pasiekia tris kartus apsukę ratą aplink centrą, nes nėra vietos arčiau automobiliui pastatyti. Tokie lankytojai kitą kartą čia ir nebevažiuos. O kur dar dulkės – kai sausa, vos spėjame jas semti iš patalpų, nusėda ant langų. Purvinos vitrinos – tikrai prasta įmonės vizitinė kortelė“, – patiriamus nepatogumus vardija A. Breivė.

Tačiau mintis apie bankrotą verslininkas gena šalin. Jį laiko brangios nuomos miesto centre sutartis, samdyti darbuotojai.

„Neturime teisės užsidaryti“, – rankų nenuleidžia picerijos savininkas, prieš porą metų taip pat nekantriai laukęs ir greta esančios Respublikos gatvės rekonstrukcijos pabaigos.

Sunki pradžia

Pasiduoti nenusiteikusi ir tokioje pačioje bėdoje atsidūrusi vos prieš metus Vasario 16-osios gatvėje duris atvėrusi galerija-parduotuvė „Senamiesčio galerija“. Jos vadovė Rasita Arlauskienė tik atsidūsta, kad jau pirmieji įmonės metai tapo sunkiu išbandymu.

„Labai blogai sekasi – visai nėra žmonių, nežinome, kaip išgyventi“, – neslepia verslininkė.
Neišvengiami gatvės remonto darbai – nugremžtas asfalto sluoksnis, tvarkomas pagrindas, rupus žvyras baido praeivius. Galerijos šeimininkai prie savo durų dar plytelių pasiklojo, bet tai negelbėja. Pasak R. Arlauskienės, nuo pirmadienio iki trečiadienio į jų parduotuvę beveik niekas neužsuka. Tik į savaitės pabaigą, kai prireikia dovanų šventėms, galerijos duris praveria 5–6 potencialūs pirkėjai.

„Vis dar kas mėnesį tradiciškai rengiame naujas meno parodas. Kaip tik dabar viena nauja atvežta, bet jos atidarymo nebeorganizavome. Pardavimų labai mažai liko – pelno jokio, tik išlaidos“, – guodžiasi galerijos vadovė.
Ji džiaugiasi, kad bent nereikia sukti galvos dėl nuomos mokesčio – patalpas įmonė nusipirko. Tačiau investicijų grąžos teks laukti ilgai.

„Pirmieji metai mūsų nelepina, supuolė visos negandos: karantinas, paskui gatvės remontas. Liepą atrodė, kad jau padėtis gerėja – meno dirbiniais pradėjo domėtis į Panevėžį atvykstantys užsieniečiai, emigrantai. O dabar vėl štilis – pajamų nėra, dirba du darbuotojai, dar artėja šildymo sezonas“, – klientų be galo laukia galerijos savininkė.

Liko ištikimiausieji

Kita Vasario 16-osios gatvės „gyventoja“ – kepyklėlė ,,Cake 2 take“ skaičiuoja praradusi ketvirtadalį pirkėjų.
„Sunku: krito apyvarta, sumažėjo pirkėjų. Ateina tik patys ištikimiausi klientai, itin pamėgę mūsų produkciją“, – sako trečius metus gyvuojančios kepyklėlės direktorė Dalia Kraniauskienė.

Jos įmonė Lietuvoje paskelbus karantiną jau pirmą dieną patyrė 80 proc. nuostolių ir buvo priversta iš karto užsidaryti.

Verslininkė nusiteikusi išgyventi ir gatvės remontą – juk įmonė septynių žmonių darbdavė, dargi saistoma patalpų nuomos sutarties įsipareigojimų.

Statybininkus keičia archeologai

Sunkius metus išgyvenantiems Vasario 16-osios gatvės verslininkams Savivaldybė yra pažadėjusi bent nuardytą šaligatvį naujai iškloti iki gruodžio, taip pat planuojama dar šiemet gruntu užpilti nuardytą gatvės dalį, kad ja esant būtinybei galėtų važiuoti transportas. Bet visos gatvės pabaigtuvės laukia tik kitų metų pabaigoje.
Šiuo metu dalyje atnaujinamos Vasario 16-osios gatvės rekonstrukcijos darbai laikinai sustabdyti dėl netikėtų radinių.

Rugsėjo pabaigoje įrengdami naujus lietaus nuotekų tinklus darbininkai prie Panevėžio rajono savivaldybės atkasė žmonių palaikus. Tai įpareigojo projekto rangovus užleisti vietą archeologams. Šie spėja, kad atkastieji palaikai gali siekti dar XVII amžių, o šioje vietoje po žeme plytėti ištisos kapinės.

„Dėl nenumatytų aplinkybių privalome pirkti žvalgomuosius archeologinius tyrimus Vasario 16-osios gatvės atkarpai, kur rasti kaulai. O tada gali prireikti dar ir detaliųjų archeologinių tyrimų. Visa tai gali užtrukti net iki kitų metų vasaros. Niekas nežinojo, kad taip nutiks“, – teigia Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.

Visgi, anot jo, dėl tokių istorinių staigmenų visas Laisvės aikštės atnaujinimo projekto antrasis etapas neturėtų įstrigti – ten, kur galima, darbai tęsiami. Šiuo metu rekonstruojama Elektros gatvė, pereinanti į Vasario 16-osios.
Pasak D. Vadlugos, iki archeologinių radinių šiose gatvėse buvo ruošiamas gruntas pagrindui, buvo baigiami rekonstruoti lietaus nuotekų tinklai.

„Darbų eiga pasisuko ne ta linkme, bet tikimės, kad gatves atnaujinsime, kaip suplanuota, labai nevėluodami“, – bando žadėti D. Vadluga.

Prašo kantrybės

Nuo bankroto bandančių bėgti Vasario 16-osios verslininkų skyriaus vedėjas prašo kantrybės. Anot jo, darbų dar labiau paspartinti neįmanoma – net technologiniai rekonstrukcijos dalykai reikalauja laiko.
Pasak D. Vadlugos, daroma viskas, kad verslas patirtų mažiau nuostolių – projekto rangovas stengiasi užtikrinti jiems privažiavimą.
„Vyko susitikimas su verslininkais, jie supranta, kad reikia gatvę suremontuoti ir nepatogumai neišvengiami“, – sako vedėjas.

Po rekonstrukcijos Elektros ir Vasario 16-osios gatvės turėtų įgauti senamiesčio gatvių vaizdą – buvusią asfalto dangą pakeis trinkelės, jomis bus iškloti ir šaligatviai, rekonstruoti lietaus nuotekų tinklai, apšvietimas.
Darbus planuojama baigti iki 2021 metų pabaigos.

Klientus jaukinasi iš naujo

Remonto „krikštą“ išgyvenę ilgiau nei metus tvarkytos Respublikos gatvės verslininkai vieni teigia, jog pakentėti buvo verta, kiti dar bando susigrąžinti anksčiau turėtus lankytojų srautus.

„Mūsų kavinė didelių nuostolių nepatyrė galbūt dėl savo specifikos: vasarą, kaip ir kasmet, du mėnesius atostogavome, o kai dirbame, lankytojus priimame tik nuo 11 iki 16 val. Nepastebėjome, kad per remontą būtų sumažėję klientų. Jie visi išliko, o po remonto gal net ir šiek padaugėjo. O gatvė dabar labai jauki, graži“, – kalbėjo kavinės „Rojaus paukštė“ vadovė Giedrė Blinkevičienė.

Restorano „Šanchajus“ direktorius ir savininkas Rokas Jakutis teigia šiandien dar negalintis įvertinti Respublikos gatvės remonto poveikio verslui.

„Remontas baigėsi, prasidėjo koronavirusas, dėl ko toliau kenčiame. Lankytojų srautas, kokį turėjome iki gatvės rekonstrukcijos, dar nesugrįžo, spėjame, kad dėl to kaltas COVID-19. Bandom klientus iš naujo prisijaukinti, organizuojame visokius renginius, manau, jie sugrįš, tik tam reikia laiko“, – optimizmo nepraranda R. Jakutis.

 

Komentarai

  • Ir paaugusios kainytės klientus pamažino juk būkim teisingi. šiandien norėjau vaiką nusivesti bet už vaikišką picą mokėti 7 eurų negaliu nes neuždirbu tiek kad 7 eurai man būtų mažai.

  • Žmonės bristų ir per purvą, jei už batoną (picą) galėtų mokėti adekvačią kainą.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų