Poilsio dienos

Turi būti pasirinkimas, kada švęsti

Poilsio dienų eiliniams piliečiams niekada nebūna per daug, tad kiekviena valdžios užuomina apie galimus pokyčius – it benzinas į ugnį.

Kartkartėmis, o ypač prieš didesnes šventes, pasigirstantys svarstymai apie naujų šventinių dienų įvedimą ar esamų panaikinimą, darbo dienų kilojimą niekada nelieka be atgarsio. Tuo labiau kad praeityje panašių eksperimentų jau esame patyrę ne vieną, net jei kai kurios idėjos perstumdyti „raudonas“ dienas kalendoriuje taip ir neprasiskina kelio.

Pažeisdavo įstatymus

Šįsyk Naujieji metai atėjo įprastą savaitgalį ir atimė progą pasidžiaugti papildomu laisvadieniu. Užtat buvo proga su nostalgija prisiminti metą, kai savaitgalio šventinės dienos būdavo kompensuojamos (nors tokia tvarka, kaip tvirtino darbdaviai, jiems kėlė nemažą galvos skausmą), taip pat pasvarstymus apie kalėdinių atostogų įteisinimą ar gruodžio 31-osios paskelbimą ne darbo diena.

Matyt, nostalgija kamuoja ne tik darbuotojus, nes baigiantis 2016-iesiems vėl gimė diskusija, ar nevertėtų sugrąžinti tvarką, kai darbo diena, įsiterpusi tarp šventinių, būdavo keliama į savaitgalį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas primena, kad tokių darbo dienų perkėlimų atsisakyta dėl svarios priežasties – įstatymų.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, darbo savaitės trukmė yra 40 valandų, o maksimali su viršvalandžiais – 48 valandos. Tad kilojant darbo dienas viena savaitė pailgėdavo, kita – sutrumpėdavo. Kitaip tariant, vieną savaitę tekdavo dirbti keturias dienas, o kitą – šešias. Darbdaviai turėjo dvi išeitis: arba tą mėnesį įvesti suminę darbo laiko apskaitą, arba pažeisti įstatymą. Tad Vyriausybė priėmė sprendimą neperkelti darbo dienų ir tai labiau taikė biudžetiniam sektoriui.

Pasak A. Černiausko, verslui perkelti darbo dienas ir dabar niekas nedraudžia padarant suminę darbo laiko apskaitą. Bet nuo vasaros įsigaliojęs naujas Darbo kodekso įstatymas leis viską daryti paprasčiau – niekam nebeliks problemos kiloti darbo dienas. Mat atsisakyta aštuonių valandų darbo dienos reglamentavimo: tiesiog nurodyta, kad maksimali darbo savaitė su visais viršvalandžiais – 60 valandų.

„Kai savaitės darbo trukmė ilgės iki 60 valandų, realiai nebebus jokių problemų“, – sako A. Černiauskas.

Artūro Černiausko teigimu, profesinės sąjungos visados yra už pasirinkimą – taip pat ir kada švęsti.

Kalėdinių atostogų įteisinimo klausimu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nusiteikusi skeptiškai ir mano, kad poilsio dienų negalima piršti per prievartą. A. Černiausko įsitikinimu, darbuotojas turi pats nuspręsti, ar nori atostogauti šventiniu laikotarpiu, ar ne. Ir jei nori, dalis tuo pasinaudoja ir dabar, nes teisės aktai nedraudžia.

„Nebūtina atostogas imti vasarą. Žmogus gali pasirinkti ir pasiimti atostogas ar kelias dienas atostogų ir kitu laiku, – aiškina A. Černiauskas. – Prievarta kalėdinių atostogų neturėtų būti. Mūsų manymu, tai turi būti susitarimas: jeigu darbuotojas nori, gali atostogauti, jeigu nenori, gali tomis dienomis dirbti.“

Ir dabar nedraudžiama

Ne pirmus metus brandinama ir mintis poilsio diena paskelbti gruodžio 31-ąją. Motyvuojama daugiausia tuo, jog prieš šventes labai krenta darbo efektyvumas – esą Naujųjų išvakarėse ir taip normalaus darbo nebūna, tad kodėl to oficialiai neįteisinus. Tačiau labiau tikėtina, kad greičiau nei šis sumanymas bus įgyvendinta idėja kompensuoti su šventinėmis dienomis sutampančius savaitgalius.

Kaip sako A. Černiauskas, Europoje vyrauja įvairi praktika. Vienose šalyse šventinės dienos kompensuojamos, kitose – ne. Anot jo, Lietuvoje darbo laiko trukmė per daug neišsiskiria iš viso žemyno konteksto: dirbame nei labai ilgai, nei labai trumpai. Kaip ir poilsiaujame.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas sako, kad gana retoje Europos šalyje Kūčios, kaip pas mus, paskelbtos ne darbo diena. Ką jau kalbėti apie Jonines.

„Manau, kad žmogus pats turėtų nuspręsti, ar dirbti gruodžio 31-ąją. Ir dabar jam įstatymai nedraudžia turėti laisvą dieną“, – laikosi praktiško požiūrio ilgametis konfederacijos vadovas. Jis teigia, kad miestai tarpušvenčiu ir taip gerokai ištuštėja. Biudžetininkai dar dirba, tačiau dauguma verslo įmonių atostogauja. „Jos priėmė tokį sprendimą“, – sako A. Černiauskas.

Remdamasis savo praktika, jis mano, kad perkelti darbo dienas arba suteikti laisvadienių kartais yra geresnis sprendimas.

„Prieššventinę dieną dieną gero rezultato nepasiekiama, nes dirbama valanda trumpiau, be to, yra šventiška nuotaika. Žmogus taikosi į parduotuvę užsukti, taigi galvoja apie kitokius reikalas ir kaip greičiau išeiti iš darbo, o ne apie tai, ką darbe padaryti“, – dėsto pirmininkas.

Tokie argumentai, kad per šventes daugiau girtaujama ir dėl to padaugėja nelaimingų atsitikimų, avarijų, A. Černiausko manymu, nėra tinkami.

„Nelaimingų atsitikimų padaugėja, bet visą laiką jų padaugėja, jeigu prasideda masinis judėjimas, keliuose daugiau transporto, – sako jis. – Kažin ar tai priklauso nuo to, ilgas tas savaitgalis, ar trumpas. Jei vasarą geras oras, nemažai avarijų būna važiuojant į Palangą ir per įprastą savaitgalį, nes tuo keliu traukia tūkstančiai mašinų. Tokie dalykai gal labiau susiję su intensyvesniu eismu. Bent mūsų nuomone, turi būti teisė rinktis. Įmonei gal neapsimoka, kad žmogus tarpušvenčiu būtų darbe, nes energetinės sąnaudos yra didesnės už pasiekiamus rezultatus.“

Laisvė rinktis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus ekspertė Ugnė Radžiūnaitė įsitikinusi: svarstant apie švenčių perkėlimą, svarbiausia užtikrinti, kad tvarka nebūtų vienodai taikoma viešajam ir privačiam sektoriui. Pastarajam esą turėtų būti suteikta laisvė rinktis.

U. Radžiūnaitės teigimu, verslas geriausiai žino, kada ir kokiomis dienomis jam reikėtų dirbti, o kada ne, ir tokių dalykų reguliuoti negalima. Verslas yra priklausomas nuo sutarčių, įsipareigojimų, užsakymų, kurie turi būti įgyvendinti. Tie, kas tuo laiku neturi darbo, ir nedirba. Reguliuojamas verslas, be abejo, prisitaiko, tačiau darbas apsunkinamas, reikia ieškoti būdų ar galvoti, kaip išvengti nepalankių situacijų.

Bet šventinių dienų kompensavimas, ekspertės manymu, šiuo metu būtų prabanga ir jos Lietuva nelabai gali sau leisti. Valstybės sektoriuje tai pareikalautų didelių lėšų. Verslo subjektai taip pat patirtų papildomų sąnaudų poreikį, o tai veikiausiai atsilieptų ir kainoms, ir kitiems procesams.

Pasak U. Radžiūnaitės, dėl darbo gruodžio 31-ąją verslas taip pat turėtų pats pasirinkti.

„Katalikiškoje Lietuvoje Naujieji metai tikrai nėra tokie svarbūs, kaip Kalėdų šventės. Kūčių diena buvo padaryta ne darbo diena – tai yra viena. Bet Naujieji metai mažiau reikšminga šventė, todėl tikrai būtų keistoka, kad dar ir verslo subjektams reikėtų tą dieną skirti nedirbti“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė.

Nors tvirtinama, kad darbas metų pabaigoje nebūna efektyvus, iš tikro tai priklauso nuo srities, kurioje dirbama.

„Pavyzdžiui, maisto pramonei tai yra netgi darbymetis, – pabrėžia ekspertė. – Metų pabaigoje tos srities darbuotojai turi dar daugiau darbo nei įprastai, ir apie neefektyvumą apskritai nereikėtų kalbėti. Jeigu tam tikros šakos šiuo metu turi mažiau darbo, tai, be abejo, jos atitinkamai pagal savo efektyvumą ir mažiau dirba. Matyt, ir darbuotojus išleidžia atostogų. Kai kurios pramonės šakos, kurios nejaučia sezoniškumo, dirba kaip dirbusios ir atitinkamai pagal savo klientus, pagal savo partnerius reguliuoja darbo grafiką.“

„Kiekviena įmonė individualiai susiderina, kada reikėtų atostogauti arba dirbti“, – konstatuoja U. Radžiūnaitė.