2015-06-05 Vilnius Lietuva. Penktadienį šalies abiturientai laiko valstybinį matematikos brandos egzaminą. Jį pasirinko 15 290 kandidatų. Egzaminas bus vykdomas 153 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Egzaminas prasideda 9 val. ir trunka tris valandas.

Moksleiviai skaičiuoja geriau, bet rašo prasčiau

Mūsų moksleiviai yra maždaug per vidurį pasaulyje pagal matematikos ir gamtos mokslų žinias, bet tai geresnis rezultatas nei prieš ketverius metus.

Tarptautinis moksleivių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimas rodo, jog Lietuvos moksleivių rezultatai auga: ketvirtokai gamtos mokslus, o aštuntokai – gamtos mokslus ir matematiką išmano daug geriau, nei jų bendraamžiai 2011-aisiais.

Skaičiai labai nenuvylė

Gamtos mokslų srityje Lietuvos ketvirtokų rezultatai pagal tarptautinių pasiekimų lygmenis pagerėjo visuose keturiuose lygmenyse – nuo minimalaus iki aukščiausio.

Pernai Lietuvos ketvirtokų matematikos rezultatas buvo 535 skalės taškai – dviem taškais daugiau nei 2011 metais. Matematikos pasiekimai yra maždaug per vidurį – 16–18 vietoje iš 49, tačiau statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia tik 10 šalių. Daugiausia taškų surinko Singapūras (618 taškai), Honkongas (615 taškų) ir Pietų Korėja (608 taškai). Prasčiausiai, tyrimo duomenimis, atrodo Kuveito (353 taškai), Pietų Afrikos Respublikos (376 taškai), Maroko (377 taškai) mokinių pasiekimai. Į Lietuvos ketvirtokų matematikos pasiekimus panašūs Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Portugalijos, JAV, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Kazachstano mokinių rezultatai.

Ketvirtokų gamtos mokslų pasiekimai yra 528 taškai, palyginti su 2011 metais, pakilta 15 taškų. Šiuo atveju tarp 47 šalių užimame 20–21 vietą, statistiškai reikšmingai mūsų šalį lenkia 15 šalių. Šiuo atžvilgiu geriausi pasiekimai vėl Singapūro (590 taškų), Pietų Korėjos (589 taškai) ir Japonijos (569 taškai) moksleivių. Prasčiausiai sekėsi Kuveito (337 taškai) ir Maroko (352 taškai) mokiniams.

Į Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų pasiekimus panašūs Danijos, Kanados, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Airijos, Vokietijos, Serbijos, Australijos mokinių rezultatai.

Lietuvos aštuntokų matematikos rezultatai yra 511 skalės taškų. Sėkmingiausiai matematika vėlgi sekasi Singapūro (621 taškas), Pietų Korėjos (606 taškai) ir Taivano (Kinija) moksleiviams (599 taškai). Prasčiausiai sekėsi Saudo Arabijos (368 taškai) ir Pietų Afrikos Respublikos (372 taškai) moksleiviams. Lietuva užima 15–16 vietą tarp 39 šalių dalyvių, tačiau statistiškai reikšmingai mus lenkia tik 9 šalys. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad 2015 metais matematikos rezultatas, palyginti su 2011 metais, pakilo 10 taškų. Panašiai kaip ir Lietuvos aštuntokai matematikos mokosi JAV, Anglijos, Slovėnijos, Vengrijos, Norvegijos, Izraelio, Australijos mokiniai.

Aštuntokų gamtos mokslų rezultatai įvertinti 519 skalės taškų. Sėkmingiausi Singapūro (597 taškai), Pietų Korėjos (571 taškas) ir Taivano (Kinija) (569 taškai) mokiniai. Prasčiausiai sekėsi Pietų Afrikos Respublikos (358 taškai) ir Egipto (371 taškas) mokiniams. Lietuva užima 15 poziciją iš 39 šalių dalyvių. Statistiškai reikšmingai mus lenkia 12 šalių. Lietuvių aštuntokų gamtos mokslų rezultatas, palyginti su 2011 metais, pakilo 8 taškais. Labiausiai į moksleivių gamtos mokslų pasiekimus panašūs Vengrijos, Švedijos, Naujosios Zelandijos, Australijos mokinių rezultatai.

valgykla-vaikai-valgo-01-grilauskas-zemynos-mokykla

Romualdas Grilauskas patvirtina, kad mokykloje stebima tokia tendencija – mokinių matematikos ir gamtos pasiekimai gerėja.

Priežasčių greičiausiai ne viena

Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Romualdas Grilauskas patvirtino, kad mokykloje stebima tokia tendencija – mokinių matematikos ir gamtos pasiekimai gerėja. Gavus apibendrintus standartizuotų testų rezultatus, jie analizuojami, lyginami su šalies rezultatais. Pasak R. Grilausko, jų mokyklos rezultatai siekia vidurkį, o daugeliu atvejų yra ir aukštesni.

„Matome, kad rezultatai metai iš metų gerėja ir jie gerėja dėl to, kad nebe pirmi metai mes dalyvaujame rašydami standartizuotus testus. Mokytojai atkreipia dėmesį, kur galima dirbti“, – sako R. Grilauskas.

Jo teigimu, dabar ketvirtose klasėse daugiau dėmesio skiriama skaitymo įgūdžiams gerinti. Pasak pedagogo, niekam ne paslaptis, jog tai daugelio dabartinių vaikų silpnoji vieta – augdami technologijų amžiuje, jie neretai prastai skaito. Tai kelia susirūpinimą, kaip ir gretutinė nūdienos jaunimo problema – raštingumas.

„Vaikai rašo prastai, jiems trūksta loginio mąstymo“, – vardijo progimnazijos vadovas.

Nors matematika ir gamtos mokslai nėra patys lengviausi mokomieji dalykai, jie, primena R. Grilauskas, figūruoja daugelyje aukštųjų mokyklų programų kaip pagrindiniai: ir ekonomikos, ir biomedicinos, ar informacinių technologijų. Tad pedagogai jau mokyklose šiems dalykams skiria daugiau dėmesio.

„Galbūt tas turi įtakos, kad dėmesį atkreipia ir mokyklos, ir tėvai, mato, kad tų dalykų visur reikia.

Profesinėse mokyklose tie dalykai irgi užima ne paskutinę vietą“, – galimą priežastį įvardija R. Grilauskas.

Jo manymu, geriau mokytis galbūt skatina ir Švietimo ir mokslo ministerijos nuostata įvesti privalomą matematikos egzaminą. Tai galėjo paskatinti mokytojus daugiau dėmesio skirti mokomam dalykui.

2016-11-25, Parodų rūmuose „Litexpo“ – vaikų laikas: parodos „Vaikų šalis“ ir „Mokykla“. 2016 m. lapkričio 25 d.

Sudėtinga palyginti

Įvairūs ekspertai teigia, kad labai svarbu ir tai, kaip mokoma. Kuo labiau moksleivis sudominamas, kuo labiau pamokos būna kitokios nei įprasta, tuo noriau siekiama žinių. R. Grilausko manymu, iš tikro mokykloms ir mokytojams reikia ieškoti kuo įdomesnių mokymo metodų ir įdomesnių pamokų. Jis pasidžiaugė, kad Panevėžyje yra tokių galimybių. Ir pati progimnazija nevengia naudoti tokių metodų – susitarta su aukštosiomis mokyklomis, profesine mokykla, kad būtų galima apsilankyti laboratorijose, gauti kitokių svarbių žinių. Rengiamasi dalyvauti ir dviejuose projektuose, susijusiuose su matematika, gamtos mokslais.

Baigę progimnazijas, tie patys geriau besimokantys aštuntokai atkeliauja į pirmąsias gimnazijų klases. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys sako, kad Panevėžyje jau keletą metų į pirmas gimnazijų klases vaikai buvo priimami pagal pažangumą, tad sunku pasakyti apie moksleivių pasiekimus, padaryti lyginamąją analizę.

„Pažymys ne visada parodo tikrąsias mokinio žinias, o mums svarbu pats turinys – ko vaikas nemoka.“

V. Raišys, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorius

Pasak direktoriaus, kaip ir visur, būna visko. Mokykla rugsėjo mėnesį skiria mokinių adaptacijai. Tas kelias savaites kartojamas pagrindinių mokomųjų dalykų kursas ir pamatoma, kokios mokinių žinios. Spalio pradžioje rašomi mokyklos parengti testai, atskleidžiantys mokinio žinias, ir iki gruodžio stengiamasi išlyginti žinių lygį klasėje.

Direktoriaus teigimu, vaikai ateina iš skirtingų mokyklų ir yra labai skirtingi, jų įgytos žinios taip pat skirtingos.

„Vaikų skirtumai yra ganėtinai dideli. Pažymys ne visada parodo tikrąsias mokinio žinias, o mums svarbu pats turinys – ko vaikas nemoka“, – sako V. Raišys.