Kelių policijos tarnybos viršininkas: turime norėti būti saugūs keliuose

Kelių policijos tarnybos viršininkas: turime norėti būti saugūs keliuose

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Organizacija atkreipė dėmesį į saugaus eismo svarbą pabrėždama, kad viena didžiausių problemų keliuose yra per didelis greitis.

Statistika skelbia, kad vien pernai Lietuvoje dėl vairuotojų kaltės įvyko per 3 000 eismo įvykių, kuriuose žuvo daugiau kaip 180 žmonių. Anot Susisiekimo ministerijos, siekiama iki 2020 metų žūstančiųjų skaičių sumažinti perpus.

Tačiau remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų pradžia tokiam optimizmui vietos nepalieka: per pirmus keturis mėnesius užregistruotas 881 eismo įvykis, arba 2,4 proc. daugiau nei 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį. Keliuose jau žuvo 55 žmonės, arba trimis daugiau nei pernai per tą patį laiką. Sužeistųjų skaičius taip pat auga, šiemet dažniau nukentėjo pėstieji ir dviratininkai.

Kada gi ateis metas rimtoms išvadoms ir tikrai ryžtingiems sprendimams? Situaciją mūsų keliuose pakomentavo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas GRAŠYS.

– Kaip būtų galima paaiškinti tokią nerimą keliančią statistiką?

– Dabar statistika tokia, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičiaus padidėjimas nėra ryškus, tačiau daugėja eismo įvykių, per kuriuos sužalojami žmonės. Mes darome prielaidą, kad žmonės po eismo įvykių vis dažniau kreipiasi pagalbos į medikus, ir tas įvykis, be abejo, iškart patenka į suvestines ir statistiką, nors neretai sužalojimas būna ir nereikšmingas.

Kategoriškai teigti, kad daugėja žuvusiųjų ir sužeistųjų, negalime, nes dar per mažai laiko praėjo.

Dažniausiai po pusės metų sėdame, peržiūrime, patikriname duomenis – kaip jie pasikeitė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Neretai šie skaičiai per metus dar kinta į vieną ar kitą pusę.

Šiuo metu kalbant apie žūtis, žinoma, tai liūdna statistika, bet tai nėra tokie grėsmingi skaičiai, kurie skubiai verstų imtis kokių nors priemonių, ir reikėtų kažką iš esmės keisti.

– Sugriežtinti kelių eismo tvarkos įstatymai, didelės nuobaudos – ar tai, jūsų manymu, sudrausmina vairuotojus?

– Kalbame apie labai trumpą laikotarpį – tai tik keturi metų mėnesiai, tad sudėtinga vertinti. Daugelio sąmonėje dar neatsirado suvokimas, kad nuo pripūstos pusantros promilės alkoholio gresia baudžiamoji atsakomybė.

Šešių mėnesių rezultatai leis šiek tiek lengviau paanalizuoti statistiką. Bet noriu pasakyti, kad eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo net 25 procentais. Pernai per pirmus keturis mėnesius turėjome 60 tokių atvejų, šiemet – 45. Galbūt tam įtakos turėjo tie įstatymų pasikeitimai ir griežtesnės, didesnės nuobaudos.

– Tačiau atsiskleidė ir tų įstatymų spragos. Įkliuvę neblaivūs vairuotojai randa būdų išsisukti. Pavyzdžiui, įpūtęs į alkoholio matuoklį pusantros promilės ir daugiau, bet atsisakęs pasitikrinti kraują ligoninėje asmuo gali išvengti baudžiamosios atsakomybės – susimokės solidžią baudą, tačiau teistumo nebus.

– Ne visada viskas pavyksta iš pirmo karto. Mes inicijavome šiuos griežtesnius įstatymus, dabar bus svarstomi pakeitimai, kad nebūtų galima tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tačiau žmogus visada turėjo tokią teisę atsisakyti tirti alkoholio kiekį kraujyje, už tai buvo numatyta kitokia atsakomybė. Ji, sakyčiau, gana sunki už atsisakymą pasitikrinti kraują.

Įstatymų leidėjo principas turbūt nėra toks, kad visi pagauti neblaivūs prie vairo sėstų į kalėjimą. Esminis dalykas – prevencija: įtikinti vairuotojus atsisakyti išgėrus sėsti prie vairo.

– Kur jūs, kaip Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, matote prasčiausią situaciją šalyje?

– Sunku pasakyti, kai situacija nuolat kinta. Gana problemišką situaciją turėjome Kauno, Marijampolės apskrityse, tačiau, vertinant statistiniais skaičiais, tai nėra tragiška padėtis. Daugiausia įvykių, natūralu, didžiosiose apskrityse – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos.

– O turint omenyje konkrečias magistralių atkarpas, pavyzdžiui, „Via Baltica“?

– Dažnai žiniasklaidoje minima „Via Baltica“ nėra prastas kelias. Dažniausia eismo įvykių priežastis – vairuotojų elgesys prie vairo.

– Kiekvieną savaitgalį šalyje vykdomi kelių policijos reidai, ir kiekvieną savaitgalį sulaikomas gausus būrys išgėrusių vairuotojų. Kodėl tautiečiai net žinodami, kad keliai stebimi, vis vien rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis, geriausiu atveju – užsidirbti teistumą ar baudą?

– Tai galbūt net ne naivumas, o vairuotojų kultūra. Daug metų visuomenė toleravo vairavimą šiek tiek išgėrus, tai nebuvo tabu. Tas nesuvokimas tęsiasi…

Beje, nors visada kalbame apie vairuotoją, neturėtume užmiršti ir aplinkos, kurioje jis sėdasi prie vairo. Neretai aplinkiniai mato, kad žmogus yra išgėręs ir sėda prie vairo, bet jo nesulaiko, nesustabdo ir tą toleruoja.

Nors vis dažniau gauname visuomenės informacijos apie neblaivių asmenų ketinimus sėstis prie vairo, apie gatvėmis riedančius įtartinus automobilius. Visuomenė tampa aktyvesnė, pilietiškesnė ir informuoja policiją apie galimus pažeidimus. Tuomet mes galime reaguoti ir galbūt taip užkertame kelią skaudžioms nelaimėms.

– Tai galima teigti, kad vairavimo ir bendra visų eismo dalyvių kultūra per pastarąjį dešimtmetį keičiasi į gerąją pusę?

– Be abejo, pokyčiai akivaizdūs.

Kitas momentas: tai, ką mes transliuojame per žiniasklaidą ir socialinius tinklus, vairavimo neblaiviam prevencija, – tą mato ir suvokia blaivus žmogus. Tačiau išgėrus pasikeičia žmogaus mąstysena ir pasekmių suvokimas. Čia reikėtų psichologijos ekspertų patarimo, ką daryti, kad mūsų siunčiama žinutė paveiktų žmones taip, jog jie nebenorėtų sėstis prie vairo neblaivūs.

– Atsakomybę turėtų prisiimti ir kiti eismo dalyviai – „nematomi“ dviratininkai, pėstieji, išeinantys į kelią be jokių atšvaitų ir kartais taip pat neblaivūs.

– Dabar situacija, palyginti su ta, kokia buvo prieš penkmetį, kardinaliai pasikeitusi. Šiurpu prisiminti, kaip anksčiau atrodė mūsų kaimo keliai, kai tie pėstieji ar dviratininkai tikrai buvo nematomi, neretai ir išgėrę. Dabar yra išdalyta daugybė atšvaitų, liemenių, jas dėvi ir atšvaitus prisitvirtina. Tačiau ir šiemet turime keletą nelaimingų atvejų, kai apšviestoje kelio dalyje tamsiu paros metu žmogus ėjo be jokių šviesą atspindinčių ženklų, buvo nematomas vairuotojams.

Sunku traktuoti tokius atvejus.

Gal tai nėra noras nusižudyti – tiesiog kvailas, neapgalvotas rizikavimas. Per bendruomenes, seniūnijas, rajono savivaldybes yra išdalyta daug atšvaitų. Tikrai nėra sudėtinga jų gauti. Rengiame akcijas, per kurias šias priemones dalijame nemokamai, norintiesiems purškiame drabužius šviesą atspindinčiais dažais, informaciją skelbiame žiniasklaidos priemonėse. Bet jei žmogus vis vien nori likti nematomas kelyje, tuomet sunku išvengti nelaimės.

– Neatkreipėte dėmesio, kad didmiesčiuose eismo dalyviai – ypač jaunimas, – rečiau vilki šviesą atspindinčias liemenes nei mažesniuose miestuose ar rajono gyvenvietėse? Kartais atrodo, kad drovisi.

– Mes stengiamės, kad šviesą atspindintys elementai, kuriuos dalija policija ar mūsų partneriai, būtų patogūs, įvairūs, skirtingų modelių.

Juk svarbiausia būti saugiam, gyvam ir ryškiam. Dėvėti ar nedėvėti liemenes – tai ne mados reikalas, o saugumo klausimas.

– Dažnai mieste vairuotojai viršija greitį 10–20 kilometrų, nes žino, kad greičio matuokliai turi tokią paklaidą. Tas leistino greičio viršijimas yra tapęs savotiška norma. Gal reikėtų pradėti ir čia taikyti nulinės tolerancijos taisyklę ir bausti visus iš eilės, kurie viršija greitį net keliais kilometrais per valandą?

– Greičio viršijimas niekada netaps norma. Taip, tam tikra greičio matavimo įranga fksuoja pažeidimą, jei leistinas greitis viršijamas daugiau nei 10–15 km per valandą.

Bet gal teko girdėti, kad greičio matavimo įranga gali būti koreguojama ir kartais nustatoma nulinė tolerancija.

Kitas momentas: kai matuojame greitį ne stacionariais greičio matuokliais, o rankiniais arba iš nežymėtų policijos automobilių, tuomet jokios tolerancijos nelieka – fiksuojame tikslų greitį be paklaidų.

Bet kokiu atveju su laiku atsisakysime tos tolerancijos ir viliuosi, kad vairuotojai susivoks, jog maksimalus leistinas greitis yra toks, kurio negalima viršyti. Netgi maksimalus leistinas greitis gali būti pavojingas dėl oro sąlygų ir kelio dangos. Kiekvienas vairuotojas pats turi pasirinkti saugų greitį. Tik tai garantuos laimingą ir saugią kelionę

Komentarai

  • O keliu remontuoti ir daryti juos saugesniais nebandet ??? Bausti bausti ir dar karta bausti, todel ir bega lietuviai is lietuvos…

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų